Po didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos praėjus 30 metų, pasekmės jaučiamos iki šiandien. Katastrofa šiaurės Ukrainoje, 90 km nuo Kijevo, 15 km nuo sienos su Baltarusija, įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną. Po atominės elektrinės avarijos iš 14 tūkst. miesto gyventojų liko gyvi tik apie 420. Teigiama, kad radiacijos lygis dabar šiame mieste yra sumažėjęs iki normos, tačiau dar yra daugybė neatsakytų klausimų. Ypač didelį nerimą kelia tai, kad nėra ištirti visi Černobylyje augantys augalai, todėl žole mintančių galvijų pienas ir mėsa gali būti užteršti radioaktyviomis medžiagomis, o tai gali kelti pavojų vietinę produkciją vartojantiems asmenims.

 

25 įdomūs faktai apie didžiausią pasaulyje branduolinę katastrofą Černobylyje:

 

"Černobylis"

  • Įvykus Černobylio atominės elektrinės avarijai į aplinką buvo paskleista daugiau nei 100 kartų didesnė radiacija negu jos paskleidė atominės bombos, numestos ant Nagasakio ir Hirošimos.
 
  • Černobylio avarija buvo netinkamai neutralizuojama. Visi keturi Černobylio reaktoriai iš pradžių gesinti vėsiu vandeniu, tačiau vanduo neatvėsino, o priešinai – dar labiau įkaitino reaktorius. Nestabilus ir daug trūkumų turintis dizainas bei skuboti inžinierių sprendimai lėmė ketvirtojo reaktoriaus sprogimą.
 
  • Sovietų vyriausybei reikėjo visos dienos, kad įvertintų avarijos galimas pasekmes. Tik po to pradėta gyventojų evakuacija Pripetėje ir kituose kaimuose bei regiono miesteliuose. Šimtai tūkstančių žmonių buvo paskubomis evakuojami ir po to perkeliami į kitą vietą, nors daugeliui jau buvo per vėlu.
 
  • Radioaktyvūs lietūs po branduolinės katastrofos neaplenkė ir Suomijos, Švedijos, Vakarų Vokietijos ir net gana toli nuo Ukrainos esančios Airijos.
 
  • 800 tūkst. žmonių rizikavo savo gyvybėmis, eidami į radiacijos zoną, kad suvaldyti situaciją. 25 tūkst. iš tų žmonių mirė, o 70 tūkst. buvo suluošinti.
 
  • 20 % visų mirčių po Černobylio avarijos buvo dėl savižudybės.
 
  • Tarptautinė aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ duomenimis, su Černobylio avarija gali būti susiję 270 tūkst. onkologinių susirgimų atvejų, iš kurių apie 93 tūkst. baigėsi mirtimi.
 
  • Kai kurie žmonės grįžo į radiacijos paveiktas vietas su savo šeimomis, norėdami pasinaudoti vyriausybės kompensacijų programomis.
 
  • Ateityje planuojama vietą aplink reaktorius išnaudoti radioaktyvių atliekų naikinimui ir perdirbimui arba paversti šią vietą Černobylio specialiuoju draustiniu.
 
  • Daugiau nei 5 milijonai žmonių gyvena vietovėse, kurios laikomos radioaktyviomis medžiagomis po katastrofiško Černobylio incidento.
 
  • Regionas po Černobylio katastrofos tapo vienu unikaliausiu laukinės gamtos draustiniu, kuriame klesti vilkų, elnių, bebrų, erelių ir kitų gyvūnų populiacijos. Paukščių rūšių po branduolinės katastrofos sumažėjo. Nemažai gyvūnų yra paveikti radiacijos: turi mažesnes smegenis ir kitų deformacijų. Pavyzdžiui, paukščiai turi mažesnius snapus.
 
  • Kiekvienas renovuotas Černobylio namas šiandien turi lentelę, kurioje užrašytas nuosavybės savininko vardas.
 
  • Radiacijos nutekėjimas šalia Černobylio esančius miškus nudažė ryškia rausvai gelsva spalva, todėl tos vietos pavadintos „Raudonuoju mišku“.
 
  • Šiandien didžiausias visuomenės sveikatos specialistų dėmesys tenka psichologinėms problemos po katastrofos spręsti.
 
  • Daug gydytojų Rytų Europoje ir Sovietų Sąjungoje rekomendavo nėščioms moterims pasidaryti abortus, kad išvengtų vaikų su gimimo defektais net jei radiacijos lygis moterų gyvenamosiose teritorijoje buvo per mažas, kad sukeltų apsigimimus.
 
  • Mirčių nuo vėžio ir kitų sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti Černobylio sprogimas, buvo mažesnis nei baimintasi.
 
  • 70 % Černobylio branduolinės avarijos radiacijos teko Baltarusijai.
 
  • JAV branduolinės energijos reguliavimo komisijos duomenimis, per pirmuosius 4 mėnesius po nelaimingo atsitikimo mirė 28 darbuotojai.
 
  • Tarptautinė aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ duomenimis, incidentas galėjo sukelti 60 tūkst. naujų skydliaukės vėžio atvejų.
 
  • Apie 97 % radioaktyvių medžiagų vis dar yra saugomos byrančiuose sarkofaguose.
 
  • Reaktoriaus viduje vis dar yra 200 tonų radioaktyvių medžiagų.
 
  • Paskutinis Černobylio atominės elektrinės reaktorius buvo uždarytas 2000 metais.
 
  • Oficialiai teigiama, kad gali prireikti iki šimto metų, kol Černobylio atominės elektrinės reaktoriai bus galutinai nukenksminti ir nebepavojingi žmonių sveikatai ir gyvybei.
 
  • Šiandien Černobylis – mokslininkų ir smalsių turistų lankoma vieta. Žmonės čia keliauja dėl skirtingų priežasčių. Vieni atlieka mokslinius tyrimus. Kiti vyksta čia, kad vėliau savo patirtį ir pastebėjimus galėtų papasakoti kitiems. Kai kurie iš apleisto miesto užsidirba pinigų. Juk turistams reikia kur nors apsistoti ir reikia, kad kažkas aprodytų šiurpų, apleistą miestą.
 
  • Naujas Černobylio reaktoriaus gaubtas turėtų būti baigtas statyti iki 2017 metų lapkričio.