Neramiai plaka širdis, skauda galvą, dreba rankos ir negalite liautis galvoti apie darbą, buities rūpesčius, pinigų trūkumą, barnį su kaimyne… Pažįstama situacija? „Nervus – į konservus“, – pasakytų pokštauti mėgstantis žmogus. Deja, pasakyti lengviau nei padaryti. Naudinga prisiminti 15 natūralių būdų, padėsiančių išlikti ramiems ir tausoti savo bei aplinkinių nervus.

 

shutterstock_168533576

  1. Gerti ramunėlių arbatos. Ne tik kai susinervinate, bet ir reguliariai. Mokslininkai ištyrė, kad kai kurios ramunėlėse esančios medžiagos veikia kaip raminamieji vaistai. Atpalaiduoja vien jų kvapas. Pensilvanijos universiteto mokslininkai atliko tyrimą su nervinių sutrikimų kamuojamais pacientais. Jie skyrė aštuonias savaites gerti ramunėlių arbatos. Pastebėtas žymus pagerėjimas palyginti su pacientais, kuriems buvo duodama placebo. Gėrusieji ramunėlių arbatos tapo mažiau dirglūs, ramiau reagavo į stresines situacijas, geriau miegojo. Jiems sumažėjo virškinimo sutrikimų, kurie dažnai pasireiškia nuo streso.

 

  1. Išmėginti apynių galią. Nervams raminti geriausiai tinka du būdai. Pirmas, apynių spurgų eterinio aliejaus aromaterapija. Reikia kelis lašus aliejaus įlašinti į vandenį ir pakaitinti. Galima kelis lašus šio eterinio aliejaus įlašinti į vonią, kūno kremą ar masažo aliejų. Antras būdas – gerti apynių spurgų nuoviro. Šaukštą džiovintų ir smulkintų spurgų reikia užpilti 200 ml karšto vandens. Palaukti, kol pritrauks. Gerti po 50 ml tris kartus per dieną. Nuoviru negalima piktnaudžiauti, nes gali kilti alerginė reakcija, varginti pykinimas, galvos skausmas.
  2. Reguliariai sportuoti. Aktyvi veikla atpalaiduoja, padeda nuvyti įkyrias mintis.Mankštindamiesi išsikraunamame ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Svarbu, kad patiktų sporto šaka. Specialistų teigimu, labai naudinga bėgioti, plaukioti, žaisti futbolą, tenisą, imtis kovos menų. Puiku, jeigu treniruotės vyksta po atviru dangumi. Teigiamam poveikiui pakanka 20 min. sporto kasdien.

 

  1. Išmėginti kvėpavimo pratimus. Kvėpavimo pratimai gali padėti nusiraminti, kai sukyla emocijos. Nesvarbu, ar jus užklupo nevaldomas pyktis, ar kas nors labai nuliūdino ir nebegalite tramdyti ašarų, naudinga juos išbandyti. Iš pradžių reikia kelis kartus giliai pakvėpuoti. Tada įkvėpti ir sulaikyti kvėpavimą. Pabūti 5–10 sek., tuomet lėtai iškvėpti. Pratimą kartoti tol, kol nusiraminsite.

 

  1. Valgyti pusryčius. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie valgo pusryčius, stresinėse situacijose jaučiasi daug ramiau ir labiau pasitiki savimi. Taip yra todėl, kad alkani būname suirzę ir emociškai daug jautresni. Pakanka smulkmenos, kad iš malkos priskaldytume vežimą. Tiesa, pusryčiams derėtų rinktis ką nors sveiko, pvz., košę, vaisius, duoniuką ir pan.

 

  1. Lankytis pirtyje. Pirties karštyje blogos emocijos tarsi ištirpsta. Šiluma atpalaiduoja raumenis, mažina įtampą, o kartu ir gerina nuotaiką, padeda užsimiršti, leidžia džiaugtis gyvenimu čia ir dabar. Be to, šilumos pojūtis skatina išsiskirti serotoniną, vadinamą „laimės hormonu“. Jeigu neturite galimybės lankytis pirtyje, naudinga pasilepinti bent karšta vonia. Dar geriau – su keliais lašais levandų ar kito mėgstamo eterinio aliejaus.

 

  1. Dažniau būti gamtoje. Būdami gamtoje greičiau nusiraminame, atsipalaiduojame, pajuntame vidinę harmoniją. Itin naudinga pasivaikščioti miške ar parke, kur ošia medžiai, arba prie upelio, kur girdėti vandens čiurlenimas. Itin stipriai gamta veikia pavasarį, kai viskas bunda, žaliuoja. Dėl to šiltuoju metu patartina gamtoje ne tik poilsiauti, bet ir nuveikti kai kuriuos darbus. Pvz., ruošiantis egzaminui sudėtingą medžiagą galima studijuoti medžio pavėsyje, o ne tvankiame ir dulkių pilname kambaryje. Šiek tiek gamtos naudinga įkurdinti ir namuose. Įrodyta, kad darbo aplinkoje, kur auga gėlės, žmonės jaučia apie 30% mažesnę įtampą nei ten, kur jų nėra.

 

  1. Apsikabinti ir bučiuotis. Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad vien žiūrėdami į mylimojo nuotrauką nusiraminame, sumažėja ne tik emocinis dirglumas, bet ir fizinis skausmas. O jei pats brangus žmogus šalia, poveikis būna kelis kartus didesnis. Jausdami nerimą, turėtumėte prisiglausti prie antrosios pusės, apkabinti ir leistis apkabinami, bučiuotis.

 

  1. Mylėtis. Anot mokslininkų, seksas yra vienas veiksmingiausių natūralių būdų sumažinti nervingumą, galintis nugalėti net depresiją. Teigiamai veikia kiekvienas lytinis aktas, todėl norėdami visada jaustis puikiai turėtumėte reguliariai mylėtis. Pastebėta, kad lytiškai aktyvūs žmonės lengviau pakelia įtampą ir nenusimena užklupus negandoms. Nieko keisto, juk organizmą užplūsta laimės ir meilės hormonų banga, skatinanti optimistiškiau žiūrėti į aplinkinį pasaulį.

 

  1. Įsigyti augintinį. Moksliškai įrodyta, kad augintinių turintys žmonės jaučiasi laimingesni ir gyvena keleriais metais ilgiau už tuos, kurių namuose nėra jokių gyvūnų. Rinktis geriausia širdžiai mielą augintinį. Nuolatinę nervinę įtampą jaučiantiems žmonėms itin rekomenduojamos katės. Murkdamos jos skleidžia tam tikro dažnio vibraciją, kuri ne tik ramina, bet ir savotiškai gydo. Kai katė jaučia, kad šeimininkas įsitempęs, tuoj pat įsitaiso ant kelių ir pradeda daryti atpalaiduojantį „masažą“, maigydama jį letenėlėmis.

 

Nervų sistemą teigiamai veikia akvariumas. Tyrimais įrodyta, kad netgi nebūtina auginti žuvyčių, pakanka stebėti vandenyje raibuliuojančius akmenėlius, augalus. Tai tarsi užburia ir veikia kaip meditacija.

 

 

  1. Keliauti. Geriausia – į kuo tolimesnius, egzotiškus, į įprastą aplinką nepanašius kraštus. Tai padės atitrūkti nuo kasdienybės ir užmiršti visus rūpesčius. Kelionių metu paaiškėja, kad rūpesčiai, dėl kurių sukote galvą visą mėnesį, iš tiesų yra nereikšmingos smulkmenos. Susivokti padeda ne tik nauja aplinka, bet ir kitaip mąstantys žmonės. Kelionėse tenka susidurti su visiškai kitokia nei įprasta kultūra ir pasaulėžiūra. Paprastai iš jos būna ko pasimokyti.

 

  1. Dalintis rūpesčiais. Jeigu vieni bandysite išspręsti visas pasaulio problemas, nieko keisto, kad tapsite nervingi. Užklupus rūpesčiams geriausia pasiguosti artimiesiems. Jie jus supratingai išklausys, todėl iškart pasijusite smagiau. Išsikalbėję greičiausiai pamatysite, kad ir sunkumai ne tokie jau baisūs, kaip atrodė iš pradžių. Be to, niekada negalite žinoti – galbūt bičiulis galės padėti spręsti iškilusias bėdas?

 

  1. Planuotis laiką. Jeigu dažnai tenka patirti stresą dėl užmirštų svarbių darbų ar susitikimų, praleistų terminų, naudinga kruopščiai planuotis laiką. Geriausia susidaryti dienotvarkę. Ji neturėtų būti pernelyg griežta, antraip jausitės it robotai, turintys vykdyti iš anksto numatytą programą. Į darbų sąrašą privalo patekti visos svarbiausios dienos užduotys. Tada niekas neliks užmiršta ir neteks sukti galvos, kur kada turite atsidurti.

 

  1. Sveikai maitintis. Mokslo tyrimai rodo, kad nesveikas maistas ne tik kenkia figūrai, bet ir blogina žmogaus emocinę būklę. Patartina vengti greitų užkandžių, riebių patiekalų, saldumynų, alkoholinių gėrimų, nepiktnaudžiauti kava. Visi šie produktai suteikia trumpalaikį pasitenkinimą, o vėliau emocinė ir fizinė būklė tampa dar prastesnė. Specialistų teigimu, norėdami išsaugoti sveiką nervų sistemą, turėtume valgyti daugiau nesmulkintų grūdų produktų, riebios žuvies, mėlynių ir migdolų.

 

  1. Riboti internetą. Tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau laiko praleidžia internete, tuo žmogus tampa nervingesnis. Tą patį galima pasakyti ir apie televizijos žiūrėjimą. Priežastis – šiuose informacijos kanaluose yra labai daug neigiamų žinių, veikiančių žmogaus pasąmonę. Šiuolaikinės žiniasklaidos nereikėtų laikyti laisvalaikio pramoga.

 

Įdomu

  • JAV atlikto tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią nervinę įtampą jaučia chirurgai, komercinių skrydžių pilotai, fotoreporteriai, reklamos specialistai ir nekilnojamojo turto agentai.
  • 75% žmonių bent kartą per dvi savaites patiria stresą.
  • Nervingumą malšina kramtomoji guma. Jau majai ir senovės graikai įtampą slopindavo kramtydami sukietėjusius sakus.
  • Atlikus apklausą Didžiojoje Britanijoje, paaiškėjo, kad net 5 mln. šalies gyventojų darbe jaučia stresą.
  • Daugiausia įtampos visiems pasaulio gyventojams sukelia finansiniai rūpesčiai.
  • Kas šeštas pasaulio gyventojas bent kartą gyvenime yra kentėjęs nuo depresijos.
  • Nervingumas skatina organizmo senėjimo procesus.
  • Suirzę žmonės neutralius kvapus dažniau linkę įvardyti kaip nemalonius, o nusiteikę gerai – kaip kvapnius.
  • Įprastai žmogaus intymiosios erdvės ribos yra apie 40–45 cm nuo kūno paviršiaus. Kai esame prastos nuotaikos, tiek erdvės atrodo per mažai, tad bendraudami stengiamės išlaikyti didesnį atstumą vienas nuo kito.