Šiemet namų dekoro mados atiduoda duoklę klasikai ir atgaivina istorinius motyvus. Meniškas, elegantiškas, santūriai prabangus art deco stilius nukelia į XX a. pradžios Paryžių ar Niujorką. Užtenka vos kelių atpažįstamų akcentų, kad erdvė paskęstų to laikmečio dvasioje.

 

Universali estetikaModern,Gold,And,Green,Living,Room,Interior,Design

 

Art deco interjeras susiformavo Prancūzijoje, o XX a. pradžioje tapo pagrindine tendencija Europoje ir JAV. Nors stilius sunyko amžiaus viduryje įsigalėjus modernizmui, pastaraisiais metais išgyvena naują populiarumo piką. Interjero dizaineriai ir namų dekoratoriai atranda šiuolaikinių būdų interpretuoti išskirtinius elementus: geometrines formas, atmosferinį (išskaidytą) apšvietimą, prabangias medžiagas (marmuras, aksomas), sodrias ir drąsias spalvas, metalo (chromo, aukso, žalvario) apdailą. Art deco estetika universaliai prigyja bet kokioje namų erdvėje – miegamajame, svetainėje, vonios kambaryje. Papuošia biurus ir viešąsias patalpas, todėl tinka kavinėms, barams, restoranams, viešbučiams apipavidalinti. Šiandien šis stilius – tarsi mūza, įkvepianti kurti klasikinį, taurų, vizualiai grakštų interjerą.

 

Žiupsnelis istorijos

 

Art deco dizaino ir architektūros istorija prasidėjo 1925 m. Paryžiuje surengtoje Tarptautinėje šiuolaikinio dekoratyvinio ir pramoninio meno parodoje. Keli jauni ir perspektyvūs dizaineriai pristatė dar nematytas linijas ir meninius sprendimus, kurie minėtu laikmečiu buvo neįtikėtinai modernūs ir progresyvūs.

 

Netrukus art deco užvaldė Europos sostines ir persikėlė už Atlanto į JAV didmiesčius. XX a. 2-ajame ir 3-iajame dešimtmečiuose šis stilius buvo ryškus kontrastas maksimalistiniam, itin puošniam, aristokratiškam ir gamtos įkvėptam art nouveau dizainui. Išgrynintos linijos, blizgūs paviršiai, lakoniškos formos išstūmė iki tol madingus gipso lipdinius, medžio raižinius ir sunkius gobelenus. Kaip buvo galima tikėtis, art deco persismelkė į visas meno šakas: nuo architektūros, drabužių mados iki automobilių modelių. Jis atspindėjo visuomenės urbanizaciją, edukaciją, pramonės ir mokslo proveržį. Pirmą kartą istorijoje interjeras tapo ne tik estetiškas, bet ir funkcionalus. Tai pabrėžė tiek individualiai sukurtos prabangos prekės, tiek masinės gamybos daiktai.

 

Art deco išliko siautulingais 1920-aisiais, nes puikiai atitiko visuotinio pakilimo nuotaiką. Atlaikė ekonominį nuosmukį ir Didžiąją depresiją 1930-aisiais. Išgyveno Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, kurie gerokai sumažino žmonių perkamąją galią ir meno poreikį apskritai. Galiausiai XX a. 6-ajame dešimtmetyje art deco populiarumas išsikvėpė. Jis užleido vietą supaprastintam, niūriam, buitiniam amžiaus vidurio modernizmui.

 

Skiriamieji bruožai

 

Vyrauja aštrūs, ploni ir grakštūs, simetriški geometriniai raštai, kurie anuomet simbolizavo technologijų pažangą. Būdingos kampuotos linijos ir formos, orientuotos vertikaliai, kas atspindi prasidedančią dangoraižių erą. Nuotaika – stipri, drąsi, pasitikinti, nėra užuominų apie romantiką ar nostalgiją. Valdo protas, ne jausmai. Žvilgsnis krypsta į ateitį, ne į praeitį. Reguliariai pasitaikantys motyvai: trapecijos, trikampio, rombo formos, zigzago ir šluotelių raštai, laiptuoti paviršiai, saulės spindulių interpretacija, stilizuota laukinė gamta, abstraktus nuogos moters siluetas, naktinio didmiesčio peizažas su dantytais dangoraižiais. Nuo 1940-ųjų išpopuliarėjus kelionėms po Afriką, art deco raštų kraitę papildė gyvūnų kailio, ypač zebrų, motyvai, hieroglifai ir stilizuoti pirmykščių genčių piešiniai.

 

Šiam stiliui būdingos tam tikros mModern,Kitchen,,Dining,Room,,Faucets,,Spiral,Staircaseedžiagos ir faktūros. Gausiai naudojamas auksas ir plienas, pabrėžiant prabangą ir finansinį bei socialinį statusą. Technologinis pramonės šuolis leido pasiūlyti naujų formų baldų ir aksesuarų. Art deco interjerui būdingi minkštieji baldai, kurių sėdimos ir galvūgalių zonos apmuštos išskirtinės kokybės medžiagomis: oda, aksomu, zebro kailiu. Nerūdijantysis plienas, veidrodžiai, chromas, stiklas ir kiti blizgūs, lakuoti paviršiai naudojami tiek baldams, pavyzdžiui, žurnaliniams staliukams, tiek aksesuarams – padėklams, šviestuvams, gėlių stovams ir pan. Tinka netradicinės medienos rūšys – juodmedis, zebramedis. Iš gamtos lobių naudojamas nefritas, sidabras, dramblio kaulas, obsidianas, kalnų krištolas, marmuras.

 

Meninė injekcija

 

Lengva pritaikyti. Art deco paliko reikšmingą žymę dizaino istorijoje, todėl atskiri elementai lengvai atpažįstami. Norint atnaujinti ir pagyvinti namų erdvę, užtenka įterpti kelis šio stiliaus baldus ar aksesuarus. Art deco lengva derinti su kitais interjero stiliais, todėl maišomas su tradicine klasika, modernumu, romantika, popartu, futurizmu, skandinavišku minimalizmu ir kitomis meninėmis šakomis.

 

Spalvų amplitudė. Vienas iš būdų prisijaukinti art deco – pasimatuoti ryškių ir drąsių spalvų paletę. Tinka gili ir sodri geltona, raudona, žalia, mėlyna, rožinė bei visi brangakmenių tonai. Dažnai derinami su blizgiais aukso, chromo ar juodais paviršiais. Svetainėje, valgomajame, miegamajame dažnai vyrauja pastelė – įvairūs kreminiai ir smėlio atspalviai. Ne retenybė – neutralios spalvos, suderintos su šlifuota ir lakuota mediena.

 

Baldų dizainas. Art deco stiliaus baldai yra masyvūs, vizualiai ryškūs, tačiau supaprastinto silueto. Nėra smulkių, sudėtingų detalių. Dominuoja didelės indaujos, spintos, kėdės aukštais atlošais. Minkšti baldai – lakoniški, su stačiais ar šiek tiek išlenktais porankiais, dažniausiai be kojelių. Gobelenas dygsniuojamas lygiagrečiomis linijomis, rombais arba vėduoklės forma. Sofos ir foteliai aptraukiami vienspalviu pliušu, aksomu, oda, kailiu.

 

Audiniai ir raštai. Renkantis tekstilę, verta atkreipti dėmesį į pasikartojančius geometrinius raštus. Sofos pagalvėlės, pledas, kilimas ar užuolaidos gali suteikti art deco atmosferą. Būdingais ornamentais galima ištapetuoti akcentinę kambario sieną. Visos patalpos dekoras zigzagais vargina nervų sistemą. Akims švelnesnė alternatyva – kontrastingas zebro kailio piešinys. Svarbu vengti gėlių žiedų ir kitų augalinių piešinių.

 

Grindų danga. Art deco stilių atitinka šlifuotos medienos ar parketo grindys. Lenteles rekomenduojama dėti eglutės principu arba vėduoklės (saulės spindulių) forma, pradedant nuo lango. Tinka dvispalvis languotas linoleumas, geometriniais raštais margintos keramikos plytelės. Virtuvės ir vonios kambariui populiaru rinktis balto arba juodo marmuro imitaciją, įterpiant auksinių ar plieninių akcentų.

 

Apšvietimo elementai. Vienas lengviausių ir pigiausių būdų paįvairinti patalpą – pakeisti apšvietimo šaltinių išdėstymą. Neužteks vienos lempos palubėje, taip pat reikės atsisakyti paslėptų LED šviestuvų. Šiam laikotarpiui būdinga daugybė skirtingų pastatomų šviestuvų, išdėstytų strateginėse vietose ties valgomuoju stalu, minkštais baldais, miegamojo lova, veidrodžiu ar paveikslais. Tinka modernių, geometrinių formų šviestuvai su graviruoto stiklo ar vitražiniais gaubtais. Aktualūs sietynai su kabančiais krištolo vėriniais.

 

Įdomu:

 
  •  Žinomiausi art deco architektūros eksponatai – Niujorko mieste, Manhatano rajone pastatyti dangoraižiai „Chrysler Building“ ir „Empire State Building“.
  •  Majamyje galima apžiūrėti iki 800 konstrukcijų ir 10 šio stiliaus pastatų. Panašiai tiek yra Indijos mieste Mumbajuje.
  •  Gražiausias statinys Europoje – Eliziejaus laukų teatras Prancūzijoje.
  •  Art deco stiliumi suprojektuotas automobilis „Bugatti Type 57SC Atlantic“ ir prabangus keleivinis laivas „Queen Mary“.
  •  Garsiausi mados dizaineriai buvo Coco Chanel, Elsa Schiaparelli, Jean Patou.
  •  Art deco estetiką puikiai atspindi režisieriaus Bazo Luhrmanno filmas „Didysis Getsbis“ („The Great Gatsby“), kuriame suvaidino Leonardo DiCaprio.
 

Autorius Jurgita Ramanauskienė