Galbūt žmonės ir negalvoja apie kofeiną kaip apie populiariausią nuotaiką pakeliantį vaistą pasaulyje, net jei kavą, arbatą, gaiviuosius ir energetinius gėrimus geria kasdien. Tačiau tiesa yra ta, kad daugelis iš mūsų jau yra priklausomi nuo reguliarios dozės 1,3,7 – trimetilksantino. Tai karčių, baltų miltelių, žinomų kaip kofeinas, cheminis pavadinimas, kurie padeda atsibusti, išlikti budriems ir energingiems visą dieną.

 

"kofeinas"

Nesvarbu, kokia forma vartojamas (kaip kava, arbata, šokoladas ar limonadas), kofeinas veikia kaip centrinę nervų sistemą švelniai stimuliuojanti priemonė. Nedideliais kiekiais kofeinas daro teigiamą poveikį žmogaus kūnui ir protui. Yra įrodymų, kad kofeinas gali padėti pagerinti atmintį, padidinti ištvermę sportuojantiems ir padėti labiau susikaupti ir sukoncentruoti dėmesį.

 

JAV maisto ir vaistų administracija teigia, kad kasdien sveikiems suaugusiems saugu suvartoti iki 400 mg kofeino. Tačiau nėščioms moterims rekomenduojama šį kiekį sumažinti iki 200 mg per dieną. Viename puodelyje kavos paprastai yra apie 100 – 200 mg, puodelyje arbatos – apie 70 mg, o daugelyje gaiviųjų gėrimų – mažiau negu 50 mg.

 

Kai kurie žmonės labai jautriai reaguoja į kofeino poveikį. Jiems kofeinas gali sukelti galvos skausmus, skrandžio veiklos sutrikimus, nemigą ir kitus miego sutrikimus, nervingumą ir širdies ritmo sutrikimus, ypač jei kofeino suvartojama labai daug (apie 4 puodeliai kavos per dieną).

 

10 moksliškai pagrįstų faktų apie kofeiną:

 
  • Kofeinas organizme lieka kelias valandas. Kofeiną kraujas ir kūno audiniai įsisavina per 45 minutes po suvartojimo. Tačiau organizmui jį suskaidyti ir pašalinti užtrunka daug ilgiau (apie 4 valandas).
 
  • Mirtis nuo kofeino pertekliaus pasitaiko labai retai, tačiau tokia rizika yra. Labai retais atvejais, kai kofeino suvartojama itin dideliais kiekiais (suaugusiems asmenims toks kiekis būtų 5 mg kofeino arba 30 – 50 kavos puodelių), jis gali nužudyti. Registruoti mirčių atvejai, kai žmonės perdozavo kofeino miltelių arba piliulių, skirtų greitai mesti svorį.
 
  • Ne tik kokakoloje yra kofeino. Kofeino gausu ne tik tokiuose populiariuose gaiviuosiuose gėrimuose kaip „Coca Colla“ ar „Pepsi“, bet ir apelsinų skonio limonaduose, pavyzdžiui, „Fanta“.
 
  • Atsisakius kofeino kurį laiką kamuoja varginantys simptomai. Staigus kofeino atsisakymas kai kuriose psichologijos knygose prilyginamas psichinės sveikatos sutrikimams. Metus vartoti kofeiną po 12 – 24 gali atsirasti tokių simptomų: tvinkčiojantis galvos skausmas, nuovargis, irzlumas, prislėgta nuotaika, negalėjimas sukaupti dėmesio. Kartais simptomai gali būti tokie stiprūs, kad žmogus gali tapti nedarbingas, negalėti atlikti kasdienių užduočių.
 
  • Žmonės iš tikrųjų negali būti priklausomi nuo kofeino. Nors žmonės, kurie vartoja kofeino turinčius produktus yra labiau linkę tapti nuo jų priklausomais, tačiau toki priklausomybė nėra tokia pati, kaip, pavyzdžiui, nuo narkotikų ar alkoholio. Kofeino vartojimas visuomenėje yra priimtinas elgesys, nes jį vartojantys asmenys nesielgia kaip įvairių kitų priklausomybių kamuojami žmonės. Kofeinas nėra laikomas narkotiku.
 
  • Kofeinas veikia panašiai kaip smegenyse esančios cheminės medžiagos. Kofeinas turi panašią molekulinę struktūrą kaip adenozinas (neuromediatorius arba medžiaga, kuri perduoda nervinius impulsus į smegenis). Dėl savo cheminio panašumo į adenoziną kofeinas gali prisijungti prie adenozino receptorių smegenų ląstelėse.
 
  • Kofeino gali būti aptinkama pačiose neįprasčiausiose vietose. Šiandien vartotojai gali aptikti kofeino ten, kur paprastai jo rasti nesitikėtų. Prekybos vietose galima įsigyti kofeinu prisodrinto vandens, guminukų, mėtinių saldainių, riešutų sviesto ar kramtomosios gumos. Prekiaujama net kofeinu praturtintais muilais, kurie, kaip teigiama produktų etiketėse, turėtų padėti pažadinti rytą apsnūdusį kūną. Tačiau nors kofeinas gali būti įsisavinamas ir per odą, abejojama, ar tokio muilo naudojimas gali padėti išlikti budriems visą dieną. Kofeino taip pat dedama į šampūnus, skirtus padidinti plaukų apimčiai ir sustiprinti plaukų svogūnėlius. Tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad tokios brangios kosmetinės priemonės iš tikrųjų būtų veiksmingos. Kofeino dedama ir į losjonus bei kūno šveitiklius, nors nėra įrodymų, kad jie būtų veiksmingesni nei su kitais priedais. Galų gale jų dedama ir į kai kurių vaistų nuo galvos skausmo ir lieknėjimui skirtų maisto papildų sudėtį.
 
  • Kavos pupeles subrandina raudoni kavamedžių vaisiai. Įdomu, kad kvapnios rudos pupelės, kurias daugelis pasaulio gyventojų naudoja kiekvieną rytą plikyti kavai, atsiranda iš skaisčiai raudonų kavamedžio vaisių. Nedideli krūmeliai subrandina skaisčiai raudonas uogas, o šios – žalias kavos pupeles. Kavos pupelės paprastai renkamos rankomis, nes uogos sunoksta skirtingu metu. Pirmiausiai uogos būdavo fermentuojamos ir naudojamos gaminti vyną. Tik 1000 m. pr. Kr. arabai pradėjo skrudinti kavos pupeles ir ruošti aromatingą gėrimą, vėliau išpopuliarėjusį visame pasaulyje.
 
  • Kofeinas gali sustiprinti streso poveikį. Tyrimai rodo, kad kofeinas gali sustiprinti stresą žmonėms, kurie jo vartoja kasdien. Dėlto padidėja kraujo spaudimas, padažnėja širdies ritmas ir daugiau išsiskiria streso hormonų.
 
  • Kofeinas augalų priežiūroje veikia kaip pesticidas ir herbicidas. Kofeino randama kai kurių augalų lapuose, vaisiuose ir sėklose. Tai, pavyzdžiui, kavos ir arbatos krūmeliai, kolos ir kakavos medžiai, gvaraninės paulinijos, paragvajiniai bugieniai, iš kurių gaminama matės arbata. Kofeinas šiuose augaluose veikia kaip natūralus pesticidas, padedantis atbaidyti kenkėjus.