Nepaisant to, kad  kiekvienos poros santykiai unikalūs, dažnai atsiranda visažinių, kurie vadovaudamiesi stereotipais ar pasikliaudami populiariais mitais, bando nuspręsti, kuri pora gyvens „ilgai ir laimingai“, o kuriai – metas skirtis. Psichologė Laura Bratikaitė kasdien dirba su poromis, atsidūrusiomis ties skyrybų slenksčiu, todėl sutiko patvirtinti arba paneigti populiariausius mitus, kurie neva pranašauja skyrybas.

 

skyrybos

Jei moteris ištekėjo  būdama jaunesnė nei 18 metų, labai tikėtina, kad  jos santuoka iširs per pirmąjį šeiminio gyvenimo dešimtmetį.

 

MITAS. Kai tuokiamasi esant labai jauno amžiaus, santuokai didesnę grėsmę turi ne pirmoji santuokinė krizė (atsirandanti pirmą bendro gyvenimo dešimtmetį, maždaug 3 – 7 m.), o antroji santuokinė krizė (vandenį sudrumsčianti 17 – 24-ais bendro gyvenimo metais). Pirmo dešimtmečio metu moteris bus panirusi į rutiną: vaikų auginimas, mokslai, darbai ir bus pernelyg jauna, dar nesusiformavusi kaip asmenybė, dar aiškiai nesuvokianti savo tikslų ir siekių gyvenime, o dažnu atveju ir finansiškai nuo vyro priklausoma. Tad pirmas dešimtmetis prabėgs akimirksniu, mažai bus laiko galvoti. Ir taip vos spės suktis. Tuo tarpu antrame santuokos dešimtmetyje rizika padidėja: moteris dar jauna, bet jau žinanti, ko nori, ji pasitiki savimi, vaikai paauginti, daugiau laiko sau, savo pomėgiams ir interesams, pasistūmėta profesinėje veikloje, tad ji ir finansiškai saugesnė. Tokiu periodu moteris atidžiau peržvelgs santykių kokybę su sutuoktiniu ir paieškos „tarakonų“…

 

Jei sutuoktiniai šaukia vienas ant kito ir įžeidinėja vienas kitą pirmaisiais bendro gyvenimo metais, tokiai porai nė neverta planuoti vaikų. Jie netrukus išsiskirs.

 

TIESA. Tokiai porai verta pagalvoti ne apie vaikus, o apie tarpusavio santykių gerinimą. Bendraujant ir toliau taip pat „draugiškai”, vaikai santuokos neišgelbės, tik atidės neišvengiamą jos baigtį. Laikai, kai sutuoktiniai iki auksinių vedybų metinių nugyvendavo lyg šuo su kate, praėjo. Nuolatiniai pykčiai šiuolaikiniam jaunimui jau nebėra romantiški. Jei poroje vienas kitam ir toliau draskys akis ir širdis, konfliktiški santykiai ilgai „netemps“. Dabartinis jaunimas ieško komforto santykiuose.

 

Jei pora augina du sūnus, jų tikimybė išsiskirti yra mažesnė nei toms poroms, kuriose auga dvi dukros.

 

MITAS. Šeimai, auginančiai 2 sūnus, tokia pati skyrybų tikimybė kaip šeimai, auginančiai 2 dukteris. Skyrybų tikimybę didina ne vaikų lytis, o požiūrio į auklėjimą skirtumai ir negebėjimas pasidalinti atsakomybėmis ir pareigomis, susijusiomis su vaikų auginimu ir auklėjimu.

 

Jei poros kūdikis mirė po 20 nėštumo savaitės, gimdymo metu arba netrukus po gimimo, smarkiai padidėja tikimybė, kad pora išsiskirs.

 

MITAS. Kūdikio netektis yra aplinkybė, kuri vienas poras suartins, kitas išskirs. Tikimybė išsiskirti didėja tuomet, jei kuris nors iš partnerių reikšmingai prisidėjo prie to, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas, arba tuomet, jei kuris nors iš partnerių iš anksto vaikelio nenorėjo.

 

Vyras ir moteris, kurie iki santuokos negyveno su jokiu kitu partneriu, žymiai dažniau nugyvena ilgą ir laimingą santuokinį gyvenimą nei tie partneriai, kurie iki santuokos jau buvo gyvenę su kitais mylimaisiais.

 

MITAS. Taip buvo anksčiau, kai skyrybos visuomenėje buvo smerktinos ir perspektyva turėti „išsiskyrusio” statusą gąsdino labiau nei santuokos sunkumai. Dabartiniu metu vartotojiška kultūra persismelkė ir į tarpusavio santykius. O tai reiškia, kad labiau pasitikima tuo savo sprendimu (sutuoktinio pasirinkimu), kuris buvo padarytas lyginant dabartinį partnerį su ankstesne patirtimi ir manant, kad buvo galimybė rinktis.

 

Kai sutuoktinio įpročiai ir manieros pradeda erzinti, laikas skirtis.

 

MITAS. Nėra šeimos, kurią aplenktų etapas, kai sutuoktinis ima erzinti. „Rožinių akinių” periodas gali tęstis daugiausiai 30 mėn. Kol žmogaus smegenyse hormonas dopaminas gaminasi pilnu pajėgumu, mūsų kritinis mąstymas yra prislopintas, tad matome idealizuotą partnerio ir santykių vaizdą. O kai dopamino kiekiai natūraliai ima mažėti, iš pasakos grįžtame į realybę ir tuomet ateina laikas pereiti į antrąjį, daug brandesnių santykių etapą, kai mokomasi priimti savo žmogų su jo privalumais ir trūkumais, kai iš tikrųjų pradedami kurti santykiai. Štai šiame taške būna tokių, kurie renkasi visą laiką gyventi pasakoje, t. y. susirasti naują įsimylėjimo objektą ir vėl gyventi nešamiems aistros ir meilės, bet ir vėl… neilgiau nei 30 mėnesių.

 

Sutuoktiniai, nuolat jaučiantys pinigų stygių, skiriasi žymiai dažniau nei sutuoktiniai, kurie nepritekliaus nejaučia.

 

MITAS. Vieno tyrimo metu dalyvių buvo prašoma įvertinti savo laimingumą pagal standartinę dešimties balų skalę – nuo „labai nelaimingas“ iki „labai laimingas“. Rezultatai atskleidė, kad iš visų tyrimo dalyvių laimingiausios – šiek tiek didesnes nei vidutines pajamas turinčios šeimos. Tuo tarpu vos galą su galu suduriančios ir pasiturinčios šeimos jautėsi mažiau laimingos. Taigi, mažiausia skyrybų rizika tuomet, kai pinigų nei per daug, nei per mažai. Kitais atvejais – rizika panašiai vienoda.

 

Kai vyras su žmona vienas su kitu pradeda bendrauti labiau kaip kolegos, o ne kaip vyras ir moteris, metas skirtis.

 

MITAS. Atėjus tokiam periodui reikia pasidžiaugti tuo, kad su savo partneriu sugebėjote užmegzti draugystę, kad esate tiek brandūs, jog santuoką suprantate ne kaip malonumų oazę, o kaip sąmoningą partnerystę. Žinoma, tai ženklas, kad į savo santuoką reikia įnešti naujų spalvų, naujų pojūčių ir skirti vienas kitam ženkliai daugiau laiko kaip vyras ir moteris.

 

Tikimybė išsiskirti šešiskart didesnė porai, kurioje moteriai neseniai diagnozuotas vėžys arba išsėtinė sklerozė nei tai porai, kurioje šios diagnozės nustatytos vyrui.

 

MITAS. Kad su artimojo liga susijusius sunkumus geriau „pakelia” moterys, tas tiesa. Tai susiję su lyčių skirtumu – vyrai geriau įveikia sunkumus situacijose, kurias galima keisti, ir prasčiau tas, su kuriomis reikia susitaikyti, tiesiog priimti taip, kaip yra. Moterys atvirkščiai. Tačiau teiginys, kad vėžio ar išsėtinės sklerozės atveju skyrybų tikimybė būtų didesnė, pernelyg sureikšmina ligą, kaip aplinkybę, ir pernelyg nuvertina santykių iki ligos kokybės įtaką. Liga – tai lakmuso popierėlis, kuris parodo santuokos kokybę, bet ne žirklės, perkerpančios dviejų žmonių santykius.

 

Įdomu

 
  • Jei sutuoktinis gerai sutaria su savo antrosios pusės tėvais, skyrybų tikimybė sumažėja keliomis dešimtimis procentų.
  • Vyrai dažniau pradeda vartoti alkoholį po skyrybų, o moterys alkoholiu dažniau mėgaujasi gyvendamos santuokoje.
  • Kas 15 s pasaulyje įvyksta skyrybos.
  • Pasak statistikos, neištikimi savo partneriui buvo 70 % vedusių vyrų ir 60 %. ištekėjusių moterų.
  • Specialistai tvirtina, kad sunkiausi būna 18 mėnesių po skyrybų. Po to žmonės apsipranta su esama padėtimi ir kuria naują gyvenimą.
  • Afrikoje gyvenančiose mažose tautose skyrybų iniciatorė gali būti tik moteris: jai tereikia iš namų išmesti visus vyro daiktus.
  • Filipinuose skyrybos draudžiamos įstatymais.
  • Kanadoje vyro knarkimas gali būti laikomas svariu argumentu skyryboms.
  • Pagal Saudo Arabijos įstatymus moteris gali išsiskirti dėl vienintelės priežasties: jei vyras jai draudžia gerti kavą..
  • Senovės Romoje santuoka buvo laikoma sąjunga iki gyvenimo pabaigos. Tačiau vyrams dažnai nusibosdavo žmonos ir jie užsimanydavo naujų. Tuomet jie senąsias žmonas nužudydavo ir tuokdavosi su naujomis.
  • XVIII a. Anglijoje skyrybos būdavo įteisintos tuomet, jei atsirasdavo pirkėjas, panoręs iš vyro nusipirkti jam nusibodusią žmoną. Svarbiausia- kad už moterį būtų sumokėta ne mažiau nei 1 šilingas. Paliktų moterų nebuvo – jos tiesiog pereidavo iš rankų į rankas.