Genetikai sudėtingoje žmogaus DNR grandinėje atranda ypatingų genų mutacijų, kurios žmogui suteikia neįtikėtinų galių, prieštaraujančių visiems fizikos ir anatomijos dėsniams. Jeigu tik mokslininkams pavyktų pažaboti tam tikras genų mutacijas, daugybė žmonių galėtų naudotis supergaliomis, kokiomis dabar naudojasi tik fantastinių filmų veikėjai.

 

mutave genai

 

  • Nelūžtantys kaulai

 

 

Nors kaulas – pats tvirčiausias žmogaus kūno audinys, tačiau jis lūžta. Nebent asmuo turi itin retą mutavusį geną LRP5, atsakingą už kaulų tvirtumą. Seniai žinoma, kad dėl šio geno mutacijos pradeda retėti kaulai ir išsivysto osteoporozė. Tačiau neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad kaip tik šio geno pakitimai gali daryti ir atvirkštinį poveikį. Konektikute (JAV) gyvenančios šeimos nariai yra LRP5 mutavusio geno nešiotojai. Nė vienam jų niekada nebuvo lūžęs joks kaulas! Dėl ypatingo stuburo, kaukolės ir dubens kaulų stiprumo šios šeimos nariai pripažinti paties stipriausio griaučio pasaulyje savininkais. Viliamasi, kad kažkada mokslininkams pavyks pažaboti geną LRP5 taip, jog žmogaus kaulai bus apsaugoti nuo lūžių.

 

 

  • Didžiulis greitis

 

 

Visi sveiki žmonės gali bėgioti, tik ne visi mėgsta tai daryti. Tačiau yra žmonių, kurie iš prigimties yra greitesni nei kiti. Įprastai manoma, kad bėgiojimo greitis labiausiai priklauso nuo treniruočių. Tačiau mokslininkai teigia, kad ypatingo gebėjimo paslaptis slypi… genuose. Kiekvieno žmogaus organizme yra ACTN3 genas, tačiau kai kurių asmenų organizme jis matuoja, ir organizme pradeda gamintis ypatinga medžiaga – baltymas, vadinamas alfa aktininu-3. Jis atsakingas už lėtųjų raumenų skaidulų gebėjimą sukurti jėgą. Šio baltymo kiekio padidėjimas lemia sprogstamąją raumenų jėgą, dėl kurios pasiekiami itin aukšti rezultatai visose sporto šakose, ypač sprinte.

 

Įdomu tai, kad egzistuoja dvi šio mutavusio geno versijos. Sportininkai, kurių organizme aptinkamos abi, pasiekia kur kas geresnių rezultatų nei jų kolegos, turintys įprastas chromosomas.

 

  • Nepaveikus nuodams

Chemikai puikiai žino, kad arsenas ir visi jo junginiai labai nuodingi. Tačiau ne vieną šimtmetį San Antonio de los Kobreso (Argentina) gyventojai gėrė ir geria kalnų vandenį, kuriame leidžiamas arseno kiekis viršytas 80 kartų. Ir… gyvena iki šiol. Nepaisant to, kad kasdien šie žmonės vartoja mirtinai pavojingo metalo, didelių sveikatos problemų neturi. Mokslininkai šį reiškinį paaiškino pastebėję mutavusį AS3MT geną, kuris šių apylinkių gyventojams per šimtmečius buvo perduodamas iš kartos į kartą. AS3MT geno mutacija San Antonio de los Kobreso gyventojų organizmams suteikė galimybę perdirbti su vandeniu patenkantį arseną taip, kad šis nesikauptų juose. Todėl šio geno nešiotojams arsenas visiškai nepavojingas. Manoma, kad šiuo metu tokį arsenui atsparų geną turi apie 6000 pasaulio gyventojų.

 

 

  • Trumpas miegas

 

 

Superherojams gyventi išties nelengva. Dieną jie dirba įprastus darbus, o naktį gelbėja žmoniją. Taigi miegui laiko nelieka. Pasirodo, tai ne fantastika. Mokslininkai įrodė, kad dėl ypatingos genų mutacijos yra žmonių, kurie visavertiškai geba pailsėti per gana trumpą laiką.

 

Genų, kurie dalyvauja miego procese, išties yra nemažai. Vienas jų – DEC2. Jis reguliuoja miego kokybę. Žmogus kasnakt privalo išsimiegoti tam, kad organizmas galėtų visavertiškai funkcionuoti. Apskaičiuota, kad vidutiniškai per parą žmogui reikia miegoti apie 8 valandas. Tačiau apie 5 % žmonijos dėl šio geno mutacijos užtenka miegoti kur kas trumpiau.

 

Mokslininkai ištyrė mamą ir dukrą, kurių genų sandara buvo kiek kitokia. Dėl mutavusių genų šios moterys jautėsi visiškai pailsėjusios, ilgą laiką per parą miegodamos vos po 4–6 valandas. Tuo metu, kai paprasti mirtingieji miegodami po 4–6 val. per parą netruko pajusti neigiamų miego trūkumo pasekmių. Mokslininkai bando atkartoti šią genų mutaciją. Ji itin praverstų žmonėms, kuriems tenka dirbti tokiomis sąlygomis, kai miegui laiko beveik nelieka, o protas privalo išlikti itin budrus.

 

 

  • Elektrai nelaidi oda

 

 

Elektra – vienas pavojingiausių dalykų, su kuriais žmonės susiduria kasdien. Paprastai apie tai niekas nė nesusimąsto, nes yra įpratę gyventi elektros prietaisų apsuptyje. Serbas Slavisa Pajkicas niekada nebijojo, kad jį gali nutrenkti elektra. Juk nuo elektros smūgio jį patikimai saugo unikali genų sandara.

 

Paprasto žmogaus organizmą dengia milijonas drėgnų prakaito liaukų, kurios žmogaus odai yra tobuli elektros laidininkai. S. Pajkico odoje nėra prakaito liaukų, jo organizme nėra net seilių liaukų dėl retos genetinės ligos. Vadinasi, elektra tiesiog negali patekti į jo kūną. Dėl šios unikalios savybės vyras vadinamas žmogumi baterija. Jis gali pagaminti maistą, užvirinti vandenį ir net kažką padegti saugiai leisdamas elektros srovę per savo kūną. Negana to, gimtojoje Serbijoje garsėja kaip ypatingų galių turintis gydytojas, gydantis žmones nuo migrenos ir nugaros skausmų.

 

 

  • Atsparumas svaigalams

 

 

Daug garsių pramogų pasaulio atstovų gyvybių užgeso anksčiau laiko dėl nuolatinio alkoholio ir narkotikų vartojimo. Tačiau vienas skandalingiausių roko pasaulio atstovų Ozzy Osbourne yra tvirtas ir sveikas, nors kitąmet švęs 70-ąjį jubiliejų.

 

Mokslininkai kruopščiai išanalizavo legendinio roko atlikėjo genetinį kodą ir jo chromosomose aptiko gana daug mutavusių genų. Dauguma jų susiję su tuo, kad jo organizmas geba itin gerai skaidyti alkoholį ir kitas chemines medžiagas. Pavyzdžiui, dėl geno ADH4 mutacijos organizmas aprūpinamas padidintu baltymų kiekiu. Dėl to alkoholis iš organizmo pasišalina itin lengvai. Dėl ypatingos genų sandaros O. Osbourne tebevaikšto savo kojomis, nepaisant to, kad, pasak jo gyvenimo liudininkų, suvartojo ne vieną baseiną alkoholio, kokaino, morfijaus, raminamųjų vaistų, sirupo nuo kosulio, LSD ir kt. dalykų, kuriais roko pasaulio atstovai sparčiai trumpina sau gyvenimus daug metų.

 

 

  • Mitęs stiklu ir metalu

 

 

Prancūzų renginių organizatorius Michelis Lotito garsėjo tuo, kad visą gyvenimą galėdavo valgyti viską, kas pakliūdavo po ranka: televizorius, parduotuvių prekių vežimėlius, lovas, netgi lėktuvus. Stiklo duženų ir susuktų metalo skardų rijimas paprastam žmogui gali baigtis mirtimi, tačiau tik ne M. Lotito.

 

Manoma, kad M. Lotito neorganinės kilmės (metalą, stiklą) daiktus galėjęs virškinti skrandis buvo itin reto genetinio defekto pasekmė. Genai lėmė, kad šis žmogus iš prigimties turėjo ypač storą ir įbrėžimams bei įdrėskimams atsparią skrandžio bei žarnyno gleivinę. Dėl šios priežasties jos nepradūrė ar neperplėšė visiškai nevalgomos neorganinės medžiagos. Vienintelė atsargumo priemonė, kuria naudojosi 2007 m. miręs M. Lotito, buvo mineralinis aliejus, kad valgomas daiktas lengviau slystų…

 

 

  • Itin lankstus kūnas

 

 

Kūno lankstumas visada žavėjo žmones. Toli gražu ne kiekvienas mirtingojo kūnas lankstosi lyg guminis. Genas FBN1 dalyvauja jungiamojo audinio gamyboje. Apie 1 mln. žmonių pasaulyje turi mutavusį FBN1 geną, kuris sukelia Marfano sindromą. Dėl šio geno mutacijos žmogaus kūnas tampa lankstus lyg gyvatės. Tokių žmonių kūnai gali išsilenkti sunkiai protu suvokiamomis formomis.

 

Tiesa, šis mutavęs FBN1 genas sukelia ligą, vadinamą Marfano sindromu. Jį turintys žmonės pasižymi specifine išvaizda – būna labai aukšti ir liekni, ilgarankiai ir ilgakojai, ilgais rankų bei kojų pirštais. Mutacija praverstų krepšininkams ir žaidžiantiems tinklinį, tačiau kol kas eksperimentuoti su FBN1 geno mutacija labai pavojinga, nes gali pažeisti širdį, akis ir sąnarius.

 

 

  • Superjėga

 

 

Išskirtinė jėga – viena pagrindinių superherojaus savybių. Filmuose matomi superherojai be didelių pastangų pakelia bet kokio svorio daiktus. Gera naujiena ta, kad tokia jėga galima. Kai kurie žmonės gimsta turėdami mutavusį MSTN geną. Jis atsakingas už baltymo miostatino gamybą. Miostatinas atsakingas už tai, kad kūnas negamintų raumenų masės, kai jos pasidaro užtektinai. Tačiau jei šis genas yra mutavęs, tuomet nekontroliuojama raumenų masė išauga keliskart, o riebalų sankaupos sunyksta. O tai – viena iš kultūristų svajonių. Žemėje nedaug žmonių turi tokią genų sandarą. Mokslininkai bando išsiaiškinti, kaip būtų galima pasinaudojant šio geno mutacija gydyti raumenų ligas, pavyzdžiui, distrofiją.

 

 

  • Atsparumas skausmui

 

 

Sumušus kojos pirštą į lovos kampą, įsipjovus, pargriuvus, kaukštelėjus galva į duris – net ir pats sveikiausias žmogus žino, kas yra skausmas. Farmakologijos kompanijos skiria begales pinigų, kurdamos skausmą malšinančius vaistus, tačiau kai kurie žmonės visiškai nejaučia skausmo dėl išskirtinės genų sandaros. Tiesa, tai gana retas reiškinys.

 

Genas SCN11A atsakingas už natrio kiekį organizmo ląstelėse. Nervų ląstelės per organizme esantį natrį siunčia skausmo signalus į smegenis. Jei mutavęs genas SCN11A sumažina natrio kiekį organizme, nervų ląstelės neturi užtektinai medžiagos, per kurią galėtų siųsti šiuos signalus, ir organizmas tampa atsparus skausmui.

 

Pastebėta, kad žmonėms, kurių organizmuose šis genas yra mutavęs, dažniau lūžta kaulai ir jie dažniau patiria traumų. Kai asmuo nejaučia skausmo, kuris įspėja, kad kažko verčiau nedaryti, jis susižaloja. Ypač tai pavojinga vaikystėje. Mokslo pasaulyje tokių žmonių genai laikomi ypatinga vertybe. Mokslininkai mano, kad jeigu jiems pavyktų suvaldyti šį geną, galėtų padėti daugybei žmonių, kuries kasdien kenčia siaubingus skausmus.

 

TV3_Gincas_be_taisykliu_Vaiva_Budraityte

Specialistės komentaras

Astrologė, būrėja Vaiva Budraitytė

 

Bandymai sukurti superžmogų – gana pavojingi. Šiuolaikiniai genetikai stengiasi tobulinti žmogaus fiziologiją. Jeigu Spartoje gimdavo silpnesnis kūdikis, jį mesdavo nuo uolos. Juk Spartos gyventojai galėjo būti tik labai stiprūs ir fiziškai sveiki. Neatsitiktinai šis sociumas degradavo, o Spartos kultūra sunyko. Taip jau yra, kad silpnesniame kūne įsikūnija aukštesnio intelekto siela. Tik jokia genų inžinerija nepajėgi sukurti aukštesnio žmogaus intelekto, nes tai susiję su siela, kuri keliauja iš kūno į kūną. Beveik niekada intelektuali siela neįsikūnija itin sportiškame ar stipriame kūne, nes jai to nereikia. Sielai reikia palankių tobulėti situacijų – būti ten, kur veiksmas orientuotas į erudiciją, intelektą. Mokslininkai, eksperimentuodami su žmogaus genais, tik vykdo valstybinį užsakymą. Valstybei reikia menkai mąstančių stiprių karių, kurie vykdytų tam tikras programas. Todėl mokslinėse laboratorijose ir yra kuriami antžmogiai. Intelektualūs, dvasingi žmonės nėra orientuoti į fizinį kūną.