Garsusis pardavimų guru ir savęs tobulino kursų autorius Deilas Karnegis yra sakęs, kad „liepsnojantis entuziazmas, palaikomas sveiko proto ir atkaklumo, yra kokybė, kuri dažniausiai tampa sėkme“. Šiuolaikiniai psichologai pamatuotą entuziazmą vadina motyvacija ir ragina mokytis ją prisišaukti būtent tada, kai labiausiai reikia.

 

motyvacija_800x534

Kodėl motyvacija senka?

 

Motyvacija apibūdinama kaip psichologiniai procesai, kurie skatina ir nukreipia elgesį. Vieniems tai gali būti noras išbandyti savo galimybes ir įveikti iššūkius, kitiems – troškimas pakeisti netenkinančią situaciją, siekis pasijusti įvertintiems. Žmogus visada turi dvejopą motyvaciją – išorinę ir vidinę. Išorinė motyvacija dingsta, kai išorinis motyvas tampa neaktualus. Pvz., žmogui reikalingi pinigai ir, jeigu jų sumažėja arba yra nemokamas atlyginimas, tuomet netenkama motyvacijos atkakliai dirbti. Kitas išorinės motyvacijos šaltinis – pagyros, įvertinimas ir rezultatas. Jeigu šis šaltinis išsenka, darbas, sportas arba kita veikla gali greitai tapti nebeįdomūs. Šios rūšies motyvacija visada priklauso nuo išorinio stimulo, kurį žmogus (ne)gauna, tikisi arba nebesitiki gauti. Vidinė motyvacija yra stabilesnė ir šiek tiek sudėtingesnė. Tačiau ir ji gali sumažėti. Pati paprasčiausia priežastis – fizinių arba psichinių jėgų stoka. Motyvas yra noras, kuriam įgyvendinti reikalinga energija. Tad kai žmogus pervargsta, jį ištinka vadinamasis perdegimo sindromas, net esant norui motyvacinis variklis dirba tuščia eiga. Motyvacija dingsta, nes įsijungia savisaugos instinktas, kuris saugo organizmą nuo persitempimo. Taip pat svarbu prisiminti, kad motyvacija gali būti teigiama, veikianti kaip paskatinimas siekti trokštamo rezultato, ir neigiama, kuri atsiranda dėl bausmės ar nemalonių pasekmių vengimo. Nors pirmoji motyvacijos rūšis ir yra malonesnė, o atlygis už pastangas labiau trokštamas, tačiau net 82 % žmonių įdeda nepalyginamai daugiau pastangų siekdami išvengti nemalonumų nei bandydami padaryti savo gyvenimą malonesnį. Specialistai tikina, kad abiejų rūšių motyvacija vienodai vertinga, skiriasi tik žmogaus požiūris, kas tampa jo tikslu: judėjimas tolyn nuo tam tikrų nemalonumų ar artėjimas malonumų link.

 

Vidinės motyvacijos ugdymas

 

Nors žmogus apdovanotas beveik neišsenkančiais vidiniais resursais, tačiau dėl išorės veiksnių ar energijos stygiaus kas ketvirtas ES šalių gyventojas patiria motyvacijos stoką. Psichologai tikina, kad pajutus trumpalaikį energijos ir vidinių paskatų trūkumą galima pergudrauti vidinius mechanizmus:

 
  • Pasitelkti kūno kalbą. Harvardo verslo mokyklos prof. Amy Cuddy siūlo pajutus nusivylimą bent 2 min. pabūti „jėgos pozoje“: atsistoti ar tiesiai atsisėsti, sudėti rankas ant šonų (ar klubų apačios) ir giliai pakvėpuoti. Profesorės teigimu, tokia poza skatina teigiamas mintis, protas paklūsta kūnui ir žmogus atsipalaiduoja. Tai padidina testosterono lygų kraujyje, kuris padeda pasitikėti savimi, ir sumažina streso hormono kortizolio lygį.
 
  • Maistas taip pat veikia kaip trumpalaikė motyvacinė priemonė. Nors daugiausia džiaugsmo suteikia daug magnio turinti plytelė juodojo šokolado, tačiau dietologai tikina, kad panašiai smegenų produktyvumą didina žuvis, lapinės ir ankštinės daržovės bei visų grūdo dalių produktai, pvz., košės, makaronai, duona. Tai puikus užkandis, suteikiantis energijos ir kūnui, ir protui. Visgi per dažnai motyvuoti savęs užkandžiais nederėtų, nes tuomet gresia viršyti rekomenduotiną paros kalorijų normą.
 
  • Motyvuoja, skatina kūrybiškumą ir padeda susikaupti net spalvos. Itin veiksminga – žalia. Ji, pasak mokslininkų, siejasi su augimu, judėjimu, todėl suaktyvina smegenų veiklą. Pajutus, kad sunku sukaupti vidinių jėgų darbui atlikti, derėtų 2–5 min. pabūti aplinkoje, kurioje dominuoja žali tonai. Panašiai veikia sodriai žali rūbai ar tinkamai išdėstyti kambariniai augalai.
 
  • Stipriausias motyvatorius yra sportas. Lengva fizinė veikla paspartina kraujotaką, todėl suaktyvėja smegenų veikla bei produktyvumas. Nustatyta, kad bent 2 kartus per savaitę sportuojantys žmonės dukart laimingesni ir labiau motyvuoti dirbti nei tie, kurie laisvalaikį leidžia sėsliai. Sportuojantys žmonės yra didesni optimistai, moka džiaugtis paprastais dalykais. Gali pakakti 15 min. intensyvesnės fizinės veiklos, kad pagerėtų nuotaika, nuo sąstingio atsigautų kūnas.
 
  • Daugiau motyvacijos turi tie, kurie geba nustatyti konkrečius tikslus. Tikslai turi būti aiškūs, pasiekiami, įsisąmoninami ir neilgalaikiai tam, kad sukurtų stiprų motyvą atlikti užduotis ar įveikti sunkumus. Tikslo nustatymas veikia kaip hormono dopamino katalizatorius. Mat smegenys jau iš anksto žino, kad pasiekus tikslą bus išskirta šio malonumo jausmu apdovanojančio hormono. Trumpalaikių tikslų turėjimas padeda išlaikyti nuolatinę motyvacinę būseną, nes sąmonė nuolat stengiasi pasiekti pakylėtą apdovanojimo būseną.
 
  • Motyvacijai išlaikyti svarbus ir gebėjimas džiaugtis mažomis pergalėmis. Italė ugdomojo vadovavimo trenerė Stefania Ciani savo vedamų ir didelio susidomėjimo sulaukiančių seminarų metu ragina žmones baigiantis darbo dienai padėkoti sau už gerai atliktą darbą. Ji sako, kad padėka sau yra be galo svarbus, energetiškai reikšmingas, bet pamirštas dalykas. „Padėkoti už tuos dalykus, kuriuos pavyko pasiekti šiandien ir tikėtis, kad rytoj pavyks pasiekti dar daugiau, reikalinga tam, kad rytais nubustumėte su didesne energija ir stimulu siekti tikslo“, – sako lektorė.
 
  • Vidinę motyvaciją ugdo prioriteto asmeniniams poreikiams patenkinti skyrimas. Penktadalį laiko, kuris praleidžiamas ne darbe, derėtų skirti būtent asmeniniams poreikiams patenkinti, ir visai nesvarbu, ar tai tingus laisvalaikis su knyga, dienoraščio rašymas, ar kita pasitenkinimo teikianti veikla. Nustatyta, kad pomėgiai gali tapti net papildomų pajamų šaltiniu. Nors iš tokios veiklos sugeneruojamos pajamos sudaro vos 8–15 % pagrindinio atlyginimo, tačiau šis nedidelis indėlis į biudžetą stiprina pasitikėjimą savimi. O sėkmė vienoje srityje visada veda prie troškimo išbandyti jėgas kitoje.
 
  • Ugdyti savidiscipliną. Savidisciplina – gebėjimas vykdyti tai, ko nori, nepaisant pagundų to atsisakyti. Savidisciplina atsiranda tada, kai tai, kas reikalinga tikslui pasiekti, daroma pakartotinai tol, kol tai tampa kasdienybės ar gyvenimo būdo dalimi, kitaip tariant – įpročiu. Įdomu tai, kad net įpročiams reikalinga savidisciplina. Smegenys iš prigimties yra tingios. Jos – pagrindinės žmogaus energijos vartotojos ir puikiai prisitaikiusios tą energiją taupyti. Todėl žmogus natūraliai linkęs eiti, veikti, galvoti mažiausiu pasipriešinimo keliu. Tą suprantant tampa aiškiau, kad kiekvienam, norinčiam pasistūmėti norimų kitų veiksmų link, reikia sąžiningų ir nuoseklių pastangų.
 
  • Motyvaciją ugdo pokyčiai. Psichologai tikina, kad niekada nevėlu atrasti individualias motyvacines priemones; bet koks amžiaus tarpsnis tinkamas išbandyti skirtingas perspektyvas ir ištirti, kokie dalykai geriausiai motyvuoja siekti užsibrėžtų tikslų. Žmogiškųjų išteklių valdymo specialistai tvirtina, kad 3 ir daugiau kartų darbo vietą ir net pobūdį pakeitę žmonės būna lankstesni, geriau susidoroja su sunkesnėmis ir kūrybiško mąstymo reikalaujančiomis užduotimis.
 
  • Vienas geriausių bei patikimiausių, tačiau sunkiausiai pasiekiamų vidinės motyvacijos variklių, – prasmės, kurią teikia veikla ar gyvenimas iš esmės, suvokimas. Pasak psichologų, gyvenimas prasmingu tampa tik tuomet, kai žmogus pradeda sau kelti ne tik materialius tikslus. Bene stipriausia ir giliausia jėga, skatinanti kryptingai veikti – siekis būti reikalingam. Nevyriausybinių organizacijų savanoriai, amerikiečių sociologų duomenimis, yra vieni laimingiausių ir labiausiai motyvuotų žmonių pasaulyje. 8 iš 10 savanoriška veikla užsiimančių asmenų tikina, kad neatlygintinas darbas leidžia pasijusti reikalingiems ir prisidėti prie pasaulio pokyčių. 75 % apklaustųjų suvokimas, kad jų veikla reikalinga ir prasminga, padeda siekti vis aukštesnių tikslų.
 

Įdomu

 
  • Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atlikto tyrimo Europos šalyse duomenimis, 43 % darbuotojų jaučiasi nemotyvuoti, o tai kasmet verslo sektoriui gali kainuoti apie 8,5 mlrd. Eur. Tai ne tik iššvaistytas laikas, nekokybiška produkcija ar teisminiai procesai su klientais, bet ir nutrauktos darbo sutartys, net savižudybės.
  • Šalys, kuriose suvartojama daug aukštos kokybės šokolado ir jo produktų, turi daugiau Nobelio premijos laureatų. Todėl niekas negali paneigti, kad šis skanumynas veikia kaip puiki motyvacinė priemonė.
  • Ugdomojo vadovavimo specialistai tvirtina, kad 65 % motyvacijos lemia gebėjimas vadovautis intelektu, o ne emocijomis. Emocijos neleidžia racionaliai įvertinti padėties, todėl greitai atsiranda nusivylimas, savigaila, o tuomet ištinka ir nesėkmės.
  • Psichologų tikinimu, bendravimas su žmonėmis, kurie turi tokių pačių tikslų, užkrečia pozityviu požiūriu, o dalijimasis patirtimi gelbsti įveikiant iškilusias kliūtis.