Kiekvienas yra matęs „Če“ Gevaros atvaizdą – jis dažnai grafičiu piešiamas ant sienų, jo veidu puošiami marškinėliai, jo plakatais kambarius išsiklijuoja maištaujantys paaugliai. Tačiau ar daug žinome apie šį žmogų, kuris ne šiaip buvo revoliucionierius, o jo vardas tapatinamas su revoliucija? Gydytojas, diplomatas, maištininkas, karys – kas dar slepiasi po garsia pavarde?

 

ce gevara

Ernesto Rafael Guevara de la Sernagimė 1928 m. birželio 14 d. Mirė 1967 m. spalio 9 d.

 

Maištininkas iš prigimties

 

Ernestas gimė Rosarijuje, Argentinoje, pasiturinčioje darbininkų šeimoje. Jis buvo vyriausias iš penkių vaikų. Jo tėvas palaikė respublikonus pilietiniame Ispanijos kare, todėl šeimos namuose dažnai lankėsi šio karo veteranai. Berniukas nuo mažens jautriai reagavo matydamas skurstančius varguolius ir augo būdamas kairiųjų pažiūrų. Nenuilstanti Ernestito (taip berniuką vadino šeimoje) prigimtis, tėvo teigimu, kilo iš maištingųjų airių kilmės, vaiko venomis taip pat tekėjo ispanų ir baskų kraujas. Nors berniuką kamavo astma, tai netrukdė jam mėgautis sportu – Ernestas buvo puikus atletas, plaukikas, futbolininkas, golfo žaidėjas, šaulys ir dviratininkas. Jis taip pat žaidė regbį, kuriame pasižymėjo itin agresyviu stiliumi. Iš tėvo išmokęs žaisti šachmatais, jau sulaukęs 12-os metų dalyvaudavo vietiniuose turnyruose, o paauglystėje paniro į poezijos skaitinius, domėjosi pasauline literatūra – skaitė Radjardą Kiplingą, Francą Kafką, Karlą Marksą, Žiulį Verną, Alberą Kamiu, Žaną Polį Sartrą ir kt.

 

Kelionė, pakeitusi gyvenimą

 

1948 m. Ernestas Gevara įstojo į Buenos Airių universitetą studijuoti medicinos ir su kelerių metų pertraukomis jį baigė. Tačiau studentaudamas jis ne tik buvo palinkęs prie knygų, maištingoji siela traukė jį tyrinėti platųjį pasaulį. Kelios kelionės po Pietų Ameriką visiškai pakeitė vaikino gyvenimą ir tai lėmė, kad jis tapo tuo, kuo išgarsėjo visame pasaulyje. Iš pradžių vienas sėdęs ant dviračio, prie kurio buvo prisimontavęs mažą variklį, įveikė 4 500 km ir išmaišė šiaurines Argentinos apylinkes, o vėliau motociklu nukeliavo 8 000 km po visą Pietų Ameriką. Šias keliones vėliau Ernestas aprašė bestseleriu tapusioje knygoje „Motociklininko dienoraštis“.

 

Vaikinas, keliaudamas po Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Kolumbiją, Venesuelą ir Panamą, šias šalis pamatė ne kaip atskirus vienetus, bet kaip vieningą Pietų Ameriką, kurios žmonės neteisingai kenčia skurdą, alkį ir ligas dėl Amerikos dominavimo ir turtingųjų išnaudojimo.

 

Lemtinga pažintis

 

E. Gevara, baigęs mokslus ir tapęs daktaru, iškeliavo į Gvatemalą, kurioje prezidentas vykdė žemės reformas ir už tai buvo nuverstas Amerikos CŽV tarnybų. Ernestas pasipiktino tuo, kad ši šalis kišasi į svetimų valstybių politiką ir trukdo joms progresuoti. Jis įkalbinėjo nuverstąjį prezidentą maištauti ir ginklais susigrąžinti prarastas pozicijas, o šiam nesutikus su pasiūlymu jis paliko šalį. Tuomet atvyko į Kubą, kur susipažino su Fideliu Kastro. Pastarasis buvo išvarytas iš Kubos ir bandė ten sugrįžti. Buvo surengtas judėjimas, kuriuo siekė nuversti tuometinį Kubos vadą generolą Fulchensijų Batistą. „Če“ Gevara iš gydytojo tapo kariu, kuris pasižymėjo drąsa, disciplinuotumu, todėl greitai suburtoje kariuomenėje užėmė vieną aukščiausių postų. Sukilimas buvo sėkmingas – nuvertus F. Batistą valdžią paėmė F. Kastro, o „Če“ Gevara buvo paskelbtas „kubiečiu nuo pat gimimo“. Tai paskatino Ernestą išsiskirti su Peru kilmės žmona ir vesti merginą, priklausiusią socialistinei Kubos partijai.

 

Revoliucionieriaus mirtis

 

Deja, vienoje šalyje dviem lyderiams buvo per ankšta, be to, F. Kastro norėjo palaikyti draugiškus santykius su Tarybų Sąjunga, o E. Gevara – su komunistine Kinija. Galų gale bendražygių keliai išsiskyrė. „Če“ Gevara iškeliavo į Kongo Demokratinę Respubliką, vėliau – į Boliviją. Šiose šalyse jis bandė sukelti revoliucijas, deja, nesėkmingai. Bolivijos džiunglėse specialiosioms Amerikos tarnyboms pavyko sugauti garsųjį revoliucionierių ir jį sušaudyti. Vėliau jo kūnas buvo demonstruojamas aplinkiniams siekiant įrodyti, kad tai tikrai Ernestas Gevara. Jis jau tuomet buvo legenda, todėl žmonės ėjo ir kirpo mirusiojo plaukus, kuriuos dabar pardavinėja aukcionuose.

 

Įdomūs faktai

 

  • Manoma, kad iš tiesų Ernestas gimė ne birželio 14 d., o gegužės 14 d. Gimimo data buvo suklastota neva norint nuslėpti faktą, kad jo mama ištekėjo jau būdama nėščia.
  • „Če“ reiškia draugą, draugužį. Šis priedėlis prie Gevaros pavardės atsirado dėl jo pomėgio bičiuliškai kreiptis į visus sutiktus žmones.
  • „Če“ Gevara buvo pravardžiuojamas Čančo – „Paršu“ – dėl savo maudymosi įpročių, tiksliau, jų stokos. Taip pat jis didžiuodamasis nešiojo „savaitinius marškinius“, kuriuos keisdavo tik kartą per savaitę. Įsivaizduokite, koks kvapas sklido nuo revoliucionieriaus…
  • Su pirmąja žmona Hilda Gadae Ernestas susilaukė dukters, o su antrąja Aleida Marč – dar keturių vaikų.
  • Nespalvotas „Če“ atvaizdas tapo vienu dažniausiai pasaulyje parduodamų paveikslėlių, besipuikuojančių ant marškinėlių, kepuraičių, ir netgi bikinių – ironiška, bet vartotojiška kultūra, kurios maištautojas taip nekentė, pasigrobė jo nuotrauką ir pavertė ją pinigus nešančiu žaisliuku.