Šiuo metu kaip niekada daug kalbama apie klimato kaitą ir aplinkos taršą. Ledynai nenumaldomai tirpsta, o vandenynų gyvūnai springsta plastiko gabalais. Nors dauguma ignoruoja žmonijos kaltę, daugėja asmenų, kurie ryžtasi keisti savo gyvenimo stilių, kad po šimtmečio netektų skęsti šiukšlėse. Zero waste (liet. nulis atliekų) judėjimas sparčiai skinasi kelią į širdis. Tačiau ar šiuolaikiniame pasaulyje tikrai įmanoma gyventi visiškai nešvaistant?

 

zero waste

Užtenka vieno stiklainio

 

Zero waste filosofiją prieš beveik dešimtmetį išpopuliarino JAV gyvenanti prancūzė Bea Johnson. Jos tinklaraštis vėliau virto knyga, įkvėpusia tūkstančius sekėjų. Bea su šeima stengiasi palikti kuo mažiau atliekų. Tikslas – kad per metus sukauptos neorganinės šiukšlės tilptų mažame stiklainėlyje. Tad į parduotuvę moteris keliauja su nuosava tara ir drobiniu maišeliu. Ji taip pat nenaudoja jokių vienkartinių indų. Todėl pirkdama kavą išsinešti baristui paduoda asmeninį daugkartinio naudojimo puodelį. Tiesa, Bea nėra kokia nors keistuolė. Ji augina du sūnus, mėgsta kosmetiką ir stilingus drabužius. Ši prancūzė paneigia mitą, kad zero waste judėjimui priklauso tik visuomenės paraštėse gyvenantys hipiai. Johnsonų šeimos gyvenimas visiškai įprastas. Skirtumas tik tas, kad jie prisideda prie svarbių pokyčių. Anot Bea, ji apsiperka kartą per savaitę. Moteris vengia spontaniškų pirkinių, juk tada tikrai gresia įsigyti ką nors su plastikine pakuote. Apsipirkimui tenka nemažai ruoštis, bet įgudus tai tampa įprasta rutina. Kadangi perka tik neįpakuotus produktus, į prekybos centrą šeima nešasi keletą buteliukų ar stiklainėlių bei medžiaginių maišelių.

 

Svarbu tai, kad maišelius pavyktų užsandarinti patiems. Į juos beriami birūs produktai, pvz., kruopos, miltai. Į butelius pilamas aliejus, o stiklainiai skirti mėsai, žuviai, medui. Atsinešę tarą į parduotuvę, prie kasos šeimos nariai ją pasveria ir ant dangtelio užrašo tuščiąją masę. Tiesa, ne visose prekybos vietose įmanoma į atsineštą tarą įsipilti, pvz., aliejaus. Tačiau Bea tikina, kad paieškojus tikrai galima rasti zero waste filosofijai palankių parduotuvių. O jei paprašius mėsos gabalą įdėti į atsineštą stiklainį, pardavėja keistai žiūri, moteris siūlo tiesiog nekreipti į tai dėmesio. Kuo natūraliau elgiamasi tokioje situacijoje, tuo įprastesnis šis veiksmas atrodo ir aplinkiniams. Pasak Bea, jos šeima stengiasi nešvaistyti maisto. Visi Johnsonai dalyvauja sudarant būtinų nupirkti produktų sąrašą. Šis kabo virtuvėje ir matomas visiems. Tik pasibaigus, pvz., sūriui, šis produktas įrašomas į sąrašą. Tad neprisiperkama per daug maisto.

 

Svarbiausias zero waste principas – vienkartinių produktų atsisakymas. Šio judėjimo šalininkai vienkartinius rankšluosčius keičia medžiaginiais, visur nešiojasi savo tarą ar perka produktus, kurių pakuotes galima perdirbti. Svarbus ir atsakingas vartojimas. Šiuolaikiniame vartotojiškame pasaulyje dažnai perkama spontaniškai. Tad dažnai prisiperkama daiktų ar drabužių, kurių nė nereikia. Todėl šios filosofijos sekėjai siūlo prieš perkant gerai pagalvoti, ar neperkame iš liūdesio, o gal neturėjimo ką veikti? Skatinamas ir lankymasis dėvėtų drabužių parduotuvėse, sendaikčių turguose. Kam pirkti naują suknelę, jei nuostabų (ir pigesnį) variantą galima rasti antrų rankų krautuvėlėje? Tie, kuriems rūpi aplinkos apsauga, taip pat stengiasi neišmesti sugedusių daiktų ar buitinių prietaisų. Didelė tikimybė, kad juos galima sutaisyti. Taip daikto tarnavimo laikas gerokai prailgės.

 

Tiesiog apgaudinėjame save?

 

Tačiau kaip su kosmetika? Juk kiekvieno vonioje stovi plastikinis dušo želė ar šampūno buteliukas. O jam suirti prireikia kelių šimtų metų. Dauguma moterų taip pat negali įsivaizduoti gyvenimo be dekoratyvinės kosmetikos priemonių. Vis dėlto akių šešėlių ar lūpdažio nesubersi į stiklainėlį. Gera žinia ta, kad zero waste propaguotojai pagalvojo ir apie tai. Vis labiau populiarėja kūno prausiklių ir šampūnų alternatyva – specialūs muilai. Jie pakuojami į perdirbto popieriaus ar kitokių greitai suyrančių medžiagų dėžutes. Tad naudojant šiuos produktus, visiškai išvengiama neorganinių atliekų. Be to, kai kuriose parduotuvėse galima įsigyti ir pilstomo šampūno. Gausėja zero waste principais pagamintos kosmetikos ar jos atributų. Rinkai siūlomi mediniai ausų krapštukai, daugkartinio naudojimo servetėlės makiažui valyti, bambukiniai dantų šepetėliai, kompostuojamas dantų siūlas. Visų šių priemonių lengvai galima įsigyti ir Lietuvoje. Užsienio gamintojai pažengė dar toliau. Jie siūlo įvairiausių spalvų lūpdažius, kurių tūbelės pagamintos iš perdirbamo aliuminio. Taip pat pristatyti ir skaistalai bei akių šešėliai bambukinėse paletėse. Kai kurios parduotuvės netgi siūlo makiažo papildymo paslaugą. Tai reiškia, kad atsineštą buteliuką pardavėjai pripildys kreminės pudros, veido kremo ar kito norimo produkto.

 

Zero waste filosofija keliasi ir į intymias gyvenimo sritis. Ekspertai tikina, kad per metus moterys, naudodamos tamponus ir higieninius įklotus, palieka net 200 000 tonų atliekų. Nejaugi norint išsaugoti gamtą teks grįžti prie medžiaginių senelių laikų servetėlių? Tikrai ne. Prieš kelerius metus rinkoje pasirodžiusios menstruacinės taurelės visiškai keičia situaciją. Jos veikia panašiai kaip tamponai. Skirtumas tik tas, jog kas keletą valandų taurelę privalu išsiimti ir išvalyti jos turinį. Skelbiama, kad šių priemonių tūris gali prilygti net 3 tamponams. Be to, taurelės gaminamos iš medicininio silikono, tad nesukelia alergijos. Vienos taurelės, tinkamai ją prižiūrint, moteriai užtenka keleriems metams. Tad galima tik įsivaizduoti, kiek atliekų išvengtume, jei daugelis dailiosios lyties atstovių pereitų prie šios naujovės. Tiesa, ši higienos priemonė sukelia ir nepatogumų. Išėmus ją būtina išplauti ir nusausinti. Todėl sunku ją naudoti būnant ne namuose. Be to, taurelės nerekomenduojamos moterims, kurios nešioja kontraceptines spirales. Ištraukiant taurelę, tokia spiralė gali iškristi ar pakrypti.

 

Šiuolaikiniai gamintojai siūlo ne tik daugkartinio naudojimo bei į perdirbamas pakuotes supakuotus produktus. Taip pat kuriasi zero waste parduotuvės, išvis atsisakančios pakuočių. Užėjus į tokią krautuvę, kruopų ar skalbimo miltelių niekas neparduos, jei pirkėjas neatsineš savo taros. Per pastaruosius 2 m. vien Jungtinėje Karalystėje atsidarė apie 200 tokių parduotuvių. Porą jų galima rasti ir Lietuvoje. Žinoma, panašiai lengva apsipirkti ir turguje. Čia niekas tikrai nesistebės, jei išsitrauksite stiklainį ar maišelį. Tiesa, prisijaukinę šį gyvenimo stilių teigia, kad svarbu visus apsipirkimus planuoti iš anksto. Juk privalu žinoti, kiek reikės maišelių ar buteliukų. Tad iš anksto apgalvoti pirkimai taip pat mažina riziką prisipirkti nereikalingų produktų. Kita vertus, yra manančių, kad tokios parduotuvės problemos neišspręs. Pasak kai kurių aplinkosaugininkų, zero waste krautuvėlių idėja žmonėms patraukli, nes norima tikėti, kad taip jie kuria pokytį. Tačiau iš tikrųjų esą to nėra. Anot aplinkosaugos specialistės Helen Bird, kai kuriais atvejais plastikas užtikrina geriausią maisto apsaugą. Tyrimai rodo, kad agurkai, apsukti plastikine plėvele, švieži išsilaiko iki dviejų savaičių. To paties negalima pasakyti apie „nuogus“ jų gentainius. O išmestas į šiukšliadėžę sugedęs agurkas – tikras vandens, transporto ir kitų išteklių švaistymas. Tad, pasak H. Bird, jei apsiperkama kasdien, galima rinktis ir nepakuotus agurkus ar kitas daržoves. Tačiau perkant rečiau maistas tiesiog bus švaistomas. Ši mintis visiškai prieštarauja zero waste krautuvių šalininkų teiginiams. Juk, anot jų, derėtų pirkti kartą per savaitę ar rečiau.

 

Siekti, bet nepasiekti

 

Pasak ekspertų, maisto švaistymas vyksta ir parduotuvėse. Nors gali būti nemalonu žiūrėti į plastiku bei kartonu apgobtus obuolius, tai padeda išvengti jų puvimo. Be to, neįpakuotus vaisius parduotuvėse žmonės ima rankomis, deda atgal į lentynas, todėl jie susibraižo, susidaužo. Tad laisvai sudėti obuoliai ilgai švieži neišsilaiko. Štai kodėl dauguma zero waste parduotuvių koncentruojasi į sausas prekes. Riešutai ir makaronai gali ilgiau išbūti lentynose ir sunkiau paveikiami aplinkos. Todėl H. Bird norintiems prisidėti prie gamtos saugos siūlo geriau naudoti biologiškai skaidomą plastiką. Jis apsaugos maisto produktus nuo gedimo ir neužterš aplinkos. Taip pat derėtų rinktis arti esančias parduotuves. Jeigu iki zero waste prekybos vietos einate pėsčiomis, tokia taktika išties prisideda prie ekologiškumo. Tačiau jei valandą su nuosavu automobiliu stovite spūstyje, kad papildytumėte stiklainėlį, tai ne visai zero waste. Tad svarbi ne tik produkto pakuotė ar jos nebuvimas. Didelės reikšmės turi ir tai, kiek resursų iššvaistoma stengiantis būti draugiškam aplinkai.

 

Tad ar tikrai įmanoma gyventi visiškai nešvaistant? Tiesa ta, kad realybėje to padaryti nėra įmanoma. Vienintelis būdas – išsikraustyti į atokią fermą, užsiauginti maisto ir pluoštinių augalų, o iš pastarųjų pluošto gaminti audinį ir siūtis drabužius. Kitu atveju visi neišvengiamai dalyvauja prekybos grandinėje. Prekės, perkamos parduotuvėje, gali būti ir neįpakuotos. Tačiau į prekybos centrą jos vis tiek pakliuvo pakuotėje. Tad sąvoka zero waste nurodo tikslą, kurio siekiama, nors ir neįmanoma galutinai įvykdyti. Gera žinia – nebūtina būti tobulu žmogumi, kad pavyktų sukurti svarbų skirtumą. Jeigu visi naudos bent šiek tiek mažiau plastiko, pastebimai prisidės prie pokyčių. Juokaujama, kad mūsų seneliai ir proseneliai jau gyveno zero waste principu. Juk tada tiesiog nebuvo tiek daug pakuočių. Todėl pirkinius tekdavo pakuoti į tai, kas po ranka, pvz., laikraštį ar popierių. O vėliau tą patį ir vėl panaudoti.

 

Norint prisidėti prie zero waste judėjimo, nebūtina iš pagrindų keisti savo gyvenimo. Užtenka peržiūrėti namuose turimą tarą. Gražus ir tvirtas drobinis maišelis gali ilgiems metams pakeisti plastikinį prekių krepšį. O stiklainėlis netgi atstoti pietų indelį. Lietuvoje nestinga prekybos vietų, kur galima nusipirkti nepakuotų maisto produktų ar kitų prekių. Netgi didžiuosiuose prekybos centruose kruopos, riešutai, vaisiai nėra pakuojami. Mėsos skyriuje laisvai galima paprašyti pardavėjos, kad gabalėlį jautienos įdėtų į atsineštą tarą. Taip pat derėtų kruopščiau planuoti apsipirkimus, spontaniškai nepirkti maisto ar drabužių. Žinoma, vertėtų rūšiuoti, nes perdirbtos atliekos gali nugyventi dar ne vieną gyvenimą. Na, o jei sugedo kompiuteris ar mobilusis telefonas, nebūtina iškart keisti kitu. Išmaniosios technikos taisymas kainuos pigiau, nei įsigyti naują daiktą. Tad išvengsite išlaidų ir prisidėsite prie tvarios aplinkos kūrimo. Zero waste sekėjų teigimu, tik iš pradžių visos naujos taisyklės atrodo sudėtingos. Greitai šis gyvenimo būdas tampa įprastas ir net sunku patikėti, kad anksčiau gyventa kitaip.