Ženšenis – ne be reikalo vadinamas „gyvybės šaknimi“. Natūraliomis sąlygomis sveikatai naudingas augalas auga Primorės krašte, Mandžiūrijoje, Altajuje, Korėjoje ir Kinijoje. Apie vertingas gydomąsias savybes žmonija žinojo jau prieš keletą tūkstančių metų. Buvo laikai, kad ženšenis laikytas vaistu nuo visų ligų. Žolinčiai žino daugybę jo panaudojimo būdų, taip pat ir kosmetologijoje.

 

Moteris laiko rankoje ženšenio šaknį

Ženšenis auga ne bet kur. Jam labiausiai patinka drėgnos, pavėsingos vietos, vienatvė. Legendose pasakojama, kad gilioje senovėje ženšenis augo tik Kinijoje, bet, kai kinų išminčius Laodzi papasakojo apie šio augalo galias, jis „pabėgo“ į šiaurę.

 

Iš pradžių ženšenio šaknis buvo naudojama kaip prieskonis, suteikiantis maistui aštrų skonį. Tik vėliau pradėta kalbėti apie tai, kad jis gali pailginti gyvenimo trukmę. Laikui bėgant, žmonės sužinojo, kad šį augalą galima naudoti kraujavimui stabdyti, gydyti nudegimus, malšinti depresijos ir demencijos simptomus.

 

Kiekvienais metais ženšenis numeta stiebus, bet šaknys lieka ir didėja. Mokslininkai nustato augalo amžių pagal tam tikros šaknies dalies ilgį ir skersmenį. Kuo jis didesnis, tuo augalas senesnis. Rasta tokių augalų, kurių šaknys gyvuoja daugiau nei 140 metų. Spėjama, kad šio augalo šaknys gali išlikti gyvybingos iki 400 metų.

 

Vaistinė žaliava auginama specialiai tam pritaikytose laukinės gamtos sąlygose arba renkama natūralioje aplinkoje. Šiuo atveju ženšenį rinkti leidžiama tik turint leidimą. Dažniausiai jis auginamas tarp medžių, siekiant sukurti pavėsį ir užuovėją. Laistoma gausiai, bet nedažnai. Kad ženšenio šaknis prigytų reikia tam tikro dirvožemio – geriausiai tinka lengva miško žemė su perpuvusių lapų priemaiša.

 

Vaistinėse galima įsigyti įvairių tinktūrų ir preparatų, paruoštų ženšenio pagrindu. Jie žvalina, suteikia energijos, mažina nervinį ir fizinį įtampą, nuovargį, reguliariai vartojant, ilgina gyvenimą.

 

Būtina atsiminti, kad ženšenio vartojimas, prieš tai nepasitarus su gydytoju, gali pakenkti sveikatai. Šis augalas – tai stiprus vaistas, kurį vartoti reikia tiksliomis dozėmis. Tik odos ir plaukų priežiūrai ženšenį galima vartoti be jokios baimės. Užtenka pažvelgti į tankius, varno juodumo kinių plaukus, jaunatviškus veidus ir elastingą bet kokio amžiaus odą ir abejonių, kad ženšenis daro stebuklus nebelieka…

 

Ženšenio sudėtyje gausu vitaminų E, B1, B21, B12 ir C, biotino, nikotino, pantoteno, folio rūgščių, mikroelementų iš fosforo, kalio, silicio, geležies, stroncio, natrio, mangano, kobalto, kalcio, cinko, molibdeno, magnio, titano ir kt. Ženšenis greitina medžiagų apykaitą, todėl gerina odos būklę. Skatina ląstelių atsinaujinimą, veiksmingai šalina celiulitą ir strijas.

 

Namuose nėra sudėtinga pasigaminti veido kaukę. 2 šaukštus ženšenio miltelių užpilti karštu vandeniu, kad gautųsi tiršta masė. Pakaitinti iki 70 laipsnių, tada atvėsinti iki 40 laipsnių. Užtepti ant švariai nuvalyto veido ir uždengti servetėle. Kaukę palaikyti 20 minučių.

 

Probleminėms odos vietoms galima naudoti ženšenio šaknies kompresus. 3 šaukštus ženšenio miltelių užpilti 0,5 l šalto vandens ir pakaitinti 5 minutes. Tada nukošti ir atvėsinti iki 40 laipsnių. Nuovire sudrėkinti marlę ir uždėti ant pažeistos odos. Palaikyti 10 minučių. Procedūrą pakartoti dar kelis kartus.

 

Ženšenis dažnai naudojamas plaukų priežiūros priemonių sudėtyje. Įrodyta, kad jis ne tik stabdo plaukų slinkimą, puoselėja ir stiprina plaukus, bet ir gali apsaugoti nuo plikimo. Smulkintos ženšenio šaknies spiritine arba vandens ištrauka 20 dienų iš eilės tepti plaukų šaknis kartą per dieną. Po procedūrų plaukų struktūra gali pasikeisti, jie taps stipresni, žvilgesni, pradės ataugti plaukai ant nuplikusių odos plotų.