Žali, sveiki ir saldūs – žirniai
2024-07-25 07:22Manoma, kad žmonės žirnius pamėgo daugiau kaip prieš 12 tūkst. metų. Iš pradžių jie skinti laukinėje Viduržemio jūros regiono gamtoje, bet greitai atsidūrė primityviuose pirmykščių bendruomenių daržuose. Ši daržovė maistinga, pasižymi švelniu saldoku skoniu, itin palanki sveikatai. Tad žirnių verta įtraukti į mitybą.
Populiarūs ir universalūs
Sėjamasis žirnis (Pisum sativum) – vienmetis žolinis augalas iš pupinių (Fabaceae) šeimos. Tai viena seniausių auginamų daržovių pasaulyje, turinti didelę maistinę vertę ir naudojama gaminant įvairius patiekalus. Žirnius, kaip pagrindinį baltyminį produktą, vartojo senovės Graikijoje ir Romoje. Garsusis gydytojas Hipokratas žirniais gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Centrinėje Europoje jie paplito VIII–X a. Viduramžiais daug žirnių vartodavo prancūzai ir anglai. Dabar jie auginami beveik visoje Europoje, Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje žirniai dvaruose paplito jau IX–XIII a. Iki šiol auginami daržuose, sėjami laukuose kaip maistiniai ir pašariniai augalai. Nuo senovės žmonės žirnius ne tik valgė, bet ir jais gydėsi. Žiniuoniai, ant ligonių kūno ritinėdami žirnius, taip vaikydavo ligas. Žirniai tinka netgi grožio procedūroms. Romėnės naudodavo žirnių pudrą. Rusų carienė Jekaterina mėgo veidą skaistinančią kaukę iš 2 šaukštų žirnių miltų, šaukšto aliejaus ir trupučio šviežio pieno. Senovės lietuvaitės žirnių miltais valė veido odą. Liaudies išmintis byloja, kad, nuprausus veidą vandeniu, kuriame mirkyti žirniai, oda tampa sveikesnė ir skaistesnė, išnyksta riebumo blizgesys. Senieji lietuvių aludariai dažnai į salyklą dėdavo žirnių dėl putojimo. Džiovinti žirniai kadaise buvo puiki priemonė mokyti vaikus skaičiuoti. Ant aslos pabėrus žirnių klupdyti neklusnūs mokiniai. Senovės Indijoje ir Kinijoje žirniai laikyti vaisingumo ir turto simboliu. Indų liaudies medicina teigia, kad valgant vandenyje išbrinkintus žirnius, paskaninus medumi, didėja seksualinis potraukis ir lytinė potencija.
Apipinti mitais
Manoma, kad būtent žirniai Romos gladiatoriams ir kariams padėjo išlikti energingiems sunkiose kovose. Senovės Graikijoje žirniai laikyti gyvybės ir augimo simboliu, todėl jų sodindavo aplink kapus. Dar ir dabar senose kapinėse galima pamatyti aplink tvoreles stiebus raitančių žirnių. Tiesa, dažniau sodinami dekoratyviniai. Žirniai buvo tokie populiarūs viduramžiais, kad juos dažnai naudodavo kaip mokėjimo priemonę, savotišką valiutą. Kasmet Kinijoje rengiamas žirnių festivalis. Šiai maistingai ir paprastai užauginamai daržovei kuriami eilėraščiai, dainuojamos dainos ir, žinoma, ruošiami įvairiausi patiekalai. Žirniais žavisi ir daržininkai, kurie negaili pastangų mėgindami užauginti kuo didesnius ir gardesnius. Beje, didžiausias pasaulyje žirnis, užaugintas Didžiojoje Britanijoje, svėrė net 1,61 g (be ankšties). Netgi egzistuoja veislė, vadinama ‘Čekijos valdovės pupele‘, pasižyminti dideliais ir gardžiais žirniais. Ši daržovė ne kartą gelbėjo žmones nuo bado, o dėl šios priežasties pagerbta įtraukiant į liaudies pasakas ir padavimus. Senovės lietuviai tikėjo, kad žirniai reaguoja į Mėnulio fazes. Net yra senas priežodis: „Mėnuliui augant žirnis taip nori dygti, kad ant būgno padėtas šokteli aukštyn.“ Sakmėse pasakojama, kad žirniauti labai mėgsta raganos, mat žirnių žiedai suteikia aiškiaregystės gebėjimą. Į lauką skrendančios apsižergusios ne šluotą, bet avilį. Žirniauti ateinanti ir gyvačių karalienė, pasivertusi nirtulingu eržilu. Tikėta, kad į žirnių lysves iš ežerų atšliaužia paslaptingieji unguriai, o bičių spiečių neva patikimiausiai sustabdo ir sodybos palikti neleidžia norimoje vietoje išbarstyti žirnių miltai.
Rekomenduojami mitybos specialistų
Žirnius itin vertina mitybos specialistai. Šioje daržovėje daug baltymų ir skaidulų, taip pat B grupės vitaminų ir mikroelementų. Beje, Azijoje valgomi ne tik vaisiai ir ankštys, bet ir lapai su žiedais. Pasižymi švelniu savitu skoniu ir malonia tekstūra. Vertingiausi – švieži žirniai ir ankštys. Subrendę tampa kietesni, tačiau padžiovinti išlaiko maistines savybes. Konservuoti žirneliai mažiau naudingi, tačiau tai puikus kalorijų šaltinis skubantiems. Beje, pirmoji žirnių konservų gamybos linija įkurta prieš 100 m. Iki šių dienų konservuoti žirneliai – vienas populiariausių maisto produktų visame pasaulyje. Visgi parduotuvėse galima rasti ir džiovintų (ne)skaldytų žirnių, šaldytų žirnelių arba ankščių. Išsirinkti sveikatai palankiausius sunku, tad mitybos specialistai paaiškina, jog ankštyje esantys žirniai turi šiek tiek mažiau baltymų, bet daugiau skaidulų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Džiovinti žirniai pasižymi visa gama mineralinių medžiagų ir vitaminų. Vasarai įsibėgėjus verta skanauti saldžiųjų žirnių, ūglių ir daigų. Švieži žirniai turi būti blizgūs, tvirti ir ryškiai žali. Vengti sutrūkinėjusių ar suglebusių ankščių. Geriausia suvartoti kuo greičiau, nes greitai praranda traškesį. Tinkamai laikomi virti žirniai šaldytuve išsilaikys 3–5 dienas. Turint didesnį kiekį, derėtų išlukštenti ir trumpai nuplikyti verdančiu vandeniu – taip išlaikys ryškiai žalią spalvą ir nesuglebs. Ankštinių daržovių, tad ir žirnių, mitybos specialistai siūlo valgyti 2–3 kartus per savaitę, berti į salotas ar sriubas, triaukšti kaip užkandį.
Nauda sveikatai
Geras baltymų šaltinis. Žirniai naudojami net sportininkams skirtuose maisto papilduose ar mitybos mišiniuose. Ši daržovė baltymų turi tiek pat, kiek jautiena, tik įsisavinama lengviau.
Naudingi širdžiai. Žirniuose gausu vitaminų B1, B2, B3, B6, folio rūgšties, mikroelementų ir antioksidantų, padedančių palaikyti tinkamą širdies veiklą. Taip pat omega-3 riebalų rūgščių, kurios dalyvauja įvairiuose organizmo procesuose ir stiprina sveikatą.
Tinka sergant cukriniu diabetu ir netoleruojant glitimo. Sergantys cukriniu diabetu gali valgyti patiekalų iš žirnių miltų, nes juose yra teigiamai organizmą veikiančios glutamino aminorūgšties. Sveikuose žirniuose esantys baltymai ir skaidulos lėtina cukraus įsisavinimą. Be to, žirnių miltuose nėra glitimo, tad jų kepiniai nekelia nepatogumų netoleruojantiems šio baltymo.
Sveika inkstams. Anot liaudies medicinos, žirnių ankščių nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą ir aktyvina inkstų valymą.
Stokojant geležies. Žirniuose gausu geležies, todėl jų verta įtraukti į mitybą vegetarams, veganams ir varginamiems anemijos.
Odos grožiui. Žirniai turi reto vitamino H (biotino), kuris naudingas odai, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, ramina nervus.
Patarimas: sergant kraujotakos, inkstų, tulžies pūslės ligomis, paūmėjus skrandžio ar žarnyno susirgimams, patiekalų iš žirnių patartina atsisakyti.
Maistinė vertė 100 g
Angliavandeniai 14 g
Baltymai 5 g
Skaidulos 5,1 g
Vitaminas B6 2,6 µg
Vitaminas C 40 mg
Vitaminas K 2,9 µg
Kalcis 25 mg
Magnis 25 mg
Geležis 1,5 mg
Kalis 244 mg
Natris 5 mg
100 g apie 81 kcal
Buratos ir žirnių užkandis
2 porcijos
100 g 295 kcal
Ruošti 10 min.
- 150 g buratos
- 200 g šviežių žirnių
- 75 g vyšninių pomidorų
- 25 g karamelizuotų svogūnų
- 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
- Druskos, maltų pipirų pagal skonį
GAMINIMAS. Sūrį suplėšyti kąsnio dydžio gabalėliais ir sudėti į lėkštes. Žirnius, pomidorus ir svogūnus sumaišyti su aliejumi, pagardinti prieskoniais ir sudėti ant sūrio. Užkandį patiekti atvėsintą.
Šviežių žirnių sriuba
4 porcijos
100 ml 182 kcal
Ruošti 25 min.
- 500 g šviežių žirnių
- 500 ml vištienos sultinio
- 100 ml kokosų pieno
- 200 g bulvių
- Svogūnas
- Šaukštas alyvuogių aliejaus
- Druskos, maltų pipirų pagal skonį
- Malto muskato pagal skonį
GAMINIMAS. Puode įkaitinti aliejų ir pakepinti smulkiais kubeliais pjaustytą svogūną. Sudėti kubeliais smulkintas bulves ir supilti sultinį. Virti, kol bulvės suminkštės. Suberti žirnius ir virti dar 5 min. Pagardinti prieskoniais, supilti kokosų pieną. Sriubą sutrinti elektriniu trintuvu iki vientisos masės ir šiek tiek pašildyti.
Autorius Eglė Stratkauskaitė