Žaidimų aikštelės – viena mėgstamiausių mažųjų lankymosi vietų, kur praleidžiama ne viena valanda. Tiesa, smagūs žaidimai gali baigtis traumomis dėl neatsargaus elgesio ar netvarkingos įrangos. Tad kaip išvengti nelaimių ir smagiai praleisti laiką žaidimų aikštelėje?

 

Svarbiausia – tinkamai įvertinti rizikąChildren's,Playground,With,A,Variety,Of,Play,Structures.,The,Playground

 

Idealiame pasaulyje žaidimų aikštelė turėtų būti vieta, kur vaikai laisvai žaidžia, sportuoja ir bendrauja nebijodami susižeisti. Tačiau ne kiekviena žaidimų aikštelė gerai prižiūrima ar suplanuota taip, kad būtų visiškai saugi. Suprantama, tėvams dažnai atrodo, kad viskas, ant ko gali užlipti ar nuo ko nušokti jų atžala, gali būti nesaugu. Užuot įvertinus visą žaidimų aikštelės įrangą kaip pavojingą, geriau kreipti dėmesį į tai, ko gali išmokti su pasauliu dar susipažįstantis mažylis. Rizika visada subjektyvi, todėl, norint suteikti tinkamą paramą ir padrąsinimą, svarbu gerai žinoti vaiko galimybes. Be abejo, visai žaidimų aikštelių įrangai reikia tinkamos priežiūros ir saugos priemonių. Kasmet JAV skubiosios pagalbos skyriuose daugiau nei 200 tūkst. vaikų gydomi dėl žaidimų aikštelėje patirtų traumų. Sunkūs lūžiai, vidiniai sužalojimai, smegenų sukrėtimai, išnirimai sudaro apie 45 % visų traumų. Beveik 80 % visų žaidimų aikštelės traumų įvyksta dėl kritimo. Daugelio šalių statistiniai duomenys rodo, kad 5–9 m. vaikams dažniausiai prireikia skubios pagalbos, palyginus su kitomis amžiaus grupėmis.

 

Pavojingiausia įranga

 

Bet kuri žaidimų aikštelės įranga gali būti pavojinga, jeigu sugedusi ar netvarkinga. Tačiau kai kuri įranga ypač grėsminga vaikams, net jei šalia tėvai.

 

Sūpuoklės. Be sūpuoklių neįsivaizduojama nė viena žaidimų aikštelė. Jas mėgsta įvairaus amžiaus vaikai. Tiesa, sūpuoklės dažnai susijusios su žaidimų aikštelėse patiriamomis traumomis. Dėl sūpuoklių greičio, galios ir aukščio vaikas gali nukristi, ypač jeigu nuo jų nušoka ar stovi ant sėdimosios dalies. Taip pat kyla pavojus, kad besisupantis vaikas partrenks kitą mažylį. Užtikrinus, kad sūpynės būtų išdėstytos tinkamu atstumu vienas nuo kitos ar nuo kitų žaidimų aikštelės įrenginių, gali sumažėti rizika susižeisti. Tėvai vaikui turėtų nuolat priminti, kaip tinkamai naudotis sūpynėmis. Vaikas visada turi sėdėti, niekada nesisupti, kai tose pačiose sūpynėse yra dar kitas vaikas, niekuomet nešokti nuo judančių sūpuoklių.

 

Metalinės čiuožyklos. Pastaruoju metu vietoj metalinių čiuožyklų dažniau naudojamos plastikinės. Metalas, ilgai veikiamas kaitrios saulės, gali įkaisti iki itin aukštos temperatūros ir sukelti net antro laipsnio nudegimus. Maža to, metalinės čiuožyklos pavojingos dėl tvirtinimo detalių, kurios, jei netinkamai prisuktos ar atsilaisvinusios, gali kelti pavojų vaikui – jis gali nukristi ar pasismaugti užkliuvus drabužiui ar aksesuarui. Jaunesnio amžiaus vaikai gali stokoti fizinės koordinacijos saugiai naudotis čiuožyklomis, todėl būtina suaugusiųjų pagalba ir priežiūra. Be to, svarbu nuo čiuožyklų čiuožti sėdint, o ne leistis žemyn galva ar lipti jų paviršiumi viršun.

 

Rankinės karuselės. Pastaraisiais dešimtmečiais žaidimų aikštelėse sumažėjo mažų rankinių karuselių. Šias besisukančias karuseles valdo patys vaikai, bėgantys ratu aplink įrenginį. Dėl šios pavojingos žaidimų įrangos patiriama daug sužalojimų, kai vaiko ranka ar koja įstringa į turėklus arba kai mažylis iškrenta iš besisukančios karuselės.

 

Smėlio dėžės. Daugelis vaikų mėgsta raustis smėlyje, statyti pilis, smėlį pilstyti įrankiais ar tiesiog saujomis. Verta atminti, kad viešos smėlio dėžės valomos retai. Neprižiūrimoje smėlio dėžėje knibždėte knibžda bakterijų, mikrobų, parazitų. Be to, tinkamai neprižiūrint dėžės, po smėliu gali atsidurti aštrių daiktų – peilių, adatų ar stiklo šukių.

 

Laipiojimo trasos. Pakabinami strypai, siūbavimo žiedai, laipiojimo tinklai ir kopėčios saugūs tik tada, kai jais naudojasi vyresni vaikai, atidžiai prižiūrimi suaugusiųjų. Tokio tipo žaidimų aikštelių įranga itin pavojinga mažiems ir neprižiūrimiems vaikams, kurie gali lengvai nukristi ir patirti smegenų sukrėtimą, kaulų lūžį ar stuburo traumą. Laipiojimo įrangos dalys, skirtos suimti, turi būti pagamintos iš saugios, neslidžios medžiagos, kuri neįkaistų veikiama saulės spindulių. Visos jungtys privalo būti saugios, nekelti pavojaus, kad atsilaisvins veikiamos svorio.

 

Dažniausi sužeidimai

 

Žaidimų aikštelėse dažnai pasitaiko smūgių, mėlynių ir įbrėžimų. Nors dauguma traumų nesunkios, tačiau neretai mažieji į ligonines vežami dėl lūžių, galvos ar stuburo traumų. Todėl tėvams, leidžiantiems vaikui žaisti be priežiūros, verta pagalvoti, ar trumpa mažojo džiaugsmo akimirka verta jo gyvybės. Netvarkinga žaidimų aikštelių įranga baigiasi ne tik traumomis, bet ir mirtimis. Amerikos ortopedijos chirurgų akademija praneša, kad per 10 metų dėl traumų, susijusių su žaidimų aikštelėmis, mirė 147 vaikai. 82 nelaimėliai pasismaugė ant įvairių aikštelės įrangos dalių, o 31 vaikas nesėkmingai nugriuvo. Nors paprastai mažieji susižaloja ant viešų sūpuoklių ir laipiojimo įrangos, 70 % mirčių įvyko namų žaidimų aikštelėse. Dažniausiai vaikai atsiduria skubiosios pagalbos skyriuje nukritę ant žemės. Mat žaisdami ant sūpuoklių, čiuožyklų, laipiojimo tinklų ar karuselių paslysta arba praranda pusiausvyrą. Netgi megztinio su gobtuvu virvelė gali užkliūti už žaidimų aikštelės įrangos ir sutrikdyti pusiausvyrą.

 

Kaip skatinti saugų žaidimą?

 
  •  Iš anksto planuokite aktyvų laiką ir stenkitės, kad vaikas kuo dažniau būtų lauke saugioje aplinkoje.
  •  Visada prižiūrėkite mažylį. Užtikrinkite, kad vaikas naudotų jo amžių ir gebėjimus atitinkančią įrangą.
  •  Parodykite, kaip žaisti aktyviai ir protingai, skatinkite naudoti įrangą kūrybiškai, bet saugiai.
  •  Įsitikinkite, kad mažylis geria užtektinai skysčių žaisdamas.
  •  Mažiau dėmesio skirkite konkuravimui, daugiau – kūrybiškumui, bendravimui, linksmybėms ir dalyvavimui.
  •  Apsaugokite vaiką nuo saulės pasirinkę tinkamus drabužius, kepurę, saulės akinius, patepkite apsauginiu kremu.
 

Monika Budnikienė