„Woke“ kultūros ištakos yra afroamerikiečių bendruomenėje ir pačioje pradžioje tai buvo kova su rasizmu. Bėgant metams kultūros samprata plėtėsi, apėmė vis daugiau sričių ir šiandien tai suvokiama kaip ėjimas prieš bet kokią socialinę nelygybę. „Woke“ kultūra neabejotinai atnešė daug svarbių pokyčių, bet kartu sukėlė nemažai diskusijų ir ginčų.

 

Rasistinės ištakosWoke,Divided,Society,And,Media,Censorship,Concept,Or,Social,Division

 

„Woke“ kultūra per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė bei išaugo ir nuo paprasto raginimo suvokti socialinę neteisybę tapo ištisu kultūriniu reiškiniu, turinčiu tiek šalininkų, tiek priešininkų. „Woke“ yra būdvardis, XX a. pradžioje kilęs iš afroamerikiečių liaudies anglų kalbos, iš pradžių reiškęs budrumą prieš rasinius išankstinius nusistatymus ir diskriminaciją. Šis terminas išpopuliarėjo per 6-ojo ir 7-ojo dešimtmečių pilietinių teisių judėjimą, kur vartotas apibūdinti sisteminę neteisybę, su kuria susiduria juodaodžiai amerikiečiai. „Woke“ terminas į kultūros žodyną vėl aktyviai įtrauktas 2010 m., daugiausia dėl išaugusio Black Lives Matter (BLM) judėjimo. Po didelio atgarsio sulaukusių policijos žiaurumo incidentų, tokių kaip Michaelo Browno mirtis Fergusone ir Erico Garnerio žūtis Niujorke, „woke“ tapo aktyvistų šauksmu. Tai buvo raginimas išlikti budriems prieš rasinę neteisybę ir mesti iššūkį sisteminei priespaudai. Bėgant laikui „woke“ apėmė ne tik rasistines, bet ir kitų socialinių nelygybių sritis.

 

Kultūros plėtra

 

Nors „woke“ prasidėjo kaip terminas, konkrečiai susijęs su rasiniu (ne)teisingumu, bėgant metams jis išsiplėtė ir šiandien apima platų socialinio teisingumo klausimų spektrą, įskaitant seksizmą, LGBT teises, net aplinkosaugos problemas bei ekonominį teisingumą. Šis termino išplėtimas atspindi įvairių diskriminacijos formų tarpusavio ryšį ir visapusiško požiūrio į socialinį teisingumą poreikį.

 

Vienas žymus pabudusios kultūros plėtros pavyzdys yra #MeToo judėjimas, atsiradęs 2017 m. Iš pradžių sutelkęs dėmesį į seksualinio priekabiavimo ir prievartos atskleidimą, judėjimas greitai išaugo keldamas iššūkį platesnėms lyčių nelygybės ir mizoginijos (stiprus neigiamas nusistatymas moterų atžvilgiu) visuomenėje problemoms.

 

Panašiai klimato teisingumo judėjimas įtraukė „woke“ principus pabrėždamas, kaip aplinkos blogėjimas neproporcingai veikia marginalines bendruomenes. Aktyvistai teigia, kad tokios problemos kaip tarša, klimato kaita ir išteklių išeikvojimas yra ne tik aplinkosaugos problemos, bet ir glaudžiai susijusios su socialiniu bei rasiniu teisingumu. Pavyzdžiui, aplinkos rasizmo samprata pabrėžia, kad mažumų bendruomenės dažnai susiduria su didžiausiu pavojumi aplinkai: nuo toksiškų atliekų aikštelių iki oro taršos.

 

Įtaka medijoms

 

„Woke“ kultūra padarė didelę įtaką žiniasklaidai ir pramoginėms medijoms. Vienas pavyzdžių – mėginimas siekti didesnės įvairovės Holivude. Istoriškai kino ir televizijos pramonė kritikuojama dėl įvairovės stokos, tačiau pastaraisiais metais buvo sutelktos pastangos šiems skirtumams pašalinti. Tokių filmų kaip „Juodoji pantera“ ir „Pamišę turtingi azijiečiai“, kuriuose vyrauja ne baltieji aktoriai, sėkmė rodo pramonės perėjimą prie labiau įtraukiančio pasakojimo. Šie filmai buvo ne tik pelningi, bet ir sukėlė reikšmingų diskusijų apie reprezentacijos svarbą. Įvairovės poreikis taip pat išplito į kitas žiniasklaidos sritis, pavyzdžiui, leidybą, kur buvo labiau tiriama, ar literatūroje trūksta įvairių balsų. Be to, „woke“ kultūra paveikė pačios žiniasklaidos turinį. Televizijos laidose ir filmuose vis dažniau sprendžiamos tokios problemos kaip rasizmas, seksizmas ir homofobija. Pavyzdžiui, „Netflix“ serialas „Brangūs baltieji žmonės“ tyrinėja rasių santykių sudėtingumą koledžo miestelyje, o „Tarnaitės pasakojimas“ gilinasi į distopinės visuomenės, kurios šaknys yra kraštutinė patriarchalinė kontrolė, pasekmes.

 

Iškalbinga ir statistika: 2022–2023 m. Holivudo televizijos sezone ne baltosios rasės žmonės sudarė 37,2 % visų filmuotų televizijos laidų personažų, kai 2014 m. šis skaičius tesiekė 25,6 %. „USC Annenberg Inclusion Initiative“ atliktas tyrimas parodė, kad 2022 m. 32,7 % kalbančių personažų 100 pelningiausių filmų buvo iš nepakankamai atstovaujamų rasinių / etninių grupių, o tai pastebimai padidėjo nuo 16,2 % 2007 m.

 

Poveikis darbo rinkai ir ekonomikai

 

„Woke“ kultūra įsiskverbė į darbo vietas. Iš įmonių vis dažniau tikimasi užimti aiškią poziciją socialiniais klausimais. Šį pokytį iš dalies skatina jaunesnė, labiau socialiai sąmoninga darbo jėga, kuri vertina įmonės atsakomybę ir etinę praktiką. Tiek darbuotojai, tiek vartotojai reikalauja, kad įmonės atsakytų už savo veiksmus, nesvarbu, ar tai boikotas, socialinės žiniasklaidos kampanijos ar didesnio skaidrumo reikalavimai. „Edelman Trust Barometer“ (2023 m.) duomenimis, 80 % vartotojų tikisi, kad įmonių generaliniai direktoriai viešai pasisakys visuomeniniais klausimais, įskaitant klimato kaitą, rasinį teisingumą ir ekonominę nelygybę. 2022 m. atlikta „Deloitte“ apklausa parodė, kad 44 % Tūkstantmečio kartos atstovų, spręsdami, kur dirbti, atsižvelgia į įmonės socialinį ir aplinkos poveikį, o tai rodo didėjančią „woke“ kultūros svarbą darbo vietoje.

 

Vienas pavyzdžių – atsakas prieš technologijų kompanijas, tokias kaip „Google“ ir „Facebook“, kurios sulaukė kritikos dėl to, kaip sprendžia tokias problemas kaip vartotojų privatumas, dezinformacijos plitimas ir darbo vietų įvairovė. Šių įmonių darbuotojai surengė protestus reikalaudami geresnių darbo sąlygų ir etiškesnės verslo praktikos. Reaguodamos į tai, kai kurios įmonės viešai įsipareigojo siekti įvairovės ir įtraukties, o kitos pakeitė savo politiką ir praktiką.

 

Taip pat atsirado „woke kapitalizmo“ sąvoka, kai įmonės aktyviai propaguoja socialinį teisingumą kaip savo prekės ženklo tapatybės dalį. Tokios kompanijos kaip „Nike“ ir „Ben & Jerry’s“ užėmė viešas pozicijas tokiais klausimais kaip rasinė nelygybė ir klimato kaita, naudodamosi savo platformomis, kad pasisakytų už pokyčius. Tačiau ši tendencija sukėlė diskusiją apie tai, ar šios įmonės iš tikrųjų įsipareigojusios laikytis socialinio teisingumo, ar jos tik naudojasi „woke“ kultūra siekdamos pelno.

 

2023 m. „Nielsen“ atliktame tyrime nustatyta, kad 66 % pasaulio vartotojų pasirengę mokėti daugiau už prekių ženklų produktus, kurie įsipareigoję daryti teigiamą socialinį ir aplinkosauginį poveikį, o tai iliustruoja „woke“ kultūros ekonominę įtaką.

 

Švietimo sistemoje

 

2021 m. Amerikos švietimo tarybos atlikto tyrimo duomenimis, 60 % koledžo studentų mano, kad įvairovės, teisingumo ir įtraukties iniciatyvos būtinos jų švietimui, o tai rodo „woke“ kultūros poveikį akademinei aplinkai. Visgi ta pati apklausa atskleidė, kad 25 % studentų manė, jog minėtos iniciatyvos kartais nueina per toli, o tai rodo, kad auga diskusijos apie „woke“ kultūros pusiausvyrą švietime. Apskritai bendruomenė „woke“ klausimu susiskaldžiusi: 2021 m. „YouGov“ apklausa atskleidė, kad 40 % amerikiečių ją vertina neigiamai, o „už“ pasisako 32 %.

 

Kritika ir iššūkiai

 

Nors „woke“ kultūra sulaukia vis daugiau dėmesio ir apima vis daugiau gyvenimo sričių, netrūksta ir jos kritikos. Kritikų teigimu, ši kultūra pernelyg moralistiška ir skaldo visuomenę kurdama „mes prieš juos“ mentalitetą. Tvirtinama, kad „woke“ kultūra netgi paskatino kultūrinio autoritarizmo formą, kai netoleruojamos skirtingos nuomonės, o asmenys spaudžiami laikytis tam tikrų įsitikinimų.

 

Vienas prieštaringiausių „woke“ kultūros aspektų yra reiškinys, žinomas kaip „cancel culture“. Tai apima paramos atšaukimo praktiką asmenims, įmonėms ar institucijoms, kurios, kaip manoma, padarė ar pasakė ką nors įžeidžiančio ar žalingo. Nors vieni mano, kad „cancel culture“ yra būtina priemonė galingiems veikėjams patraukti atsakomybėn, kiti teigia, kad tai gali sukelti žodžio laisvės apribojimus. „Cancel culture“ kritikai teigia, kad tai gali sukelti neproporcingų pasekmių nedideliems nusikaltimams ir kad tai užkerta kelią atviram dialogui. Tvirtinama, kad baimė būti „atšauktam“ slopina saviraiškos laisvę ir atgraso žmones nuo svarbių pokalbių sudėtingomis temomis.

 

2021 m. „Pew Research“ atlikta apklausa parodė, kad 44 % suaugusių amerikiečių „cancel culture“ laiko atskaitomybės forma, o 50 % – cenzūros ir bausmės priemone. 2020 m. „Gallup“ atlikta apklausa parodė, jog 52 % amerikiečių mano, kad „cancel culture“ kelia grėsmę žodžio laisvei, o 46 % mano, kad tai padeda spręsti rasizmo ir seksizmo problemas.

 

Kad ir kaip ten būtų, „woke“ kultūra toliau vystosi ir greičiausiai išliks galinga jėga formuojant viešąjį diskursą. Nesvarbu, ji laikoma pažangai būtinu judėjimu ar skaldančia ir autoritarine tendencija, bet kokiu atveju atspindi kovą siekiant pašalinti įsišaknijusią nelygybę ir sukurti teisingesnę visuomenę. Dabar aktualus iššūkis – rasti pusiausvyrą tarp socialinio teisingumo ir atviro įtraukaus dialogo, leidžiančio įvairias perspektyvas bei konstruktyvias diskusijas.

 

Autorius Jūratė Survilė