Visur stengiuosi matyti šviesą

Tinklaraštininkė, verslininkė, „Šokoladas sielai“ įkūrėja Rūta Banionytė puikiai pažįstama socialinių tinklų lankytojams. Estetišką turinį kurianti moteris kasdien dalinasi su sekėjais įkvepiančiomis temomis, primindama apie tai, kad kiekvienai moteriai svarbu puoselėti moteriškumą, ryšį su savimi ir mylimais žmonėmis. Anot Rūtos, jos santykiai su dukromis ir vyru – vienas svarbiausių dalykų gyvenime.

Rūta Banionytė, Sigitos Matusevičiūtės nuotrauka.

KOKIOMS veikloms šiuo metu skiriate daugiausia laiko ir dėmesio?

Šiuo metu su vyru auginame du bendrus projektus: „Lecler“ grožio liniją, skirtą kasdienei odos priežiūrai, ir „Šokoladą sielai“ – socialinių tinklų erdvę, kur dalinamės mintimis, įkvepiančiu turiniu, tinklalaidėmis apie santykius.

KAIP jūsų veiklos, darbo pobūdį pakeitė soc. tinklai?

Man patinka socialiniai tinklai, nes juose galiu atsiskleisti, pasidalinti požiūriu į gyvenimą ir sykiu uždirbti.

AR tiesa, kad sulaukus didelio populiarumo tenka užsiauginti storą odą?

Kai turi tūkstančius sekėjų, tenka išklausyti nuomonę apie tai, kaip atrodai, kaip elgiesi, kaip augini vaikus ar net kaip rengiesi. Dienomis, kai nesijaučiu stipri, tokia šiurkšti kritika skaudina. Mokausi nepriimti visko asmeniškai, tiesiog eiti savo keliu.

KAS labiau linkę neigiamai komentuoti – vyrai ar moterys?

Dauguma mano sekėjų – moterys. Kai kurios leidžia sau komentuoti išvaizdą, gyvenimo būdą ir tikrai negaili pastabų. Reta moka gražiai išsakyti savo nuomonę. Yra moterų, kurios rado erdvę išlieti nepasitenkinimą ir visai negalvoja, kaip pasijusiu aš.

KAIP manote, kas lemia norą įgelti kitam žmogui?

Anksčiau maniau, kad tai pavydas. Dabar galvoju, kad tai žmonių nevertumas ir nelaimingumas. Niekaip neįsivaizduoju, kad gyvenimu patenkinta moteris turėtų tiek pykčio, kiek išlieja komentaruose. Viskas veikia maždaug taip: tik pradedu kuo nors viešai džiaugtis, visada atsiranda tų, kurios nori pastatyti į vietą.

AR jums pačiai lengviau pasakyti komplimentą, ar sukritikuoti kitą?

Nesu viešai sukritikavusi nė vieno žmogaus, nors kartais labai norisi. Jaučiu stiprų norą, kad žmonės šalia manęs pasijustų geriau.

AR tikite gero žodžio, teigiamos intencijos jėga, manifestacijomis?

Tai, ką kasdien sakome sau, – be galo svarbu. Nuolat stebiu savo vidinį dialogą. Jei pajuntu, kad daugėja savikritikos ar negatyvių minčių, nebijau kreiptis į terapeutą.

KOKIAS svajones, lūkesčius labiausiai džiaugiatės įgyvendinusi?

Labiausiai didžiuojuosi santykiais su dukromis ir vyru. Mano akimis, tai vienas svarbiausių gyvenimo pagrindų.

KAIP jus pakeitė, suformavo motinystė?

Motinystė mane sugrąžino į Lietuvą iš Los Andželo, kuriame praleidau daugiau nei 10 metų. Laukdamasi pirmagimės pradėjau domėtis sveikesne gyvensena, norėjau būti geresniu pavyzdžiu savo vaikams. Iki tolfizine ir emocine sveikata beveik nesidomėjau.

KOKIAS svarbiausias vertybes norite įdiegti dukroms?

Mokau dukras dėkingumo. Nuoširdžiai nemėgstu susireikšminusių, nedėkingų žmonių, kurie elgiasi taip, lyg kiti būtų kažką skolingi. Mano mergaitės – mandagios ir rūpestingos kitiems.

KAIP atrodo jūsų laikas drauge, kokių šeimos tradicijų turite?

Šiuo metu daug balansavimo. Auginame 4-metęmergaitę ir 16-metę paauglę – joms reikia visiškai kitokio asmeninio dėmesio. Ir kažkur tarp visko dar bandome rasti laiko tik dviese su vyru.

KOKIUS kasdienius ritualus laikote svarbiais?

Labai nemėgstu skubėti ar lėkti, tad visada randu laiko dukroms. Turiu daug mažų ritualų, vienas iš jų – palydėjimas iki durų. Išeinančias visuomet apkabinu ir pasakau ką nors gražaus.

KAS padeda puoselėti moteriškumą?

Makiažas. Gražūs rūbai. Pozityvios mintys. Geras vyras. Intymumas.

KOKIOMIS moterimis žavitės?

Mane įkvepia moterys, kurios turi drąsos gyventi savo gyvenimą, net jei aplinkiniams tai nepatinka.

KAS, jūsų nuomone, trukdo skleistis moteriškajai energijai?

Mus dažnai stabdo mūsų pačių įsitikinimai ir baimė būti atstumtiems.

KAIP stengiatės save palepinti? Kodėl svarbu tai daryti?

Ilsėtis ir save lepinti man – iššūkis. Užaugau šeimoje, kur visada aptardavome, kuo per dieną buvome naudingi. Sėdėti ir ilsėtis man sunku, bet labai mėgstu keliones – kasmet su šeima važiuojame į Sen Tropezą, į gerus kalnų viešbučius, kur vaizdai ir aptarnavimas nerealūs!

AR draugaujate su buities darbais?

Esu užauginta su pavyzdžiu, kad moteris turi viską spėti – pamaitinti, sutvarkyti, gerai atrodyti. Visa tai darau, bet dažnai skundžiuosi vyrui, kad pavargau. Tuomet jis užsako kelionę, aš pailsiu. Bet grįžusi vis tiek neriu į tą patį ritmą. Vaikystėje įdiegto modelio nelengva atsisakyti.

KOKIŲ pagrindinių taisyklių laikomasi jūsų namuose?

Mūsų šeimoje visų poreikiai vienodai svarbūs. Konfliktuodami nesiekiame būti teisūs – mano vyras juos pervadino į „požiūrių susiderinimą“.

KOKĮ geriausią patarimą esate gavusi?

Mama mane išmokė visur kur matyti šviesą. Todėl, kad ir kokia būtų situacija, neleidžiu sau sugriūti – visada ieškau teigiamos pusės.

KUR norėtumėte ilgiau pagyventi, jei ne Lietuvoje?

Mane traukia graži gamta, švarus maistas ir švelnus klimatas. Todėl, jei reikėtų rinktis vieną vietą, tikriausiai tai būtų Havajai. Esu ten buvusi daug kartų, vis įsivaizduodavau, kaip leidžiu vaikus į mokyklą tobulame klimate ir po atviru stogu.

APIE KĄ svajojate?

Šiuo metu esu svajonių vietoje – Sen Tropeze. Tad apie naujas svajones dar nespėjau pagalvoti.

Autorė Laima Samulė