Daugelis moterų mėgsta įvairius magiškus ir mistiškus dalykus. Jas vilioja įvairiausi burtai ir energetinės praktikos. Tačiau įdomiausia tai, kad net paprasti ir kasdieniški moterų veiksmai (šokiai, plepėjimas su draugėmis, išsiblaškymas ir svajojimas) taip pat turi stiprią mistinę galią.

 

feja

Viso pasaulio mergaičių vaikystė kupina stebuklingų, magiškų ritualų. Būsimosios nuotakos nuo seniausių laikų burdavosi, kas bus jų išrinktasis; tikėdavo tėvų pasakomis, kad jas atnešė gandras arba rado kopūstų lauke. Ko gero, nereta galėtų prisipažinti, kad meilę pritraukė įvairiais burtais ir ritualais. Kodėl joms tai taip rūpi tokie magiški dalykai, kurie, net jos pačios supranta, tikrai ne visada yra naudingi.

 

Mokslininkai, tyrinėjantys elgseną, pastebėjo, kad žmonės, kaip ir gyvūnai, elgiasi skirtingai priklausomai nuo jų lyties. Stipriosios lyties atstovai kovoja dėl galios; silpnosios lyties atstovės taip pat konkuruoja su vyrais, bet lyderystė joms nėra pirma vietoje. Pavyzdžiui, beždžionių bandoje patelės yra susiskirsčiusios pagal socialinį statusą. Nesusiporavusi beždžionė bendrauja tik artimiausioje aplinkoje, nėščios komunikuoja su tokio paties likimo patelėmis, o senos – ir su pirmomis, ir su antromis.

 

Jeigu gyvūnų pavyzdžiai neįtikina, tuo galima įsitikinti šiek tiek įsigilinus į senovės filosofiją. Senovės Kinijoje moterų ir vyrų skirtumus simbolizavo Jin ir Jan apskritimas, kurį banguota linija dalina į juodą ir baltą puses. Tikėta, kad šviesioji pusė Jan – tai vyriškoji energija, simbolizuojanti dangaus pradžią, o tamsioji apskritimo pusė Jin – tai moteriškoji energija, simbolizuojantis žemės pradžią.

 

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tarp gyvūnų elgsenos pavyzdžių ir senovės kinų filosofijos negali būti nieko bendra. Tačiau iš tiesų abiejuose pavyzdžiuose galima pamatyti panašią sistemą. Dangus žmonių visuomenėje gali būti suprantamas kaip tam tikra hierarchija, kur stipresnieji valdo silpnuosius. Žemė neskatina įgyti kuo daugiau galios, ji įkūnija tarpusavio pagalbą, komunikaciją ir vyresnių visuomenės narių žinių bei patirties perdavimą jauniesiems atstovams. Kitaip tariant, vyrai kovoja, moterys juos taiko.

 

Siekdami išsaugoti dvasines vertybes vyrai ir moterys atlieka skirtingus vaidmenis. Tačiau visas pasaulio religijas ir giliausias filosofijas sukūrė būtent vyrai. Žinoma, yra išminčių, bet jų reta. Tikėjimą vyrai taip pat įvilko į hierarchijos ir lyderystės rūbą.

 

Moterys nuo ankstyvosios vaikystės iš prigimties yra linkusios gilintis į dvasinius dalykus. Todėl jos taip anksti nori sužinoti visas pasaulio ir dangaus paslaptis. Kartu su draugėmis jos ieško antgamtinių jėgų atsakymų į „rimtus“ klausimus. Atliekant magiškus ritualus nė viena mergaitė nedominuoja – visos ieško atsakymo, kuris suteiks joms asmeninę laimę ir individualius dalykus. Daugelis mažų mergaičių mėgsta žaisti princeses ir princus. Šiame žaidime jos nekovodavo dėl vieno princo širdies ir pusės karalystės, bet kiekviena susikurdavo asmeninį svajonių princą. Toks moterų solidarumas ir bendruomeniškumas pastebimi nuo seniausių laikų. Vienas iš pavyzdžių – tradiciniai šokiai, kuriuose dalyvaudavo vien tik moterys. Moterys prieš šokį dažnai sustoja ratu, taip sukurdamos stiprų energetinį lauką. Be to, kuo daugiau žmonių siekia panašių, individualių tikslų, tuo didesnė sėkmės tikimybė. Jeigu šokyje dalyvauja 3 – 4 moterys, jų jėga padidėja net ne 3 – 4 kartus, bet 9 – 16! Jeigu šokis yra sąmoningas (žinoma, ką daryti, ką galvoti šokant), moters jėga tampa beveik kosminė. Įdomu tai, kad visa tai galima pasiekti vien minties galia, o ne tik fiziškai šokant. Tai reiškia, kad joms nereikia kovoti, bet būtina mintimis arba veiksmais susivienyti, kad galėtų pakeisti ir valdyti savo gyvenimą.

 

Ne visada magiški moterų ritualai ir susivienijimas mintimis veikia. Svarbiausia, kad moteris, atlikdama jaustų meilę, būti nuoširdi dėl savo tikslų, nuoširdžiai linkėtų bendramintėms laimės ir nepavydėtų kitoms sėkmės. Tada net ir menkiausias noras galės tapti realybe. Tai ir yra didžiausia mistika!