Miegas itin svarbus gerai bendrai savijautai palaikyti. Natūralu, kad jis veikia visas organų sistemas. Virškinimo traktas – ne išimtis. Su kokiomis dažniausiomis virškinimo problemomis susiduriame ir kuo čia dėtas miegas?

 

Dažniausi negalavimaiWoman,Having,Stomach,Pain.,Ovarian,And,Cervical,Cancer,,Cervix,Disorder,

 

Virškinimo sutrikimai apima visą aibę negalavimų. Aptarkime tuos, kurie pasitaiko dažniausiai ir su kuriais pažįstami daugelis.

 

Pilvo pūtimas. Bene dažniausias trumpalaikis virškinimo sistemos negalavimas. Paprastai dėl pilvo pūtimo galima kaltinti netinkamus valgymo įpročius: skubėjimą valgant, kalbėjimą valgymo metu, nepakankamą maisto sukramtymą. Tokiu būdu prisiryjama daug oro, o šiam susimaišius su žarnyno turiniu susiformuoja iš oro burbuliukų sudarytos tirštos putos. Taip padidėja žarnyno turinys, skausmingai tempiasi žarnų sienelės, jaučiamas sunkumas, gali nevalingai veržtis lauk dujos. Dėl pilvo pūtimo kaltas ir persivalgymas, tarpusavyje nederančių maisto produktų vartojimas, piktnaudžiavimas paprastaisiais angliavandeniais, druska, gazuotais gėrimais, riebiais, keptais produktais. Pilvą pučia ir ląstelienos gausus maistas, nors ir yra labai sveikas. Jeigu pilvo pūtimas nesusijęs su liga, praeina savaime. Norint palengvinti būklę, galima delnais pamasažuoti pilvą, pasivaikščioti ar atlikti lengvą mankštelę, išgerti kmynų, pankolių sėklų, ramunėlių ar kitos pūtimą mažinančios arbatos. Jeigu pūtimas vargina itin dažnai, kelia diskomfortą ar yra lydimas gretutinių simptomų, pvz., pykinimo, stipraus pilvo skausmo, bendro silpnumo, būtina pasirodyti gydytojui.

 

Viduriavimas. Jį gali sukelti daug skirtingų priežasčių – nuo netinkamo maisto ir streso iki bakterinių ar virusinių infekcijų. Dažnai viduriavimą lydi pilvo skausmas, bendras silpnumas, šleikštulys, gali pakilti neaukšta temperatūra. Kartais pasituštinus būklė iš karto pagerėja, kitais atvejais negalavimas užsitęsia. Viduriuojant svarbu gerti kuo daugiau skysčių – jie ne tik atkuria skysčių pusiausvyrą organizme, bet ir padeda greičiau apsivalyti virškinimo sistemai. Įprastai viduriuojant dingsta apetitas, tad galima kurį laiką ir nevalgyti arba rinktis lengvai virškinamus produktus. Jei viduriavimas nėra stiprus ir ilgalaikis, jo slopinti vaistais nereikia – taip tik sutrikdytumėte organizmo natūralų apsivalymą ir leistumėte negalavimą sukėlusiems patogeniniams mikroorganizmams ilgiau užsilikti jūsų kūne. Jeigu viduriuojama ilgiau nei tris dienas, vargina stiprūs pilvo skausmai, pakyla aukšta temperatūra, išmatose pastebima kraujo, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

 

Vidurių užkietėjimas. Vidurių užkietėjimu vadinama būklė, kai žmogus tuštinasi rečiau nei tris kartus per savaitę arba / ir išmatos yra tiek sukietėjusios, kad tampa sunku pasituštinti. Ši būklė gali būti tiek atskira funkcinė liga, tiek kito sveikatos sutrikimo nulemtas simptomas. Dažna priežastis – netinkama mityba, per mažas maistinių skaidulų ir skysčių vartojimas. Vidurių užkietėjimą gali paskatinti ir stresas, fizinio aktyvumo stoka, dietos, tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas, hormonų disbalansas, tuštinimosi reflekso slopinimas ir kt. Užkietėjus viduriams pirmiausia rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių be kofeino ir cukraus, valgyti daugiau skaidulinių produktų. Jeigu vidurių užkietėjimas kartojasi dažnai, būtina konsultuotis su gydytoju. Nevalia delsti, jeigu sykiu jaučiate stiprų pilvo skausmą, išmatose būna kraujo arba jos juodos, tuštinantis jaučiamas skausmas, bendra savijauta tampa prasta, kamuoja lėtinis nuovargis, pakyla temperatūra.

 

Kuo čia dėtas miegas?

 

Žarnyno negalavimų priežasčių yra daugybė, tačiau neabejotinai su tuo susijęs ir miegas. Čia egzistuoja dvipusis ryšys: miego kokybė veikia žarnyno darbą, o nuo žarnyno būklės priklauso miego kokybė. Miego trūkumas didina streso hormonų koncentraciją organizme. Šie neigiamai veikia žarnyną, gali sutrikdyti virškinimą, netgi sukelti viduriavimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad stresas mažina žarnyno atsparumą infekcijoms bei toksinams, tad prastai išsimiegant didėja ir žarnyno infekcijų bei apsinuodijimų maistu rizika.

 

Miego trūkumas taip pat gali turėti įtakos maisto produktų pasirinkimui. Kai stinga miego, sutrinka alkį kontroliuojančių hormonų išsiskyrimas, todėl padidėja apetitas. Atsiranda tiesus kelias į persivalgymą – dažną virškinimo problemų kaltininką. Be to, kamuoja nuovargis, todėl tikėtina, kad žmogus pasirinks nesveiką, greitos energijos suteikiantį maistą, pvz., saldumynus, pusgaminius ar pan. Toks maistas neigiamai veikia ne tik žarnyną, bet ir bendrą sveikatą.

 

Sutrikęs miegas gali būti susijęs su hormono melatonino trūkumu. Įdomu tai, kad šis hormonas, kurį organizmas daugiausia gamina naktį, susijęs ir su GERL (gastroezofaginio refliukso liga). Melatoninas padeda reguliuoti virškinimo trakto judrumą. Kai jo sumažėja, prastėja ir virškinimas, taip pat didėja refliukso rizika. Moksliniai eksperimentai įrodė, kad daugeliu atvejų GERL sergantiems pacientams ėmus vartoti melatonino papildus pagerėjo ir ligos kontrolė.

 

Galiausiai įtakos turi vėlyvas ėjimas miegoti. Įprastai tai susiję su vėlyvu valgymu, nes ilgai vakarodami išalkstame. Taip apkrauname virškinimo sistemą, kas apsunkina užmigimą. Įsisuka užburtas ratas, kai sutrikęs virškinimas trikdo nakties poilsį, o šio trūkumas prastina virškinimo sistemos veiklą. Rekomenduojama nevalgyti likus 2–3 val. iki miego, išalkus nebent užkąsti kažką lengvo.

 

Autorius Jūratė Survilė