Dėl spartaus gyvenimo tempo dažnas praleidžia pusryčius, atsisako pietų ir daugiausia prisivalgo vėlai vakare, po ilgos darbo dienos grįžęs namo. Visgi, norint džiaugtis gera sveikata, valgyti reikėtų atsižvelgiant į paros metą, nes virškinimo sistema dirba tiksliai pagal valandas.

 

Gamtos ritmuClose-up,Of,A,Young,Woman,Holding,A,Clock,Over,Isolated

 

Pasak mitybos specialistų, laikytis mitybos režimo tolygu rūpintis sveikata. Mat organizmas turi natūralų ritmą ir veikia tiksliai pagal gamtos ritmus. Todėl palankiausia kasdien valgyti panašiu metu. Svarbu žinoti, kokį kiekį maisto ir kuriuo paros metu geriausia suvartoti. Tiesa, visi esame labai skirtingi. Tačiau ne paslaptis, kad daugelis stipriai nutolę nuo gamtos ir nejaučiame natūralių organizmo signalų, kada jam geriausia keltis, valgyti ar ilsėtis. Štai bendrosios taisyklės, kurios tinka daugeliui.

 

Jei ritmo nepaisoma

 

Dažnas aktyvus žmogus ryte keliasi anksti, bet miegoti nueina vėlai. Daugiau sveikatos ir energijos turėtume, jei gyventume kaip senoliai, kurie anksti keldavosi, anksti ir guldavo. Šiais laikais dėl kokybiško poilsio trūkumo neretas jaučia silpnumą, skundžiasi sutrikusiu virškinimu. Anksti ryte daugelis valgyti tiesiog nenori ar neturi laiko, dieną kokybiškai papietauti vėlgi stinga laiko, todėl persivalgo vakare. Aišku, tokia mityba nėra tinkama. Vakarieniaujantys vėlai vakare dažniau skundžiasi prastu virškinimu, padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, per dideliu kraujospūdžiu, priaugtais kilogramais. Tie, kurie vėlai nevalgo ir spėja ramiai pavalgyti kokybiškus pusryčius bei sočius visaverčius pietus, rečiau skundžiasi tokiais sveikatos negalavimais kaip galvos skausmas, padidėjęs cholesterolis, skrandžio opa, kepenų ligos.

 

Organai turi darbo ir poilsio laiką

 

Kiekvienas organas dirba itin tiksliai – tam tikromis valandomis būna aktyviausias, o kitomis ilsisi. Todėl svarbu žinoti, kada efektyviausiai valosi žarnynas ar skrandis virškina maistą.

 

Palankiausias metas atsikelti – apie 6 val. ryte. Tuo metu padidėja širdies ritmas, kraujospūdis. Aktyviausia storoji žarna, todėl palankiausia tuštintis. Rytas bus žvalus ir diena darbinga tik užmigus iki 23 val. Pusryčiauti tinkamiausias laikas – 7–9 val., kai geriausiai dirba skrandis, blužnis, kasa. Rytą pradėti atsigeriant šilto vandens su citrina – taip suaktyvinama skrandžio veikla. Daugelis mitybos specialistų pabrėžia, kad prie pusryčių stalo reikėtų sėsti jau išsituštinus.

 

Nuo 9 iki 12 val. – palankiausias metas dirbti. Geriausiai dirba ir galva, ir kūnas, žmogus turi daugiausia energijos, gali susikaupti.

 

Kas nutinka praleidus pusryčius?

   

Pasak mitybos specialistų, ryte nepavalgius organizmas ima reikalauti užkandžių, nes jam tiesiog stinga energijos. Dažnai kokybiškai nepapusryčiavusiam žmogui norisi greitųjų angliavandenių – šokolado, sausainių, pyragaičių… Tokie užkandžiai neturi maistinės vertės. O ryte smegenims ypač reikia energijos. Nepapusryčiavusiam protinį darbą dirbančiam žmogui sunku susikaupti, greitai atlikti darbą, stinga motyvacijos dirbti.

 

Daugiausia maisto – per pietus

 

Dietologai ir mitybos specialistai pataria didžiausią maisto kiekį suvalgyti per pietus. Pagal ajurvedą, 12–14 val., kai saulė zenite, maistas bus geriausiai virškinamas. Didelę klaidą daro tie, kurie nepietauja ar paskubomis sušlamščia greitojo maisto.

 

Per pietus sumažėja cukraus kiekis kraujyje ir organizmui natūraliai ateina laikas pasistiprinti, atgauti prarastas jėgas dirbant. Tik nereikėtų persivalgyti, nes tai jėgų nesuteiks, atvirkščiai – tapsite mieguisti. Pietums tinka valgyti šviežių ar troškintų daržovių, mėsos, žuvies. Apie pietus aktyviai dirba širdis, žarnynas, šlapimo pūslė. Papietavus rekomenduojama pasivaikščioti gryname ore ir po 14 val. vėl grįžta darbingumas, palanku vėl tęsti dienos darbus.

 

Vėlyvas vakaras – poilsis skrandžiui

   

Po 18 val. dažnas jaučia nuovargį, tad reikėtų įsiklausyti į organizmo ritmą ir baigti darbą. Vakare virškinimo sistemos pajėgumai slopsta, todėl vakarieniauti geriausia iki 19 val. ir po to nieko daugiau nevalgyti. Mitybos specialistai pataria vakarieniauti ne vėliau nei 3 val. iki miego. Vakarienei patariama rinktis lengvesnį maistą – sriubas, daržovių bei ankštinių produktų troškinius, rauginto pieno produktus.

 

Jeigu valgysite vėlai vakare, ryte nesijausite žvalūs. Tarp 21 ir 23 val. organizmas ruošiasi poilsiui. Miegas iki 24 val. duoda nelyginamai daugiau naudos nei vėlesnis. Tokiu metu nurimsta virškinimo sistema, mažėja skrandžio sulčių išsiskyrimas.

 

Didžiausios klaidos

 
  • Valgyti bet kuriuo paros metu ir nesąmoningai. Kai negalvojate, ką dedate į burną, toks valgymas vadinamas nesąmoningu. Taip maitindamiesi dažniau persivalgote ir apkraunate virškinimo sistemos organus. Ilgainiui maitinantis neatsižvelgiant į paros laiką bei maisto kokybę, gali visiškai sutrikti virškinimo sistema, išsivystyti sunkios ligos.
  • Praleisti pietus. Apie 13 val. skrandis gali geriausiai suvirškinti sunkų maistą, tad pietus nukelti į vakarą nenaudinga.
  • Emocijas nuraminti nesveiku maistu. Taip dažniausiai elgiasi žmonės, kurie dieną patyrė daug streso, laiką leido įtampos kupinoje aplinkoje. Tačiau emocijų nuraminimas maistu, dažniausiai saldumynais, riebiais patiekalais – tikras šokas organizmui.
  • Užkandžiauti po maisto. Dažnas, pavalgęs sočius pietus ar vakarienę, po keliolikos minučių vėl suka ratus aplink virtuvę, žiūrėdamas, ką dar galėtų suvalgyti. Derėtų sau užduoti klausimą – kodėl vėl noriu valgyti? Toks noras gali reikšti, kad žmogus gerai neišsimiegojo, per dieną prikaupė daug neigiamų emocijų, kankina nerimas, jaučiama įtampa, teko aktyviai dirbti fiziškai.
  • Ilgai valgyti. Turint daugiau laiko, pavyzdžiui, savaitgalį, ilgi pietūs ar vakarienė su šeimos nariais ar bičiuliais prie bendro stalo atrodo patraukliai. Tačiau mitybos specialistai teigia, kad vienas valgymas neturėtų trukti ilgiau nei pusvalandį. Užsitęsus užkandžiavimo laikui kasa turi išskirti daug insulino, gliukozės kiekis kraujyje šokinėja, o visa tai nenaudinga sveikatai.
  • Atsisakyti riebalų. Tai didelė klaida. Riebalai mityboje irgi svarbūs – negaudamas užtektinai riebalų organizmas prastai įsisavina naudingąsias medžiagas. Tik labai svarbu, kokių riebalų suvartojama daugiausia. Mitybos specialistai pataria sumažinti gyvūninių (kiauliena, sviestas, grietinė) ir padidinti augalinių riebalų (riešutai, avokadai, alyvuogių aliejus) kiekį.
  • Tą patį maistą valgyti visą dieną. Dažnai galima pastebėti, kad jeigu žmogus labai mėgsta, pavyzdžiui, grikius, juos gali valgyti nors ir kelis kartus per dieną. Visgi dietologai nepataria taip elgtis ir valgyti tą patį maistą, nes turėtume gauti visų organizmui reikalingų medžiagų – tiek baltymų, tiek angliavandenių, tiek ir riebalų.
  • Visais metų laikais maitintis vienodai. Tai irgi klaida. Mitybą koreguoti atsižvelgiant į metų laiką, pavyzdžiui, pavasarį rinktis lengvesnius patiekalus, vaisius ir daržoves vartoti atsižvelgiant į sezoniškumą. Jei ruduo – obuolių, bulvių, moliūgų, cukinijų metas, tuomet ir valgyti daugiau šių gėrybių. Ankstyvą pavasarį, kai sodo ir daržo gėrybių dar nėra, naudinga daiginti sėklas ir daigais gardinti įvairius patiekalus.
 

5 svarbiausios mitybos taisyklės

 
  •  Reguliari, subalansuota mityba, kai nedaromos nei per ilgos, nei per trumpos nevalgymo pertraukos, – viena svarbiausių sveiko maitinimosi taisyklių.
  •  Tyrimais įrodyta, kad nė vienam žmogui nėra sveika valgyti vėlai vakare ar naktį.
  •  Sėsdami prie stalo turėtumėte jausti malonų alkį, bet būti pernelyg alkaniems irgi negerai.
  •  Palankiausia valgyti tris kartus per dieną.
  •  Svarbu ne tik tai, kiek kartų per dieną valgote, bet ir kokiu dažnumu. Įprastai tarpai tarp valgymų turėtų būti 3–4 val. Maitinantis tokiu ritmu persivalgyti bus sunkiau. Maždaug tiek laiko skrandžiui užtenka išsituštinti, o žmogui pajusti malonų alkį.
 

Verta žinoti!

 

Bendrosios mitybos rekomendacijos tinka sveikiems ir rimtų negalavimų neturintiems žmonėms. Jeigu sergate lėtine liga, vartojate stiprius vaistus, dėl mitybos plano tarkitės su dietologu ar mitybos specialistu. Svarbu žinoti, kad kai kurie produktai slopina vaistų poveikį. Kalbant apie sveiką mitybą, būtina įvertinti amžių, fizinio aktyvumo lygį, sveikatos būklę. Šie duomenys gali nulemti, kiek reikia kalorijų, kokių maistinių medžiagų vartoti daugiau ar mažiau, o kokių išvis geriau atsisakyti.