Sisteminė raudonoji vilkligė – tai autoimuninė liga, kuri gali būti metų metus nediagnozuojama, nes jos simptomai dažnai palaikomi kitomis ligomis.

 

Vilkligė – gana plačiai paplitusi liga. Vien Šiaurės Amerikoje ja serga apie 1,5 milijono gyventojų. Pažeidžiamiausia gyventojų grupė – moterys. Liga pasireiškia jauname amžiuje (15 – 40 metų). Didesnė rizika susirgti šia liga – juodaodžiams. Taip pat į didžiausios rizikos grupę patenka azijietės ir pietų amerikietės. Ji dažnai vadinama jaunų moterų liga, kurios simptomai kartais būna lengvi, o kartais kyla realus pavojus gyvybei.

 

Labai dažnai vilkligė ligos pradžioje diagnozuojama kaip reumatoidinis artritas. Kartais simptomai, kurie atrodo kaip vilkligė, iš tikrųjų gali būti virusinės infekcijos. Jeigu pacientui pasireiškia bent 4 simptomai iš 11, gali būti diagnozuojama vilkligė.

 

Progresuojant ligai, atsiranda arba stiprėja simptomai, tačiau kai kurie, laikui bėgant, gali ir išnykti. Dažniausi vilkligės simptomai yra tokie patys tiek vyrams, tiek moterims:

 

  • Nuovargis;
  • Galvos skausmas;
  • Skausmingi ir patinę sąnariai;
  • Aukšta temperatūra;
  • Mažakraujystė;
  • Pėdų, kojų, plaštakų, akių ir paakių tinimas;
  • Skausmas krūtinėje, kai kvėpuojama giliai;
  • Drugelio formos bėrimas ant skruostų ir nosies;
  • Jautrumas Saulės šviesai ir dirbtiniam apšvietimui;
  • Plaukų slinkimas;
  • Kraujo krešėjimo sutrikimai;
  • Dėl šalčio baltuojantys ir mėlynuojantis pirštai;
  • Opelės burnoje ir nosyje.

Vilkligė gydoma vaistais, slopinančiais imunitetą. Gydomos infekcijos. Trūkstant baltymų, perpilamas kraujas.

 

Gyvenimo būdo pokyčiai gali pagerinti pacientų sveikatos būklę. Kai diagnozuojama ši liga, reikėtų:

 

  • Mesti rūkyti.
  • Reguliariai mankštintis (vaikščioti, plaukioti, irkluoti, važinėti dviračiu, užsiimti joga ar pilatesu).
  • Miegoti bent 7 valandas.
  • Vengti Saulės spindulių nuo 10 iki 16 valandos, kai Saulė aktyviausia. Naudoti apsaugines priemones nuo Saulės, kurių apsaugos filtras ne mažesnis nei 30 SPF ir kuris saugo nuo ultravioletinių A ir B spindulių.
  • Vengti infekcijų sukėlėjų. Dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu. Stengtis kuo mažiau liesti veidą, akis, nosį, lūpas. Vilklige sergantys asmenys skiepijami nuo sezoninio gripo ir pneumonijos.
  • Sąnarių skausmą malšina ne tik vaistai, bet ir šilta vonia, joga, tai či, akupunktūra, chiropraktika.
  • Vilklige sergančiuosius dažnai kamuoja depresija, slogi nuotaika, apatija. Kartais gali užtekti raminamųjų arbatų, tačiau kartais prireikia vartoti antidepresantus ir vaistus nuo nerimo.
  • Sveikai maitintis. Mityboje neturėtų trūkti šviežių vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, baltymų ir riebios žuvies. Tačiau reikėtų vengti liucernos, nes joje esančios aminorūgštys gali sukelti uždegimą.