Būdami santykiuose galite būti ne mažiau vieniši negu tada, kai iš tikrųjų esate vienas. Tai atrodo keista, nes juk daug laiko praleidžiama kartu. Tokiomis akimirkomis sunku pastebėti, kad emociškai esame vieni. Atsiranda jausmas, kad kažko trūksta, nėra džiaugsmas, bet kodėl – neišeina suprasti.

 

vienisumas

Tokiu atveju reikėtų išsiaiškinti, kokie yra emocinio apleistumo požymiai. Žmonės linkę jaustis apleisti, kai susiduria su priežiūros stoka, savęs neigimu ir tai taip pat siejama su atsiradusiu emociniu atstumu tarp partnerių. Pavyzdžiui, skyrybų, ligos ar sutuoktinio mirties atveju. Tačiau emocinis apleistumas nėra labai stipriai susijęs su fiziniu atstumu. Tokią būseną galima patirti, gulinti abiems vienoje lovoje, kai jaučiamasi labai toli vienas nuo kito ir negalite pasidalyti savo patirtimis. Šeimos santykių tyrimai ir apklausos rodo, kad daugiau nei 40 % porų jaučia vienišumą santykiuose.

 

Kokie yra mūsų emociniai poreikiai? 

 

Dažnai mes negalvojame apie savo emocinius poreikius – tiesiog jaučiame, kad kažko trūksta. Mes galime jaustis nesaugūs vieniši, nuolatinį kažko poreikį. Svarbu atskirti socialinį ir emocinį vienišumą. Mūsų socialinis gyvenimas gali būti labai įvairus ir pilnas įvykių, bet vis tiek mums trūks emocinio artumo su savo sielos draugu. Mes turime daug emocinių poreikių artimiems ir intymiems santykiams. Šių poreikių intensyvumas priklausys nuo meilės laipsnio. Čia pagrindiniai:

  • draugiškas palaikymas ir bendravimas;
  • būti išgirstiems ir suprastiems;
  • jausti, kad kiti jumis rūpinasi;
  • sulaukti pripažinimo ir jausti savo vertę;
  • būti priimtiems;
  • jausti švelnumą ir prieraišumą;
  • mylėti ir būti mylimam.

Kada poroje kyla konfliktai, įžeidimai, įvairios priklausomybės ar išdavystės, šie poreikiai dažnai lieka nebepatenkinti. Priklausomybėmis taip pat laikomas ir pernelyg didelis pasinėrimas į darbus, vadinamasis darboholizmas, taip pat nesveikas polinkis apsipirkinėti. Tokiuose santykiuose akivaizdžiai trūksta artumo, tačiau partneriams gali būti sunku tai pastebėti ir pripažinti, kad jo trūksta.

 

Emocinio apleistumo atsiradimo priežastys

 

Sveikuose santykiuose taip pat būna akimirkų, dienų ir net emocinio atšalimo laikotarpių. Norėdami išlaikyti gyvą ir sveiką emocinį foną santykiuose, turite pasistengti ir skirti pakankamai laiko gyvenime vykstančių įvykių aptarimui, kalbėti apie savo jausmus vienas kitam. Santykiams kenkia tokie metodai, kai partneriai nesidalija savo emocijomis, neklauso ir nerodo abipusio susidomėjimo. Nuolat jausdamasi ignoruojamas, nesuprastas ir neįvertinamas partneris pradės vis mažiau bendrauti ir galiausiai supras, kad gyvena emociškai atskirai nuo kito.

 

Pasipiktinimas gali lengvai kauptis, ypač, kai skausmas ir pyktis nėra išreikšti. To rezultatas bus emocinis atsiribojimas, abipusė kritika, visokie gąsdinimai ir įžeidžiantys komentarai. Iš pradžių įprotis neigti ar gėdytis reikšti savo jausmus atsiranda vaikystėje, kai vaikas ilgą laiką buvo emociškai izoliuotas. Ateityje tai sukels problemų bendraujant ir kuriant artimus santykius. Dažnai šios gėdos ir baimės suaugęs žmogus nė nepripažįsta. Pavyzdžiui, emocinis artumas gali atsirasti po spontaniško sekso. Vienas iš partnerių gali dramatiškai pasitraukti arba nekalbėti, arba atvirkščiai pradėti blaškytis ir nesuprasti savo tikrųjų jausmų. O kitam tai gali sukelti emocinio apleistumo ir vienišumo jausmą. Šeimos psichoterapijoje tokioms poroms paprastai pavyksta pasikalbėti apie tokius nevienareikšmius jausmus ir sudėtingas patirtis.

 

Galiausiai svarbu pažymėti, kad žmogus nesąmoningai gali siekti santykių su emociškai neprieinamu žmogumi, su kuriuo ilgainiui pradės jaustis emociškai vienišas. Toks santykių modelis taip pat labai dažnai ateina ir vaikystės ir šią problemą padeda spręsti psichoterapeutai.