Vaikų vasaros atostogos jau prasidėjo, bet nemaža dalis tėvų vis dar svarsto, kur ir su kuo reikės palikti atžalas, kol patys dirbs. Kokio amžiaus vaiką galima ir saugu vieną palikti namuose? Kaip jį tinkamai paruošti šiam žingsniui?

 

Little,Star.,Cute,Happy,Little,Girl,Wearing,Pajama,With,Hairbrush

Kliautis ne vien įstatymais
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, kad visi vaikai iki 6 m. amžiaus neturėtų likti namuose vieni be vyresnių nei 14 m. asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 min.) vaiko iki 6 m. palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 m. asmenimis, kurie pagal savo brandą pajėgūs pasirūpinti jaunesniu.
Taigi, pagal įstatymą legalu vyresnius nei 6-erių vaikus palikti vienus namuose, tačiau specialistai įspėja tėvus išlikti racionalius ir aklai nesivadovauti tuo, kas rašoma įstatymuose. Privalu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra individualus ir toli gražu ne kiekvienas šešiametis ar net vyresnis pasiruošęs likti vienas. Dauguma psichologų apskritai nepalaiko minėto įstatymo ir teigia, esą vaikas gali ramiai ir saugiai likti vienas namuose ne anksčiau kaip nuo 10-ies.
Kad ir kaip ten būtų, tėvai visuomet atsakingi už savo atžalas, todėl patys privalo tinkamai įvertinti individualią padėtį ir nuspręsti, ar jų vaikas pasiruošęs likti vienas namuose.

 

Pradėti nuo mažų žingsnių
Nesvarbu, net jeigu vaikui jau gerokai daugiau metų, nei numatyta įstatyme, jei iki šiol niekada nesate palikę vieno namuose, privalu paruošti šiam žingsniui ir užtikrinti tiek jo saugumą, tiek emocinę ramybę. Vaikas jokiu būdu neturėtų būti staiga įmetamas į naują situaciją. Tai ne tik labai nesaugu, bet ir traumuoja psichologiškai. Todėl tėvai žinodami, kad artėja metas, kai vaikas turės likti vienas namuose, turėtų iš anksto apie tai kalbėtis su atžala, ruošti ir praktiškai (mokyti tinkamos elgsenos, saugumo reikalavimų, taisyklių ir kt.), ir psichologiškai. Jeigu vaikas bijo likti vienas, svarbu atsižvelgti į šią baimę, pasikalbėti, kas konkrečiai neramina, kaip galima tai išspręsti. Jeigu šių baimių įveikti nepavyksta, vaikas likti vienas dar nepasiruošęs.
Pirmi palikimai turėtų būti trumpalaikiai. Specialistai ragina iš pradžių vaiką palikti kelioms ar keliolikai minučių, pvz., išeinant išmesti šiukšlių, patikrinti pašto dėžutės, apsipirkti į gretimą parduotuvę, ir pamažu šį laiką ilginti. Taip galėsite pasitikrinti, kaip vaikui sekasi, ar jis tinkamai suvokia taisykles, saugumo reikalavimus, galų gale matysite, kaip pasilikimas vienumoje jį veikia psichologiškai.

 

Pavojinga palikti net trumpam
Vaikai iš prigimties labai smalsūs, jiems norisi išbandyti naujus dalykus, kyštelėti nosį ten, kur įprastai neleidžiama. Taigi pasilikus vieniems kyla įvairiausių pagundų daryti tai, kas negalima. Tai privalu prisiminti paliekant vaiką vieną trumpam, kad ir išeinant išmesti šiukšlių. Privalu būti tikriems, kad atžala žino saugaus elgesio taisykles, suvokia jų svarbą. Išeinant esminius punktus vertėtų dar kartą trumpai pakartoti. Ne mažiau svarbu į aplinką pažvelgti vaiko akimis – ar nepaliekate atžalai pasiekiamoje vietoje potencialiai pavojingų daiktų, kuriais naudotis jis dar nepasiruošęs? Ar saugiai uždarėte langus, jeigu žinote, kad kol kas jų atvirų prie vaiko be priežiūros palikti dar negalima? Svarbu gerai apgalvoti kiekvieną tykantį pavojų ir įvertinti, kaip su juo galėtų susidoroti atžala, ar tokiam žingsniui ji jau pasirengusi. Atminkite, kad tragiškai nelaimei nutikti gali pakakti mažiausio suaugusiųjų neapdairumo ir vos kelių sekundžių laiko…

 

Svarbiausia – paruošti
Prieš paliekant vieną namuose, pirmiausia svarbu šiam žingsniui paruošti ir apmokyti. Svarbiausi žingsniai:
Apibrėžti taisykles. Vienas namuose paliekamas vaikas turi aiškiai žinoti, kas jam leidžiama, o kas draudžiama. Esminius punktus netgi galite surašyti ir drauge aptarti įsitikindami, ar atžalai tikrai nekyla papildomų klausimų dėl tam tikrų situacijų. Neturi likti jokių klaustukų ir interpretacijų.
Užtikrinti ryšį. Net jeigu vaikas fiziškai lieka namuose vienas, jis visuomet turi turėti ryšį su tėvais bei kitais suaugusiais artimaisiais. Taigi atžala privalo turėti telefoną ir žinoti, kad gali jums skambinti bet kada, jeigu kiltų neaiškumų, pavojų ar tiesiog pasidarytų neramu. Taip pat gyvybiškai svarbu išaiškinti vaikui, kada turėtų nedelsdamas skambinti gelbėjimo tarnyboms telefonu 112. Beje, svarbiausi numeriai turėtų būti įrašyti ne tik vaiko telefone, bet ir lapelyje, paliktame namuose aiškiai matomoje vietoje.
Lavinti sprendimų priėmimą. Vaikai geriausiai mokosi per žaidimus, todėl, norėdami lavinti atžalos gebėjimus priimti sprendimus, galite žaisti žaidimą „Kas būtų, jeigu…“. Prigalvokite įvairiausių netikėtų situacijų ir klauskite vaiko, kaip jis tuomet elgtųsi. Pavyzdžiui, ką darytum, jeigu netikėtai į duris imtų belstis nepažįstamas žmogus? Kaip elgsiesi, jeigu netyčia prisvilinsi šildomus pietus ir įsijungs dūmų detektorius? Tai padės suvokti, kaip vaikas elgsis netikėtose situacijose, taip pat aiškiau pamatysite spragas, kuriose srityse reikia daugiau žinių bei praktikos.
Nubrėžti ribas su nepažįstamaisiais. Vaikas turi puikiai suvokti, kad nepažįstamiems žmonėms nevalia atverti namų durų ar juo labiau įsileisti jų į namus. Tam duryse privalo būti įrengta vaikui pasiekiama akutė. Taip pat reikėtų apmokyti atžalą, kaip turėtų bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, jeigu šie skambintų telefonu. Įvairūs sukčiai tik ir tyko naivių namuose vienų likusių vaikų, tad privalote padaryti viską, kad jūsų atžala nepakliūtų į jų pinkles.
Pasirūpinti saugia aplinka. Palikdami vaiką vieną namuose turite pasirūpinti ne tik paties mažojo pasiruošimu, bet ir tai, kad namų aplinka jam būtų saugi pagal amžių ir gebėjimus. Kruopščiai įvertinkite namų būklę, buities prietaisų, elektros lizdų saugumą, langų, durų užraktus ir kitus būtinus dalykus.
Apgalvoti veiklą. Dažniausiai įvairios nelaimės namuose nutinka tada, kai vaikai ima nuobodžiauti ir ieškodami pramogų prisigalvoja visokių eibių bei pažeidžia sutartas taisykles. Todėl dar prieš palikdami atžalą vieną namuose pasirūpinkite, kad būtų užsiėmusi, turėtų įtraukiančios veiklos. Tai nebūtinai turi būti vien kažkas smagaus, galima patikėti paprastas namų ruošos užduotis, pvz., surūšiuoti ir sulankstyti išdžiūvusius skalbinius.
Numatyti grįžimo laiką. Visuomet labai svarbu, kad vaikas žinotų, kiek turės būti vienas namuose. Tai jam leis jaustis ramiau ir saugiau. Jeigu matote, kad sutartu laiku grįžti nespėsite, pvz., darbe užsitęsė susirinkimas ar patekote į spūstį, būtinai praneškite apie tai vaikui ir įspėkite, kad grįšite šiek tiek vėliau, nei sakėte. Tėvai apie tai dažnai nepagalvoja, bet vaikai ima stipriai nerimauti net tada, kai gimdytojai vėluoja grįžti 15 min. nuo sutarto laiko.
Kreiptis į kaimynus. Jeigu tokių yra ir su jais palaikote gerą ryšį, žinote, kad tai – patikimi žmonės, įspėkite juos, jog jūsų vaikas lieka vienas namuose. Tuomet šalia esantys patikimi suaugę žmonės bus pasiruošę suteikti pagalbą, jeigu tokios prireiktų. Vaikai taip pat turėtų pažinoti šiuos kaimynus ir žinoti, kad gali į juos kreiptis, jeigu prireiks bet kokios pagalbos.

 

Klausimai sau
Prieš palikdami vaiką vieną namuose, tėvai turėtų sau užduoti keletą esminių klausimų. Nuoširdūs ir apgalvoti atsakymai padės suprasti, ar atžala tikrai pasiryžusi likti viena namuose.
Kaip likęs vienas jausis emociškai? Kokių emocinių reakcijų jam kelia trumpalaikis palikimas pabūti savarankiškai?

 

Ar vaikas ganėtinai brandus, kad klausytų nurodytų taisyklių net tada, kai jūsų nėra šalia?

 

Ar geba gerai naudotis telefonu ir galės susisiekti su jumis, jeigu prireiks pagalbos ar patarimo?

 

Ar geba pats atidaryti langus, atrakinti bei užrakinti duris?

 

Ar moka savarankiškai įsipilti gerti, pasiruošti paprastą užkandį, pasišildyti paruoštą maistą?

 

Ar leidžiate naudotis įvairiais buitiniais prietaisais ir, jei taip, kokie jo įgūdžiai šioje srityje?

 

Kaip vaikas reaguoja netikėtose situacijose, ar nepasimes, jeigu nutiks kažkas, ko nebuvote numatę?

 

Ar pakankamai gerai suvokia saugumą bendraujant su nepažįstamaisiais? Kaip jis elgsis, jeigu nepažįstamasis pasibels į duris ar paskambins telefonu?

   

Autorius Jūratė Survilė