Vėžys – tai diagnozė, kurią kiekvienas bijo išgirsti, bet nė vienas nuo šios ligos nėra apsaugotas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Onkologijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė Rasa Jančiauskienė nesiryžta teigti, kad ateityje sergamumas šia liga sumažės.

 

shutterstock_149332850

Paaiškinkite, kaip susiformuoja navikas?

   

Tai labai sudėtingas procesas. Mokslininkai nėra išsiaiškinę visų naviko formavimosi priežasčių. Šiandien galvojama, kad vėžys – genetinė liga, t. y. įvykus tam tikroms genų mutacijoms ląstelės gyvybiniai procesai pakinta – ji pradeda nekontroliuojamai dalytis. Tokioms ląstelėms būdingas gebėjimas įsiskverbti į aplinkinius audinius. Tai vadinama invazyvumu. Dar viena pakitusių ląstelių savybė – polinkis plisti į kitus organus (metastazuoti). Taigi vėžinės ląstelės keliauja krauju, limfa ir įsitvirtina kituose audiniuose, dauginasi. Susidarius tam tikrai kritinei naviko masei išgyti nebeįmanoma. Navikas savinasi naudingąsias organizmo medžiagas ir išskiria tokias, kurios sekina organizmą.

 

Kuo piktybinis navikas skiriasi nuo gerybinio?

   

Gerybiniai navikai nesiskverbia į aplinkinius audinius ir neplinta į kitus vidaus organus.

 

Kas skatina vėžio atsiradimą?

 

Grėsmingiausias vėžį sukeliantis veiksnys – rūkymas. Nustatyta, kad apie 40% visų mirčių nuo vėžio būtų galima išvengti, jeigu žmonės nustotų rūkyti. Su rūkymu siejamų vėžio rūšių suskaičiuojama apie 20 (kvėpavimo takų, burnos, nosiaryklės, virškinamojo trakto, gimdos kaklelio ir t. t.).

Alkoholio vartojimas taip pat siejamas su kai kuriomis vėžio rūšimis. Jis didina kepenų, galvos, kaklo, stemplės vėžio riziką.

Bet kuris lėtinis infekcinės ar neinfekcinės kilmės uždegimas gali sudaryti sąlygas vystytis vėžiui.

Tiksliai įrodyta, kad pesticidai, herbicidai, naftos produktai, pavyzdžiui, benzinas, ir juose esančios įvairios medžiagos didina tam tikrų vėžio rūšių riziką.

Riziką susirgti odos vėžiu didina nudegimai saulėje.

 

Ar vartodami gyvulinės kilmės maistą labiau rizikuojame susirgti vėžiu?

 

Valgydami per daug raudonos mėsos labiau rizikuojame susirgti žarnyno vėžiu. Dar labiau nei mėsa kenkia angliavandeniai. Anksčiau žmonės iš cukraus pagamintų saldėsių, miltinių patiekalų vartodavo gerokai mažiau.

 

Sveika mityba padėtų nesusirgti vėžiu?

 

DNR grandinės atradėjas, Nobelio premijos laureatas Jamesas Watsonas teigė, kad mokslas onkologijos srityje eina ne visai teisinga kryptimi. Vėžio ląsteles bandome sunaikinti vaistais. Galbūt svarbiau būtų pakeisti organizmo terpę? Vėžys juk nesivysto visiems. Jis vystosi tik susidarius palankioms sąlygoms. Nuo ko pradėti? Keisti gyvenimo būdą, mitybą. Reikėtų vengti angliavandenių pertekliaus. Mėsa tinka, tačiau jos neturėtų būti suvalgoma labai daug. Geriausia, jeigu ji virta arba troškinta. Reikėtų vengti rūkytos ir keptos mėsos. Patariama vartoti kuo daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių – alyvuogių, sėmenų, avokadų, makadamijų ir kitų rūšių aliejaus. Gyvulinės kilmės riebaluose – taukuose, svieste, yra sočiųjų riebalų rūgščių, kurios tikrai nesveika. Šių riebalų reikėtų vartoti kuo mažiau. Kita vertus, gyvuliniai riebalai labiau tinka maistui kepti. Augalinės kilmės riebalai yra karščiui neatsparūs. Kaitinant juos susidaro kenksmingų kancerogeninių medžiagų. Kepti geriau taukuose arba lydytame svieste. Lydyto sviesto galima įsigyti parduotuvėse arba pasigaminti patiems. Sviestą išlydyti ant silpnos ugnies, palaukti, kol nusės baltymai. Atskirti riebalus ir juose kepti.

 

Neabejotinai svarbu valgyti žalio maisto. Per dieną reikėtų suvalgyti penkias porcijas vaisių ir daržovių (1 obuolys – viena porcija). Pirmenybė teikiama sezono metu natūraliai užaugintiems produktams. Nereikia pamiršti Lietuvoje užaugintų žalumynų. Rinkimės įvairių spalvų vaisius ir daržoves, nes juose yra skirtingų naudingųjų medžiagų.

 

Šiuolaikiniam žmogui itin svarbi aktyvi fizinė veikla. Dauguma didžiąją dienos dalį praleidžia dirbdami kompiuteriu. Nebūtina valandų valandas plušėti sporto salėje. Užtektų ir pusvalandį energingai pavaikščioti. Geriau į darbą ne važiuoti automobiliu, o eiti pėsčiomis. Galima išlipti iš autobuso keliomis stotelėmis anksčiau ir likusį kelią įveikti sparčiu žingsniu.

 

Ar kenkia stresas, blogos emocijos?

 

Lėtinis stresas sukelia organizmo uždegiminius procesus, todėl sąlygos vystytis vėžiui gali tapti palankios.

 

Ar dėl išvardytų priežasčių pastaraisiais dešimtmečiais žmonės dažniau serga vėžiu?

 

Ne tik dėl šių priežasčių. Jų yra ir daugiau. Viena jų siejama su pailgėjusia žmonių gyvenimo trukme. Vėžys – tai vyresniems žmonėms būdinga liga, tačiau daug įtakos turi ir gyvenimo būdas.

 

Be to, atsirado įvairių infekcijų, pavyzdžiui, hepatitai B, C. Užsikrėtus šiais virusais per 10 metų išsivysto kepenų cirozė, o tuomet dažnas palydovas – kepenų vėžys.

 

Ar paveldimumas – dažnas veiksnys?

 

Didžioji dalis žmonių vėžiu suserga ne dėl paveldimų priežasčių. Tik 5–10% susirgimų vėžiu galima sieti su paveldimumu.

 

Kodėl sunku pastebėti ankstyvos stadijos vėžį?

 

Nes paprastai pastebimų požymių nepasireiškia, neskauda. Žinodami, kad tam tikro amžiaus žmonėms rizika susirgti vienos ar kitos rūšies vėžiu yra didesnė (pavyzdžiui, 1 iš 8–10 moterų suserga krūties vėžiu), gydytojai pataria profilaktiškai pasitikrinti. Žinoma, kad rizika susirgti krūties vėžiu yra didesnė sulaukusioms 50-ies metų ir vyresnėms moterims, todėl joms verta periodiškai pasitikrinti, net jei nejaučia jokių požymių. Vėžio prevencijos programos padeda aptikti pirmųjų stadijų vėžį, tada būna daug galimybių pasveikti. Moterų, susirgusių krūties vėžiu, pasveiksta 65–70%, o jei liga aptinkama anksti, tikimybė pasveikti yra didesnė nei 90%.

 

Vienintelis būdas pastebėti ligos pradžią – atlikti prevencinius tyrimus?

 

Ne visų rūšių vėžiui. Yra keturios atrankinės patikros programos – krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos (kiekvienas, sulaukęs 50-ies metų, turėtų atlikti slapto kraujo testą) ir prostatos (priešinės liaukos) vėžio.

 

Kokio amžiaus žmonės paprastai suserga vėžiu?

 

Sulaukę 50-ies metų žmonės jau yra vidutinės rizikos susirgti vėžiu grupėje.

 

Kokia tikimybė tokiu vėžiu susirgti jauniems (iki 30 m. amžiaus) žmonėms?

 

Labai maža. Jauniems žmonėms būdingesnės hematoonkologinės ligos, pavyzdžiui, kraujo vėžys.

Būdingiausias jaunų vyrų vėžys – sėklidžių, tačiau net 90% visų susirgusiųjų šia vėžio forma yra pagydomi.

 

Kuri vėžio rūšis dažniausia?

 

Moterims dažniausiai pasitaiko krūties vėžys. Vyrai dažniausiai serga prostatos ir plaučių vėžiu. Plaučių vėžys išsiskiria tuo, kad gydymo rezultatai paprastai nėra palankūs. Nustačius ligą, po 5-erių metų tik 10–20% pacientų išlieka gyvi.

 

O koks vėžys pavojingiausias?

 

Plaučių, kasos, smegenų vėžys. Apskritai kiekviena vėžio rūšis gali baigtis mirtimi. Susirgusieji yra stebimi, lankosi pas onkologus. Nuo tam tikrų biologinių ypatybių priklauso, ar liga atsinaujins, ar ne. Dar ne viską mokslas žino. Pavyzdžiui, 90% moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, pasveiksta. Tačiau kai kurioms liga progresuoja jau pirmaisiais metais. Tam tikri genų pokyčiai lemia ligos eigą. Mokslininkai tai tiria.

 

Ar ateityje dažniau sirgsime?

 

Šiuo metu dažniausia mirties priežastis – širdies ir kraujotakos ligos. Jos sukelia 50% visų mirčių. Mirtys, sukeltos vėžio, yra antroje vietoje (19–20% visų mirčių). Prognozuojama, kad maždaug 2030 m. civilizuotuose kraštuose vėžys bus pirmoje vietoje.

 

Spėjama, kad mirtingumas nuo vėžio padidės, nes nesveikai gyvename?

   

Taip. Mūsų aplinka labai užteršta. Tačiau turiu pripažinti, kad Baltijos, Skandinavijos šalys – pačios švariausios Europoje. Geocheminiuose atlasuose matyti, kad dirvos, vandenų užterštumas sunkiaisiais metalais yra 3–6 kartus mažesnis negu Vakarų Europoje. Esame vienintelė šalis Europoje, kuri centralizuotam vandentiekiui tiekia požeminį vandenį. Daugelis šalių tiesiog išvalo paviršinį ežerų, upių vandenį.

 

Kaip per kelis dešimtmečius patobulėjo vėžio gydymo būdai?

   

Visi pagrindiniai gydymo metodai – chirurgija, spindulinė terapija ir chemoterapija – yra patobulėję. Labai patobulėjo medicinos technologijos. Chirurgų supratimas, išsilavinimas šiandien yra visai kitoks nei buvo anksčiau. Labiau suvokiama, ką reikia daryti, kad žmogus pasveiktų. Parinkdami chirurginį ar medikamentinį gydymą remiamės moksliniais tyrimais.

Be galo patobulėjo spindulinės terapijos galimybės. Spindulius galima nukreipti tiksliai į vadinamąją naviko ložę, todėl dažnai išvengiama nepageidaujamo švitinimo poveikio.

 

Kalbama, kad po kelių dešimtmečių vėžys nebus tokia pavojinga liga. Ar tokios prielaidos pagrįstos?

 

Pamenu, prieš 20 m. buvo galvota, kad atėjus XXI a. nebeliks chemoterapijos, bus gydoma vien biologine terapija, veikiant tam tikrus vėžio ląstelių receptorius. Deja, taip neįvyko. Vėžys – labai sudėtinga liga. Ląstelėje vyksta vienas su kitu susiję procesai – sunaikinus vieną patogeninį kelią, ląstelė atranda kitą būdą, kaip išgyventi. Pavyzdys – metro sistema. Užblokavus vieną kelią, į reikiamą vietą galima nuvykti kitu maršrutu.

Todėl vis daugiau dėmesio skiriama organizmo terpei, kurioje vėžys vystosi. Senovės medikai, kinų medicinos žinovai teigia, kad ligas gali padėti nustatyti nebūtinai laboratoriniai tyrimai. Ligonio būklę galima įvertinti pagal šlapimo, prakaito kvapą, spalvą, konsistenciją.

Norėdami kurti vėžiui nepalankią organizmo terpę, turime sveikai maitintis, būti fiziškai aktyvūs. Svarbi ir emocinė būsena. Kenkia stresas, nervingumas.

 

Tad sakyti, kad po 50-ies metų pagydyti vėžį bus paprasta, negalima?

 

Kol kas nedrįsčiau taip sakyti, nes viltys, kurias dėjome prieš 20 m., pasirodė tuščios.

 

Ką manote apie alternatyvius vėžio gydymo būdus, pavyzdžiui, badavimą?

 

Aš, kaip tradicinės medicinos atstovė, esu linkusi remtis klinikinių tyrimų rezultatais. Jie parodo, ar gydymas veiksmingas, ar ne. Alternatyvių gydymo būdų veiksmingumas netiriamas. Tiesa, vieno JAV tyrimo duomenimis joga sumažina skausmą, padeda pagerinti gydymo rezultatus.

Manau, būtent alternatyvioji medicina bando pakeisti organizmo terpę. Ir būtent į tai pastaruoju metu atsigręžia tradicinė medicina.

Mano nuomonė apie badavimą yra teigiama. Tačiau badauti neturėtų sergantieji išplitusiu vėžiu. Apskritai nepersivalgyti – normalios, sveikos mitybos pagrindinis principas.