Onkologinius susirgimus galima vadinti XXI a. maru. Kasmet jų skaičius auga, o nuo diagnozės neapsaugotas nė vienas – nepaisant nei amžiaus, nei lyties. Deja, dažnai vėžys tūno pasislėpęs, tad apie jį sužinoma tik tada, kai liga jau išplitusi ir ją išgydyti gerokai sunkiau. Todėl itin svarbu atlikti profilaktinius vėžio tyrimus.

 

Kraupi statistikaMedical,Equipment.,Blood,Test

 

Naujausiais Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, pasaulyje kasmet registruojama per 19 mln. naujų vėžio atvejų. Ši liga kasmet nusineša apie 10 mln. gyvybių. Lietuvoje irgi aktuali: kasmet vėžio diagnozę išgirsta apie 18 tūkst. šalies gyventojų, o per metus onkologinė liga pražudo apie 8 tūkst. asmenų. Šiuo metu Lietuvoje su vėžio diagnoze gyvena apie 110 tūkst. žmonių, iš kurių trečdalis su šia liga kovoja 10 ir daugiau metų. Dažniausiai Lietuvoje diagnozuojamos vėžio rūšys – prostatos, krūties, odos piktybiniai navikai. Pasaulyje dažniausias yra krūties vėžys, o mirtingiausias – plaučių. Nors onkologinių ligų diagnostika ir gydymas vis modernėja, vis dėlto prognozuojama, kad iki 2040 m. pasaulyje naujų vėžio atvejų skaičius gali išaugti iki 27–28,4 mln. per metus, t. y. maždaug 47 % daugiau nei dabar.

 

Vėžio žymenų tyrimas

 

Piktybinės ląstelės jau ankstyvosiose ligos stadijose į kraują gali išskirti specifinių medžiagų – vėžio žymenų. Taip galima anksti aptikti onkologinius susirgimus. Štai kodėl iš kraujo mėginio atliekamas vėžio žymenų tyrimas toks svarbus – jis leidžia ligą nustatyti ankstyviausioje stadijoje, o tai ženkliai didina gydymo sėkmingumą. Griežtų rekomendacijų, kas ir kada turėtų atlikti šiuos tyrimus, nėra. Esant galimybei geriausia juos atlikti reguliariai, dar nesant jokių indikacijų. Taip pat vėžio žymenų tyrimas rekomenduojamas atsiradus tam tikriems simptomams, kurie kelia įtarimų dėl galimo onkologinio susirgimo. Pats tyrimas paprastas, niekuo nesiskiria nuo bendro kraujo tyrimo, nereikia jokio specifinio pasiruošimo.

 

Svarbu pažymėti, kad nedidelį kiekį vėžio žymenų gali turėti ir visiškai sveiki žmonės. Tačiau sergant onkologinėmis ligomis rodikliai pastebimai išauga (tiesa, ne visais atvejais). Vėžio žymenų koncentracijos padidėjimas kraujyje parodo galimą onkologinę ligą, tačiau nebūtinai ją patvirtina. Vėžio žymenys gali padidėti dėl rūkymo, sąnarių, autoimuninių ligų, uždegimų, todėl gavus teigiamus rezultatus būtina konsultuotis su gydytoju, kuris įvertins gautus rezultatus ir paskirs papildomus tyrimus ar sekimo planą. Beje, vėžio tyrimai iš kraujo nėra specifiniai (išskyrus prostatos specifinį antigeną PAS bei tiroglobuliną, rodantį pokyčius skydliaukėje), todėl neatskleidžia konkrečios vėžio rūšies. Norint gauti išsamesnį vaizdą, patartina atlikti įvairių vėžio žymenų rinkinius bei kitus specifinius sveikatos tyrimus (echoskopiją, kompiuterinę tomografiją, biopsiją ir kt.).

 

Naudingi gydant

 

Tam tikri vėžio žymenys suteikia informacijos apie vėžio agresyvumą ir tikėtiną progresavimą, todėl labai praverčia personalizuotoje medicinoje, parenkant veiksmingiausius gydymo būdus. Štai didelis vėžio žymenų AFP kiekis gali rodyti, kad liga jau išsivysčiusi. HER2/neu buvimas krūties vėžiu sergančių pacienčių organizme rodo, kad joms gali būti veiksminga terapija tam tikrais specifiniais vaistais. Vėžio žymenų tyrimas leidžia stebėti organizmo atsaką į gydymą: jeigu jų koncentracija kraujyje mažėja, pasirinkta gydymo taktika veiksminga, jeigu nekinta ar net didėja, vėžys gydymui nepasiduoda. Pasiekus remisiją vėžio žymenų tyrimai naudingi stebint, ar liga neatsinaujina.

 

Nemokamos prevencijos programos

 

Lietuvoje veikia penkios ligų prevencijos programos, kuriose atitinkamos žmonių grupės kviečiamos dalyvauti visiškai nemokamai. Keturios iš šių programų apima onkologinių ligų prevenciją.

 

Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Skirta 25–59 m. (imtinai) moterims.

 

25–34 m. moterims kartą per 3 metus nemokamai atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas. 35–59 m. moterims kartą per 5 metus nemokamai atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV). Jeigu gaunamas teigiamas rezultatas, tuomet papildomai ištiriamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis skystoje terpėje.

 

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa. Skirta 50–69 m. (imtinai) moterims. Mamografinis tyrimas nemokamai atliekamas kartą per 2 metus. Itin jautrus, todėl leidžia pastebėti 90 % pakitimų, kurių dar neįmanoma pajusti apčiuopos metu. Pats tyrimas nesudėtingas: krūtys lengvai suspaudžiamos tarp plastikinių plokštelių ir naudojant nedidelę rentgeno spindulių dozę sukuriama rentgeno nuotrauka.

 

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Skirta 50–74 m. (imtinai) žmonėms. Kartą per 2 metus nemokamai atliekamas slapto kraujavimo testas. Gavus teigiamą rezultatą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą. Tuomet papildomai atliekama kolonoskopija, o prireikus ir biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

 

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Skirta 50–69 m. (imtinai) vyrams. Jeigu tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu – nuo 45 m. Periodiškai (kas 2–5 m.) atliekamas kraujo tyrimas, rodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA lygis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka prostatos biopsiją.

 

Autorius Jūratė Survilė