Triušiena – viena liesiausių mėsos rūšių. Puikiai tinka vaikams ir alergiškiems asmenims. Iš triušienos galima pagaminti įvairiausių patiekalų – nuo sultinio ar troškinio iki sultingų kepsnių ar mėsainių. Dabar šis puikus ir lengvai virškinamas gyvūninių baltymų šaltinis vėl madingas, nes triušiena, pasirodo, – aplinkai mažiausiai kenkianti mėsa.

 

Triušiena Lietuvoje ir pasaulyjeRaw,Rabbit,Legs,On,A,Cutting,Board.,Wooden,Background.,Top

 

Laukinius triušius žmonės medžiojo dar priešistoriniais laikais. Visgi dėl nedidelio svorio ir mėsos liesumo laukiniai triušiai nebuvo itin mėgstami. Juos dažniau medžiodavo, kai kitų gyvūnų nepavykdavo rasti arba kai užklupdavo sunkūs lakai. Pavyzdžiui, viduramžiais triušius gaudydavo ir augindavo, kai neužderėdavo javai ir grėsdavo badmetis. Į Lietuvą šių gyvūnų XV a. atsivežė Europos vienuoliai po krikšto kviesti kurti vienuolynus Lietuvoje. Triušiena vienuolių mityboje laikyta pasninko mėsa, tad visi, net elgetaujantys vienuoliai, laikė ir veisė triušius. Spartus vienuolynų steigimas, vienuolių mitybos tradicijos turėjo įtakos ir Lietuvos gyventojų mitybai. Nieko stebėtino, kad vislūs triušiai greitai išplito Lietuvos dvaruose, augino ir kaimų, ir miestų gyventojai. Prūsijoje ir Klaipėdoje jau XVII a. buvo patvirtintos oficialios triušių paruošimo maistui ir jų prekybos taisyklės. Taip pat išvardintos vietos, kur buvo galima laikyti galvijų ir kiaulių tvartus, avides, ožkides ir triušides. Deja, per 50 rusų okupacijos metų iš lietuvių mitybos triušiena dingo. Štai pasaulyje triušiena ypač išpopuliarėjo per Antrąjį pasaulinį karą, kai kiauliena ir jautiena tapo pagrindiniu kareivių maistu. Mėsinius triušius auginti nebuvo sunku, jiems reikėjo tik švarios žolės, tad triušiena greitai tapo Vakarų pasaulio mėsos gamintojų, kulinarų ir valgytojų vertinama mėsa. Tai tęsėsi keletą dešimtmečių, kol triušienos tiesiog „atsivalgyta“. Dabar triušiena po truputį vėl pradeda populiarėti JAV, Australijoje ir Rytų Europoje. O Pietų Europos šalyse triušiena visuomet buvo plačiai naudojama. Tai daugiausia Viduržemio jūros regiono valstybės ir salos. Triušiena itin populiari Maltoje. Šioje saloje su riebiu raudonojo vyno ar grietinėlės padažu ruošiama triušiena laikoma nacionaliniu patiekalu.

 

Itin naudinga, bet brangi

 

Pasaulyje žinoma daugiau kaip 70 veislių triušių, iš viso veislių ir atskirų triušių tipų priskaičiuojama apie 300. Pagal plaukų ilgį, veislės skirstomos į normalaus plauko, trumpaplaukius ir ilgaplaukius (pūkinius), pagal svorį – į stambius, mėsinius, kailinius, pūkinius ir dekoratyvinius (nykštukinius). Triušis priklauso graužikų būriui, kiškinių šeimai. Iš pažiūros panašus į kiškį, tačiau jų biologinės savybės skiriasi. Todėl nei suporuoti triušį su kiškiu, nei šių dviejų supainioti neįmanoma. Daugeliui teko regėti mielų nedidelių dekoratyvinių triušiukų, laikomų kaip augintiniai namuose. Visgi mėsai veisiami triušiai atrodo kiek kitaip. Tokie būna tikri milžinai, sveriantys nuo 5 iki 12 kg. Brandą pasiekia vos 9 mėn. Tad apie triušių auginimą maistui vis garsiau kalba aplinkosaugininkai. Pasirodo, pramoninis triušių auginimas pasižymi itin nedideliu anglies pėdsaku (carbon footprint). Triušiams nereikia grūdų, tik žolės ar kitų žaliųjų pašarų. JAV dietologai nustatė, kad triušiena yra ne tik ekologiškiausia, bet ir vertingiausia mėsa. Ją organizmas įsisavina 96 %, o kitų rūšių mėsos įsisavinimo rodiklis nesiekia 50 %. Triušiena turi daug daugiau baltymų nei aviena, jautiena, veršiena ar kiauliena. Triušienoje mažiau cholesterolio, daugiau geležies. Šios mėsos patiekalai ypač naudingi sergant ateroskleroze, dideliu kraujo spaudimu, mažakraujyste, kepenų ligomis. Rekomenduojama valgyti kenčiantiems nuo alergijų. Triušiena ypač naudinga vaikams, senoliams ir ypač nėščioms moterims, nes nesukelia alergijų, gerina galvos smegenų, skrandžio ir žarnyno veiklą. Visgi triušiena gana brangi ir ateityje tik kils jos kaina. Dalis Europos Sąjungos šalių jau priėmė sprendimą, draudžiantį triušius auginti narvuose. Likusiose Bendrijos valstybėse tokie sprendimai bus priimti po 2025 m. perkeliant auginimą į ekologiškus kolektyvinius triušių lauko parkus, kuriuose natūraliai veša žolė. Erdviuose lauko parkuose triušiai jaučia komfortą ir judėjimo laisvę.

 

Menas tinkamai paruošti

 

Valstybėse, kuriose triušiena niekada nebuvo itin populiari, žmonės neretai nežino, kaip ją tinkamai paruošti. Nors tai neturėtų būti sunku, nes triušiena – labai kokybiška, švelnaus skonio balta mėsa. Atsižvelgiant į mėsos dalį, gali būti nesunkiai paruošiama kepant keptuvėje, ant grotelių ar troškinant. Kepti rekomenduojama triušio juosmeninės dalies filė, kuri labai minkšta, o troškinti kumpelius, nes jie šiek tiek kietesni. Triušieną kepti ant vidutinės kaitros apie 20 min., kol vidinė temperatūra pasieks 71 °C. Patogiausia gaminti vienodai supjaustytas triušienos dalis, nes visoms dalims – juosmeninei, priekinei ir užpakalinei, reikia skirtingo kepimo laiko. Bet prieš gaminant pirmiausia ją verta atšildyti iki kambario temperatūros. Jei patiekalas kepamas orkaitėje, pjaustytą triušį derėtų iš pradžių apkepti keptuvėje, tada mėsa bus sultingesnė. Tam, kad gaminant mėsa neišsausėtų, patariama troškinti daržovių ar vištienos sultinyje, kartu su daug daržovių, padažu su kokosų pienu. Kitas būdas – troškinti padaže su produktais, turinčiais rūgšties. Puikiai tiks pomidorai su alyvuogėmis, svogūnai. Prieš patiekiant triušieną, kaip ir jautieną, verta palaikyti apie 10 min. nukėlus nuo kaitros. Virtuvės šefai ragina triušieną prieskoniais gardinti saikingai, kad nebūtų nustelbtas tikrasis skonis. Šiai mėsai tinka pipirai ir druska, tik ją berti prieš pat šaunant į orkaitę ar dedant puodą, taip pat česnakai, čiobreliai, krapai, laurų lapai, mairūnai, petražolės, rozmarinai, šalavijai. Beje, verta triušieną gardinti ir garstyčiomis, kurios suteikia malonaus pikantiškumo. Tradiciškai triušiena ruošiama tirštuose, sodraus skonio grietinėlės, vyno ar grybų padažuose. Šiuolaikinis triušienos paruošimo būdas – kepimas ant grotelių. Tokiu būdu triušiena ruošiama vidutinėje temperatūroje, kepant 15–20 min. kelis kartus apverčiant, kol įgauna auksinę spalvą. Patiekiama su grilyje pakepintomis daržovėmis arba šviežiomis salotomis.

 

Nauda sveikatai

 

Naudinga širdžiai. Triušienoje beveik nėra cholesterolio. Turi daug cinko, vario, niacino (vitamino B3), o vitamino B12 100 g triušienos yra net 3 kartus daugiau nei suaugusiam žmogui rekomenduojama paros norma. Ši medžiaga būtina širdies veiklai, suteikia energijos. Triušiena turi ir kalio, būtino kaulams ir raumenims, kraujospūdžiui, širdies ir kraujagyslių sveikatai.

 

Daug fosforo. Šis elementas padeda formuoti raumenyną, reikalingas medžiagų apykaitai ir skatina greičiau gyti lūžusius kaulus.

 

Puikus geležies ir seleno šaltinis. Geležis svarbi augančiam organizmui, tad rekomenduotina vaikams. Selenas saugo nuo arterijų užsikimšimo ir kovoja su vėžinėmis ląstelėmis.

 

Tinka skaičiuojantiems kalorijas. Triušiena – dietinė mėsa. 100 g mėsos – tik 173 kalorijos, vos 3,5 g riebalų ir net 33 g baltymų.

 

Dažnai naudojama vaikų maistui. Specialistai pataria kūdikiams ir vaikams duoti įvairios liesos mėsos. Triušiena – viena tinkamiausių dėl baltymų gausos ir greito įsisavinimo. Nesukelia alergijų, nes joje beveik nėra alergenų.

 

Maistinė vertė 100 g

 

Baltymai 21 g

Angliavandeniai 0,2 g

Riebalai 11 g

Kalis 334 mg

Natris 56 mg

Kalcis 20 mg

Magnis 25 mg

Geležis 3,3 mg

Vitaminas C 24 mg

Fosforas 189 µg

100 g 156 kcal

 

Triušiena garstyčių padaže

 

4 porcijos

100 g 298 kcal

Ruošti 7 val.

 
  •  600 g triušio kumpelių
  •  3 šaukštai balzaminio acto
  •  4 skiltelės česnako
  •  2 svogūnai
  •  Saliero gumbas
  •  3 morkos
  •  2 šaukštai grūdėtųjų garstyčių
  •  2 laurų lapai
  •  4 šaukštai alyvuogių aliejaus kepti
  •  50 ml grietinėlės
  •  Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Sumaišyti balzaminį actą, smulkintą česnaką, druską, pipirus ir gautu marinatu įtrinti mėsą. Marinuoti bent 4 val. Triušieną kepti, kol šiek tiek apskridus. Išimti iš keptuvės ir sudėti pusžiedžiais supjaustytus svogūnus, smulkintą salierą ir morkas. Daržoves kepti, kol truputį suminkštės. Sudėti garstyčias ir išmaišyti. Į kepimo indą sudėti kepintas daržoves, ant jų išdėlioti triušieną ir įpilti tiek verdančio vandens, kad viską apsemtų. Pagardinti druska, pipirais, sudėti laurų lapus. Uždengti folija ir troškinti 2 val. orkaitėje, įkaitintoje iki 160 °C. Prieš baigiant kepti supilti grietinėlę, lengvai pamaišyti ir kaitinti dar 10 min.

 

Appetizing,Rabbit,Cooked,With,Dijon,Mustard,And,White,Wine,Or

 

Triušienos kotletai

 

4 porcijos

100 g 175 kcal

Ruošti 40 min.

 
  •  500 g smulkintos triušienos
  •  50 g baltos duonos
  •  100 ml pieno
  •  Kiaušinis
  •  Druskos, Provanso žolelių prieskonių mišinio pagal skonį
  •  2 šaukštai aliejaus
  •  60 ml vištienos sultinio

GAMINIMAS. Duoną užpilti pienu ir laikyti apie 5 min. Nuspausti skystį ir sudėti į mėsą. Lengvai sumaigyti. Supilti išplaktą kiaušinį, pasūdyti ir pagardinti prieskoniais. Viską gerai išmaišyti. Suformuoti nedidelius kotletus ir kepti iš abiejų pusių, kol šiek tiek apskrus. Į keptuvę supilti vištienos sultinį ir lėtai troškinti kotletus apie 20 min. Gardu su bulvių koše ir žaliosiomis salotomis.

 

Mashed,Potatoes,And,Rabbit,Cutlets.,Restaurant,Food,Plate,On,White

   

Autorius Eglė Stratkauskaitė