Veidrodinis atspindys

Pritrūkę idėjų, kaip apsirengti madingai ir originaliai, pasisemkite įkvėpimo iš aplinkinių žmonių. Atspindėkite patikusius aprangos elementus, nes mėgdžiojimas – gražiausia pataikavimo forma, kuri užmezga naujus ir sustiprina esamus santykius.

Būdas komunikuoti

Stiliaus pavyzdžių gausu ne tik mados žurnaluose ar socialinių tinklų platformose, bet ir realiame gyvenime. Gatvės, kuriomis einame, ir žmonės, kuriuos sutinkame, – kiekvienas unikalus ir įdomus. Tai tarsi filmavimo aukštelė, kurioje renkamės kostiumą pasirodymui, norėdami atskleisti ir sustiprinti veikėjo charakterį. Galime sąmoningai nepabrėžti, tačiau siunčiame žinutę aplinkiniams, kas ir kokie esame. Atkreipkite dėmesį į praeivius. Vieni maskuojasi neutraliomis spalvomis ir stengiasi išlaikyti atstumą. Kiti spinduliuoja džiaugsmingomis spalvomis, traukia žvilgsnį nestandartine išvaizda. Pirmuosius norisi globoti ar bent netrukdyti. Antruosius maga užkalbinti ir pažinti.

Savo apranga rašome scenarijų, kaip norime, kad aplinkiniai su mumis elgtųsi. Taip nutinka kiekvieno socialinio įvykio metu, nesvarbu, ar dalyvaujame darbo pokalbyje, ar einame išgerti kavos su draugais. Tikimės palankios reakcijos. O kas gali būti geriau nei subtilus pataikavimas norint pagerinti nuomonę ir palenkti į savo pusę? Parodykite aplinkiniams, kokias stiliaus idėjas ar rengimosi įpročius vertinate labiausiai, atspindėkite savo įvaizdžiu lyg būtumėte veidrodis.

Bosas mūvi margas ir žaismingas kojines, taip paįvairindamas griežtą biuro aprangos etiketą? Draugė neįsivaizduoja savęs be galybės skambčiojančių apyrankių ant abiejų riešų? Seserį atpažintumėte iš kelių šimtų metrų, nes dėvi ryškius drabužius? Mamos stiliaus bruožas – skarelė po kaklu ir maža rankinė? Simpatiškas vienišas kaimynas nesiskiria su džinsais ir flaneliniais marškiniais? Dėvėkite tai, kas patinka žmonėms, kuriuos mylite ar norite pritraukti. Tai savotiška duoklė ir aiškus ženklas, kad matote ir pastebite detales.

Veidrodinis atspindys, apimantis kūno pozų, gestų, mimikų, net kalbos tembro atkartojimą, paplitęs psichologinis reiškinys. Taip elgiamės (ne)sąmoningai, kai norime palaikyti žmogų, su kuriuo kalbamės, įsitraukti, sukurti didesnį pasitikėjimą ir empatiją. Stiliaus imitacija veikia identišku principu, pavyzdžiui, paaugliai draugai rengiasi panašiai, kad padidintų bendrystės jausmą. Imituojant aprangą žmonių, kurie yra širdžiai brangūs, tačiau santykiai nutolo, atvėso dėl laiko stokos ar atstumo, įmanoma suartėti ir susigrąžinti tarpusavio šilumą. Apsivilkite tai, kas privers sušukti: „Aš turiu panašų rūbą“ arba „Aš irgi mėgtu akinius nuo saulės (vintažinius papuošalus, beisbolo kepuraites, odinius drabužius…). Asmuo jausis nustebintas ir pamalonintas.

Būti maloniam ir pastabiam nėra sudėtinga, tačiau per retai tai darome nuoširdžiai. Galime būti malonūs dėl egoistiškų paskatų, pavyzdžiui, norėdami manipuliuoti, patenkinti savo ego, priversti kitus gerai galvoti apie mus. Aprangos atspindėjimas – patikimesnis būdas išreikšti jausmus vien todėl, kad reikia įdėti pastangų.

Veidrodinis atspindys nereiškia, jog galima aklai kopijuoti elementus, kuriuos kažkada matėte kito asmens garderobe. Blogas sprendimas nueiti ir nusipirkti identišką daiktą. Svarbu pakartoti kito asmens stilių, tačiau neprarasti savo individualumo. Teks pasukti galvą, kaip susieti įvaizdžius ir kokiomis proporcijomis.

Kodėl kopijuojame?

Pamėgdžiojimas nėra naujiena mados pasaulyje. Matomi pavyzdžiai, tarkime, pramogų pasaulio atstovai, neretai atsiduria po didinamuoju stiklu ir daro įtaką sekėjų pasirinkimams. Šiais laikas naujas aprangos kryptis generuoja socialinių tinklų žvaigždės. Kuo didesnė informacijos sklaida, tuo didesnė tikimybė tapti kažkieno įkvėpimo šaltiniu. Aprangos kopijavimas – masinis reiškinys, tačiau slepia skirtingas priežastis.

Tiesiog patinka. Nereikia ieškoti slaptos potekstės. Kartais žmonių skonis sutampa ir patinka tai, ką dėvi kitas. Norime atrodyti panašiai arba tiesiog įsigyti patikusį daiktą ir panaudoti savaip. Tai gali būti nekaltas atsitiktinumas, pavyzdžiui, jeigu į darbo vakarėlį visos moterys apsirengė juodomis suknelėmis. Suvienodėjimo rizika didėja, jei galioja griežtas aprangos kodas, laikomasi neutralumo arba kliaujamasi ne individualiu stiliumi, o tai, kas prieinama prekybos vietose.

Evoliucijos pasekmė. Psichologų nuomone, mėgdžiojame žinomų žmonių aprangą, nes tai įgimtas elgesys, įskiepytas nuo pirmų gyvenimo metų. Kaip kūdikis kopijuoja mamos elgesį, kad išliktų saugus ir išgyventų, taip suaugusieji nesąmoningai kartojame tą patį modelį. Tikime, kad turėsime naudos, jei atrodysime kaip sėkmės lydimi, gražūs ar įtakingi asmenys. Lygiuodamiesi į kitus norime palypėti ant aukštesnio visuomenės laiptelio ir įtvirtinti socialinį statusą.

Chameleono efektas. Rengiamės panašiai, kad pritaptume prie aplinkinių, suvienodėtume ir pajustume priklausomybę grupei. Panaši išvaizda – identifikacinė savybė, iki šiol svarbi primityvioms, civilizacijos nepaliestoms gentims. Lemia nacionalinį rengimosi braižą, pavyzdžiui, Skandinavijoje populiarūs balti žieminiai rūbai, kurie susilieja su apsnigtu peizažu, Vidužemio jūros regione vasarą dominuoja ryškesnė paletė, palyginti su Rytų Europa.

Socialinio mokymosi teorija. Nuo mažens mokomės stebėdami aplinką. Tai bandymų ir klaidų periodas. Jei kažkas sako, kad taip rengtis negražu, tikėtina, klausysime. Todėl jei draugė ar kolega sulaukė komplimentų dėl išvaizdos, fokusuojame žvilgsnį, kas lėmė sėkmę. Norime būti matomi, išgirsti ir priimti, kopijuosime aprangą žmonių, kurie patinka daugeliui.

Priešingybių trauka. Mados tendencijos banguoja kaip vandenyno potvyniai ir atoslūgiai. Aktyvaus susidomėjimo periodą, kai paklausūs tam tikro stiliaus rūbai, keičia persisotinimas ir apatija. Kai didžioji dalis visuomenės rengiasi panašiai, ima trūkti individualumo. Atsiranda startuolių, kurie nepaklūsta normoms, renkasi drabužius, kad išsiskirtų. Aplinkiniai stebi ir kartoja patikusius pavyzdžius, kol mėgdžiojimas vėl tampa masinis. Taip gimsta ir miršta mados tendencijos.

Vienatvės jausmas. Asmenys, kurių socialinis gyvenimas persikėlė į virtualią erdvę, jaučia atskirtį ir bendravimo stoką. Nuomonės formuotojai, kurie įdeda daug pastangų kurdami turinį, tampa artimiausiais draugais, matomais kone kiekvieną dieną. Sekėjai turi laiko priprasti ir susitapatinti. Siekdami bendrystės, kopijuoja išvaizdą ir siekia supanašėti.

Poreikis sustiprinti ego. Jei susideriname su partneriu ar geriausia drauge, tikėtina, savinamės ir siunčiame žinutę, kad yra užimti. Pavydas ir baimė prarasti skatina prisirišti ir paženklinti. Pasirinkę panašius džinsus, megztinį ir sportinius batelius ieškome veidrodinio atspindžio ir išorinio atitikimo. Tai būdas parodyti priklausymą, kad labiau pasitikėtume savimi ir būtume mažiau pažeidžiami.

Vietoj epilogo

Būna situacijų, kai apranga sutampa netyčia ir susitikę žmonės jaučiasi sumišę. Jeigu vienodai rengiasi kolegos, gali kilti įtarimas, jog kažkas akylai kopijuoja kito aprangą. Malonu sulaukti komplimento: „Nuostabi rankinė. Kur pirkai?“ ar „Seniai svajojau apie tokius auskarus“, bet mintis, jog kažkas tyko iš pasalų ir rengiasi identiškai, glumina. Tokiu atveju padėtų humoro jausmas. Sutapimus geriausia nuleisti juokais. Ypač jei biure galioja laisvalaikio stilius, darbuotojai dėvi džinsus ir marškinėlius. Galima tiesiog nusišypsoti ir papokštauti: „Ei, man patinka tavo apranga“.

Šiais laikais masinė drabužių gamyba klesti taip gerai, jog nieko keisto sutikti tą pačią striukę ar bluzoną dėvintį praeivį. Suaugusiųjų pasaulyje, priešingai nei paauglių, mažiau dramų dėl autorinių teisių į asmeninį stilių. Jei rūbas ar įvaizdis yra madingas, nereiškia, kad niekas kitas negali sekti tų pačių tendencijų. Keisčiau, jei atkartojamos išskirtinės detalės. Kita vertus, reikėtų pasidžiaugti sutapimais, kurie atveria progą geriau susipažinti ir atrasti su pašnekovu bendrų sąlyčio taškų. Be to, požymiai, kad jūsų stilius įkvepia kitus, itin malonus komplimentas. Juk kopijuoja tik geriausius.

Autorius Jurgita Ramanauskienė