Nugaros skausmas – viena dažniausių sveikatos problemų. Itin dažnai įvairaus amžiaus žmonės skundžiasi, kad skauda juosmeninę nugaros dalį. Gydytojai tikina, jog ši zona patiria daugiausia įtampos ir spaudimo, nes jai tenka išlaikyti kone pusę kūno svorio. Paprastai nugaros skausmas juntamas penkiuose apatiniuose stuburo slanksteliuose, o ilgainiui net gali sutrikdyti kasdienį gyvenimą bei apriboti judėjimo laisvę.

 

nugaros skausmas

Ūminis ir lėtinis

 

Nepatyrus traumos, įprastai nugaros skausmas praeina per kelias dienas ar 1–2 savaites. Visgi oficialiai skausmas, trunkantis ilgiau nei 3 mėnesius, laikomas lėtiniu, o varginantis trumpiau – ūminiu. Šis patiriamas dažniausiai. Nors pojūčių prasme šie skausmai beveik nesiskiria, tačiau kone trečdalis žmonių negali atskirti, ar skausmas paūmėjo, ar atsirado netikėtai. Mat kenčia nepaliaujamą, kartais sumažėjantį nugaros juosmeninės dalies skausmą. Ilgai nugaros skausmo kamuojamiems žmonėms buvo patariama laikytis lovos režimo. Daugelis ir iki šiol tiki, kad suskaudus nugarą geriausia pagulėti. Tačiau naujausios tyrimų išvados skelbia, kad jaučiant nugaros skausmus gulėjimas ne tik negelbsti, bet gali ir pakenkti. Mokslininkai tikina, kad kenčiant nugaros juosmeninės dalies skausmus derėtų bent truputį pajudėti, pavyzdžiui, pasivaikščioti ar atlikti lengvus buities darbus. Ilsėtis ant sofos ar lovoje kelias dienas visiškai nepatartina. Mat ilgai gulint kūnas sustingsta ir sveiksta gerokai lėčiau. Nejudant raumenys silpnėja, tampa nepaslankūs. Viena diena lovos režimo lemia 1 % raumenų susilpnėjimą. Per savaitę galima netekti net 20–30 % raumenų jėgos. Raumenims susilpnėjus didesnis krūvis tenka kaulams ir stuburui. Lovos režimas, mokslininkų įsitikinimu, rekomenduotinas tik tuomet, kai žmogui atlikta operacija ar judėdamas jis rizikuoja pažeisti vidaus organus, kaulus, kitas struktūras. Taip pat specialistai primena, kad ūmiai suskaudus nugaros apačią į gydytojus derėtų kreiptis, jeigu:

 
  • Nugarą skauda itin stipriai ilgiau nei 48 val.
  • Prasidėjo karščiavimas.
  • Skauda ne tik nugarą, bet ir kojas, pėdas arba juntamas kojų silpnumas.
  • Juntamas spaudimas bei maudimas genitalijų srityje.
  • Skauda nugaros juosmeninę dalį, pilvą, nelaikomas šlapimas.
 

Nugaros juosmeninės dalies skausmą lydintys simptomai gali rodyti sunkius vidaus organų pažeidimus, ūmines infekcijas ar pavojingas traumas.

 

Greita pagalba namuose ir profilaktika

 

Tais atvejais, kai nugaros juosmeninės dalies skausmas – vienintelis nemalonus simptomas, galima sau padėti ir namų sąlygomis. Pirmoji pagalba – šilti ir šalti kompresai. Jie iš tiesų slopina ūminį juosmeninės nugaros dalies skausmą, tačiau negydo jo atsiradimo priežasties. Kompresai veiksmingiausi pirmas dvi paras. Pirmiausia skaudama vieta atšaldoma. Kas kelias valandas naudojami vėsūs, bet ne lediniai kompresai neleidžia plisti uždegimui, nervų galūnėlės tampa mažiau jautrios, tad skausmas pamažu slopsta. Vėliau ant odos tepami šildantys kompresai arba specialūs šildančio poveikio vaistiniai preparatai. Lengvas nugaros masažas gali būti derinamas su kompresais, tačiau juosmeninės nugaros dalies negalima stipriai spausti ar maigyti. Lengvas masažas gerina kraujo cirkuliaciją, taip sparčiau gyja pažeisti raumenys, sumažėja įtampa, menksta patinimas. Atliekant masažą į nugaros apatinę dalį švelniai galima įtrinti augalinių aliejų arba spiritinių tinktūrų su augalų ekstraktais. Jie malšina spazmus, mažina uždegimą, slopina skausmą. Visgi geriausias gydymas visada yra profilaktika. Bene svarbiausia juosmeninės nugaros dalies skausmo profilaktikos priemonė – tinkamas fizinis aktyvumas. Reguliarios mankštos, nepersitempiant ir nedirbant su svoriais, užtikrina normalų viso judamojo aparto funkcionavimą. Kamuojamiems nugaros skausmų itin tinka mankštos baseine, plaukimas, specializuota joga ir pilatesas. Ši mankšta stiprina pilvo raumenis. O kuo jie tvirtesni, tuo mažiau krūvio tenka stuburui ir nugaros apačiai. Dažniau nugarą skauda turintiems antsvorio. Nereikalingi papildomi kilogramai sukelia didesnę mechaninę apkrovą nugarai. Atsikračius 10 papildomų kilogramų, nugaros juosmeninei daliai tenka 1,5 karto mažesnis krūvis, tad mažėja ir ūminio skausmo rizika. Itin svarbu per ilgai neužsibūti vienoje pozoje. Darbo padėčių keitimas padeda paskirstyti organizmo energijos išteklius, neperkrauna kaulų ir raumenų sistemos.

 

Svarbu nustatyti tikslią skausmo priežastį

 

Dirbant prie kompiuterio kas pusvalandį rekomenduojama atsistoti nuo kėdės ir kelias minutes pajudėti. Mat ilgai sėdint sustingus ar netaisyklingai, nugaros apatinė dalis ir pečių linija patiria didžiulį spaudimą, kuriam mėgina priešintis stuburo slanksteliai ir juosmeninės dalies raumenys. Tai viena dažniausiai pasitaikančių nugaros juosmeninės dalies skausmų priežasčių. Tačiau tikrai ne vienintelė. Jeigu žmogus kamuojamas lėtinio streso, ilgalaikė įtampa gali virsti ūminiais pasikartojančiais nugaros juosmeninės dalies skausmais. Stiprius nugaros skausmus taip pat gali sukelti miego stoka ir netinkamas čiužinys. Dažnai skausmingus pojūčius nugaroje sukelia netinkama laikysena ar itin sumažėjęs raumenų tonusas. Taip pat juos gali lemti įvairios patologijos. Jos nustatomos atliekant radiologinius tyrimus. Gydytojai skiria du skausmo tipus – mechaninį ir organinį. Mechaninis skausmas atsiranda dėl ilgalaikio spaudimo ir apkrovos. Būtent dėl tokio skausmo į gydytojus kreipiasi net 90 % žmonių. Jis vargina ne tik vyresnio amžiaus ar gretutinių ligų turinčius asmenis, tačiau ir vaikus bei paauglius. Organinis skausmas kyla dėl su stuburu susijusių ligų. Tai gali būti stuburo tarpslankstelinio disko išvaržos, onkologiniai susirgimai, infekcijos ar lūžiai. Kartais organiniai nugaros skausmai susiję ir su paveldimomis ligomis. Deja, bet su amžiumi skausmas nugaros juosmeninėje dalyje tampa vis dažnesnis. Taip nutinka dėl stuburo slankstelių degeneracijos, lankstumo praradimo. Beje, įrodyta, kad rūkantys žmonės gerokai dažniau susiduria su įvairiomis stuburo problemomis, taip pat ir nugaros skausmu juosmeninėje dalyje. Pastebėta, kad moteris nugaros skausmas ir stuburo problemos kamuoja du kartus dažniau. Įtaką tam daro nėštumai, kurių metu pasislenka natūralus svorio centras, taip pat ir hormonų pokyčiai. Tokie veiksniai kaip nerimas ar depresija gali sukelti psichosomatinius nugaros skausmus, kurie, beje, intensyvumu nenusileidžia atsiradusiems dėl fiziologinių priežasčių.

 

Trumpai

 
  • Tokios fizioterapijos metodikos kaip akupunktūra, gydymas taurėmis, elektroterapija gali mažinti juosmeninės nugaros dalies skausmus.
  • Jei nugarą skauda jau ilgiau kaip parą, galima atsigulti į šiltą vonią. Šiltas vanduo ir druska puikiai atpalaiduoja raumenis, todėl vonioje patogiai derėtų praleisti bent 20 min.
  • Ištirta, kad 90 % trauminių nugaros skausmų turėtų išnykti per 6 savaites.
  • Dažnai manoma, kad nugaros skausmą sukelia pasislinkę slanksteliai. Visgi moksliniai tyrimai patvirtina, jog stuburo slanksteliai ar kryžkaulio sąnarys niekada patys savaime nepasislenka. Tai sukelti gali tik trauma ir tokia stipri, kad jos nepastebėti neįmanoma.