„Kelias į save ilgas ir ne visada lengvas. Tačiau dabar jaučiuosi laiminga, atradusi savąjį kelią ir galėdama pasidalyti žiniomis su kitais“, – rašo astrologė Giedrė Plukienė. Iš tiesų Giedrės žinios nustebino ir privertė dar kartą atsigręžti į save, susimąstyti, kas iš tiesų esame. Tad šį kartą apie tai, koks svarbus yra mums mūsų vardas ir kiek daug jis gali mums padėti, jeigu suprasime jo reikšmę ir kilmę.

 

   

Į ką astrologai siūlo atkreipti didžiausią dėmesį, renkant vardą ar aiškinantis savąjį?

 

Pasak astrologų, kiekvieną vardą galima priskirti tam tikram Zodiako ženklui. Iš esmės tą apsprendžia vardo kilmės šalis ir vardo horoskopas. Klasikiniame horoskope žmogaus charakterį nusako planetos Zodiako ženkluose, o vardo horoskope – raidės Zodiako ženkluose. Kaip planetų horoskope yra daug, taip ir varde yra ne viena raidė. Todėl labai svarbu žinoti, kaip atsirinkti esminius taškus. Pavyzdžiui, graikiški vardai. Graikija kaip šalis atitinka Dvynių Zodiako ženklą. Taigi bendra graikiškuose varduose bus tai, kad juose stipriai reikšis Dvynių savybės. Galima sakyti, kad šios savybės bus tas pamatas, ant kurio vėliau bus statomas namas, t. y. raidės ir iš jų junginio gimstanti vibracija, prasmė.

 

Dauguma Lietuvoje paplitusių vardų yra lotyniškos kilmės, o pati lotynų kalba priskiriama indoeuropiečių kalbų šeimai. Norėdami geriau juos suprasti, turime atsižvelgti į du aspektus – lotynų kalbą, kildinamą iš senovės Romos imperijos, siejamos visų pirma su Avino ženklo savybėmis (nors dabartinė Italija priskiriama jau Liūto ženklui), ir indišką šaknį, kuri jau bus nagrinėjama Vėžio ženklo savybių kontekste. Taigi lietuviški vardai turės ir Avino, ir Vėžio, ir Liūto savybių. O tada jau reikia nagrinėti kiekvieną vardą atskirai, sudaryti jo horoskopą, žiūrėti, ką papildomai astrologiniu aspektu atskleis konkrečių raidžių kombinacija. Galų gale turime žinoti ir žmogaus, kuriam renkamas vardas, horoskopą. Nagrinėjant vardus, visada pravartu remtis įvairiais šaltiniais. Daug žinių mums suteikia Pavelas Globa ir Kazimiero Kuzavinio, Broniaus Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodynas“.

   

Ar tikrai vardas gali nulemti mūsų likimą?

 

Vardas – tai visų pirma tam tikra vibracija, energija. Jis yra pasąmonės programa, kuri veikia, bet apie kurią mes mažai galvojame. Ir mes arba atsakome, atliepiame savo prigimtimi jį, arba ne. Jeigu vardo reikšmė ir mūsų charakteris, mums numatyti tikslai šiame gyvenime dera, jis gali padėti stipriau atsiremti į jau turimus sielos įdirbius, jausti juos, pasitikėti jais ir padėti mums visiškai realizuoti save. Kartais žmogus gali jaustis ir silpnas, bet gal jam gyvenime numatyta sustiprėti, įgyti autoritetą. Tuomet teisingai parinktas vardas, stiprinantis šias savybes, tokiam žmogui labai padės. Jeigu vardo prasmė ir žmogus lyg ir nedera, jis gyvenime gali daugiau blaškytis, jam sunkiau pasirinkti arba tiesiog sunkiau pasijusti laimingu.

   

Yra daugybė Vytautų, Kęstučių, kurie gyvenime tikrai nepasižymi kunigaikščiams būdingais bruožais, t. y. neturi nei ryžto, nei ambicijų. Jeigu tokių žmonių aplinkui yra nemažai, ar vardo galia nesumažėja?

 

Pats vardas turi savo informacinį poveikį, neša tam tikrą energiją. Jeigu keli Vytautai ir Kęstučiai neturi jokių ambicijų, jeigu jiems nėra numatyta didelių tikslų, o vardas sako, kad jie vis dėlto turėtų būti ambicingi ir ryžtingi, tai paties vardo prasmė nuo to tikrai nesikeičia. Tiesiog tas vardas jiems nelabai padeda gyvenime arba netgi gali paskatinti tuščias jų ambicijas, egoizmą: štai koks aš esu, visi žiūrėkite dabar į mane. Taip vardo energetika tarsi neatsiskleidžia iki galo tiek, kiek galėtų.

   

Ar prieš renkant vardą vaikui būtina sudaryti jo asmeninį horoskopą, kreiptis į astrologus? O ką manote, kai tėvai vaikui vardą išrenka dar prieš jam gimstant?

 

Rekomenduojama pažiūrėti į gimusio vaikučio asmeninį horoskopą. Parenkant kūdikiui vardą, būtų gerai žinoti, kokių savybių jam gyvenime reikės labiausiai, kokie jo tikslai. Jeigu duosime pernelyg švelnų vardą žmogui, kuris gyvenime turės įgyti drąsos, ištvermės, toks vardas jį tarsi trauks atgal, skatins pasyvumą. Ir priešingai, jeigu žmogaus pasąmonės programa reikalauja ugdyti meilę, atjautą, jautrumą, karingas vardas jame kurs blaškymąsi ir disharmoniją. Astrologas gali patarti, iš kokių raidžių sudaryti sąskambiai geriausiai dera su vaiko būsimais gyvenimo tikslais. Ir vis tik tėvų nuojautos, žinios ir intuicijos yra ne mažiau svarbūs. Nuostabu, jeigu astrologo įžvalgos daugiau ar mažiau sutampa su tuo, kaip vaikutį jaučia patys tėvai. Juk tai jų kūrinys…

 

Astrologai gali pasakyti vaiko gyvenimo gaires ir nusakyti, kiek konkretus vardas padės ar ne jam tai realizuoti. Tuomet žiūrimas astrologinis vardo įrašas – vardo horoskopas. Tačiau nuspręsti turi tik patys tėvai. Kartais tiesiog vardas netikėtai šauna į galvą, susapnuojamas ir pan.

   

Kaip vardas žmogui renkamas kitose kultūrose? Ten tariamasi su astrologais net ir dabar?

 

Rytų kultūroje vardo išrinkimas yra labai svarbus. Visi, kurie gali susimokėti už astrologo paslaugas, būtinai kreipiasi į jį pagalbos. Manoma, kad vardas – tai tiltas tarp žmogaus praeities ir ateities. Jis gali padėti atsiremti į jau turimus sielos įdirbius. Vardas gali būti mūsų didžiulis pagalbininkas, nors dažnai mes to nesuvokiame ir tinkamai neįvertiname.

 

Senovės Rytuose vardus parinkdavo astrologai, išnagrinėję individualų žmogaus horoskopą. Buvo peržiūrima, kas žmoguje stipru, kas silpna, kur žmogus gali suklupti, ko jis turi mokytis šiame gyvenime. Tuomet iš kelių vardų renkamas geriausiai atitinkantis tą žmogų vardas. Kiekviena vardo raidė „papuola“ į tam tikrą Zodiako ženklą ir suteikia tam vardui ženklo būdingas savybes.

   

Gal galėtumėte paanalizuoti keletą vardų?

 

Analizuojant vardą, reikėtų žinoti, kad labai svarbi yra pirmoji vardo raidė ir kirtis, kuris pabrėžiamas. Vienos raidės tariamos kietai, tvirtai, tarkime, d, k, o, r, kitos minkštai – l, i, e ir pan. Pavyzdžiui, vardas Daiva. Pirmoji yra kieta „d“ raidė. Pagal lietuvišką abėcėlę, ši raidė pradeda Dvynių ženklą. Toks vardas tiktų tiems žmonėms, kurie turi planetų Dvynių ženkle. Kitais žodžiais tariant, mėgsta bendrauti, keistis informacija, yra dinamiški, judrūs ir t. t. „A“ raidė atitinka Aviną. Taigi atsiranda lyderystė, greitis, valia, jėga ir pan. „I“ raidė –Liūtą ir išreiškia džiaugsmą, dosnumą, optimizmą, kilnumą. Be to, šiame varde skiemuo „dai“ tariamas stipriau, nei „va“. Vadinasi, šių trijų raidžių reikšmė bus kur kas svarbesnė, nei likusio skiemens „va“. Raidė „v“ reiškia laisvę, draugystę, atjautą ir gailestingumą. Jeigu tokį vardą parinksime žmogui, kurio pagrindinis tikslas – mokytis nuosaikumo, askezės, susilaikymo, disciplinos, ko gero, jam vardas nelabai padės. Čia labiau tiktų vardai, turintys raides „t“, „u“, iš dalies „s“. Pats vardas Daiva nėra labai senas. Iš tiesų jį lietuviai ne taip seniai sulietuvino (beje, tai padarė Vydūnas). Vardas Daiva kilęs iš žodžio „deva“, išvertus iš sanskrito kalbos reiškia „moterišką dievybę“. Šio vardo reikšmė panaši į lietuvišką žodį „laumė“.

 

Kitas vardas – Marija, išvertus iš hebrajų kalbos reiškia „atkaklioji“. Žinoma, kad tai šventas vardas, siejamas su Žuvų ženklu. Jis įkūnija besąlygišką meilę, atjautą, gailestingumą. Marija siejama su legenda, įkūnijančia žmogaus pradėjimą ir gimimą iš Šventosios Dvasios. Norėdami sužinoti, kaip šis vardas reikšis lietuvių sąmonėje, turime grįžti prie lietuviškos abėcėlės ir jos garsų. Raidė „m“ atitinka grožį, harmoniją, meilę, pusiausvyrą ir teisingumą, „a“ – drąsą, valią ir ryžtą, „r“ – autoritetą, optimizmą ir protą, „i“, kaip jau minėta, – optimizmą, džiaugsmą, kilnumą, meilę ir iš jos gimstantį dosnumą. Šie apibūdinti garsai varde akcentuoti labiausiai, todėl jie neša bazinę vardo programą. Likusieji garsai mažiau svarbūs: „j“ reiškia tarnystę, nuolankumą ir kuklumą, „a“, pasikartojantis du kartus, – drąsą, valią, ryžtą.

   

Ką manote apie vardus-naujadarus, kai sujungiami abiejų tėvų vardai ir taip pavadinamas kūdikis, arba vardus, nugirstus iš filmų, knygų?

 

Nauji, labai reti vardai galbūt yra gerai tiems, kuriems skirta nugyventi labai įdomų gyvenimą. Dažnai tokių žmonių gyvenimas būna netradicinis, jie įneša naujovių, kitoniškumo. Pavyzdžiui, Santjagas Meksikoje yra įprastas vardas, tačiau mums jis gali skambėti keistai. Į tokio vardo savininką aplinkiniai Lietuvoje ir žiūrės šiek tiek kitaip, gal netgi tikėsis iš jo originalaus elgesio, sprendimo, gyvenimo būdo. Apskritai nauji vardai neturi savo apsaugos. Visi senieji, ypač bibliniai, vardai turi savo apsaugą – ką nors labai stipraus, kas žmogų saugo. Ir kuo gilesnė vardo tradicija, tuo jis turi susiformavusį stipresnį energetinį kodą. Tokiam fiksuotam informacijos, energetikos kodui atsirasti reikia maždaug 500–600 metų. Nebūtinai naujas vardas yra blogai, tačiau žmogų, norintį tyliai tūnoti kamputyje, jis gali ir trikdyti.

 

 

Kai kurie žmonės nori pakeisti savo vardą, tačiau nesiryžta. Kiti tą iš tiesų padaro. Kaip tai paveikia žmogų?

 

Iš tiesų svarbiausios yra priežastys, kodėl žmogus nori pakeisti savo vardą. Dažniausiai paviršutiniškai atsakoma, kad „negražus, nepatinka“. Tačiau kodėl tau jis nepatinka, kodėl negražus? Ir jeigu žmogus gerai pamąstytų, jis tikrai atrastų gerokai rimtesnes priežastis, kodėl nori atsisakyti savo vardo. Greičiausiai jam su jo paties vardu asocijuojasi kokios nors neigiamos, skaudžios patirtys, kurių jis nenori prisiminti. Tuomet vertėtų paanalizuoti savo vardo kilmę, kokie žmonės jį turėjo. Kartais, išgirdę kito asmens vardą, mes sušunkame: „Koks gražus vardas!“ Ir tarsi jo norime patys. Taip yra todėl, kad tas vardas turi savo reikšmę, neša tam tikrą informaciją ir energiją, ir, matyt, tuo laiku mums kaip tik trūksta būtent to, ką kito žmogaus gražus vardas reiškia. Be abejo, geriausia, kai savas vardas mums mielas, gražus. Tai išreiškia ir mūsų pačių požiūrį į save – tai, kad nesame draskomi didelių vidinių prieštaravimų, mylime save. Kita vertus, jeigu žmogus jaučia, kad jam tikrai trūksta ar reikia tam tikrų savybių, vardo keitimas iš tiesų gali padėti, vesti ir globoti.

 

 

Ar patartumėte lietuviams visgi rinktis įprastus lietuviškus vardus, nesivaikant madų pavadinti vaikučius kuo originaliau?

 

Mums, lietuviams, ko gero, priimtiniausi lietuviški vardai. Beje, iš tiesų Lietuvoje yra paplitę lietuviški vardai, tik jų kilmė dažniausiai nelietuviška. Vardai gali būti graikiškos, lotyniškos kilmės ir t. t. Jeigu žmogus jaučiasi pasaulio gyventojas, yra plačių pažiūrų, atviras gyvenimo tėkmei, iš tiesų jo stiprybe gali būti bet kurie kiti ne su jo kraštu susiję vardai. Galbūt jame gyvena stiprus arabiškas prosenelių genas, atveriantis jam gerovę. O kitam arabiškas vardas gali nešti norą kovoti, naikinti. Taip yra todėl, kad kiekvienas žmogus su tuo pačiu kraštu turi labai skirtingas praeitų gyvenimų patirtis. Be to, visi žmonės yra labai unikalūs. Lietuva, kaip valstybė, yra dar jauna, nors jau su giliomis tradicijomis.

   

Iš tiesų nėra gerų ir blogų vardų, kiekvienas vardas neša savo paskirtį, potencialą, kodą. Vis dėlto labai svarbu žinoti, ar tas vardas pernelyg neklampins žmogaus į praeitį, ar padės skleisti, realizuoti tas programas, kurias jis vis tiek turės praeiti šiame gyvenime.

   

Atskiras blokas po interviu apie vardų kilmę

 

Graikiški vardai: Petras, Filipas, Ala, Eugenija, Agnė, Anastasija, Veronika, Kotryna/Katerina, Elena, Zoja, Irina, Sofija, Margarita (Rita).

 

Pagal Avestos tradiciją, jie priskiriami Dvynių Zodiako ženklui. Šiame ženkle užkoduota pasirinkimo, dvilypumo ir kontrasto aktualija. Iš čia gimsta poreikis mokytis, dalytis pačia įvairiausia informacija.

 

 

Romėniški (lotyniški) vardai: Antanas, Antanina, Augustas, Valentina, Valerijus, Ignas, Konstantinas, Markas, Maksimas, Paulius, Sergejus, Diana, Klaudija, Loreta, Natalija, Martina, Julija,Viktorija, Regina.

 

Pagal Avestos tradiciją, senovės Romos imperija, garsėjusi narsiais kariais, buvo siejama su Avino ženklu. Visgi šiandien Italija siejama su Liūto ženklu (nors, pavyzdžiui, Vatikanas – su Šauliu). Avino ženkle užkoduota drąsa, kova, žmogiškos valios parodymas, iššūkio metimas gyvenimui, drąsus tarnavimas jam ir disciplina jame. Gali pasireikšti didžiule drąsa, kartais netgi agresija ir žiaurumu. Vardas „ves“ žmogų turėti labai aiškią ir konkrečią poziciją gyvenime. Tuo tarpu Liūto programa, nors taip pat siejama su Ugnies stichija, yra šiek tiek ramesnė. Jai būdingos brandesnės savybės: džiaugsmas, kūrybiškumas, teatrališkumas, vadovavimas, dosnumas, meilė vaikams.

 

Avino ženklui taip pat priskiriami ir vokiški/germaniški vardai: Gerda (vok.), Karolis (sulot. germ.), Vilius, Vilhemas, Henrikas, Sigitas.

 

 

Hebrajiški (bibliniai) vardai: Adomas, Ana (liet. Ona), Elžbieta, Ieva/Eva, Ivanas (Jonas), Ilja, Marija, Mykolas (Maiklas/Michailas), Lukas (lot.), Deividas, Dovydas, Tamara.

 

Pagal Avestos tradiciją, jie priskiriami Žuvų ženklui. Tai paskutinis Zodiako ženklas, kurio tikslas – prasiskverbti į būties paslaptis, bandyti jas suprasti, įgyti kosminę meilę ir harmoniją. Žuvų kelias iškelia pasirinkimo klausimą – pasroviui, kosminės harmonijos link, arba žemyn, degradacijos link. Visi bibliniai vardai, palyginti su kitais vardais, turi didesnį fatališkumo aspektą. Jiems sunkiausia keisti savo likimą. Žmogus turėtų stengtis ne jį pakeisti, bet suprasti jo pamokas ir tiesiog atsiduoti likimo tėkmei, mokytis su meile priimti viską, kas jam duota.

 

 

Slaviški vardai (jie taip pat turi ir graikiškų, ir romėniškų šaknų): Borisas, Bagdonas, Vladimiras, Vladas, Viera, Lada, Meilė (Liuba/Liubova), Liudmila, Miroslavas, Nadežda, Rada, Svetlana, Stanislovas/Stasys.

 

Pagal Avestos tradiciją, jie priskiriami Vandenio Zodiako ženklui, kurio simbolis – žmogus, laikantis du indus: su gyvu ir mirusiu vandeniu. Jame užkoduota programa – mokytis teisingai naudotis pasirinkimo laisve, pažinti ir skirti gėrį nuo blogio, mokytis sąmoningumo ir savarankiškumo.

   

Skandinaviški vardai: Inga, Igoris, Olegas, Olga, Regvaldas, Jurikas, Glebas.

 

Pagal Avestos tradiciją, jie priskiriami Ožiaragio ženklui. Jį simbolizuoja kalnų ožys, stovintis ant kalno viršūnės ir išreiškiantis pasiektą tikslą. Šio ženklo reikšmė – išsiugdyti kantrybę, discipliną, strateginį mąstymą, išmokti gyventi ribojant save dėl kokio nors svarbaus tikslo. Dažnai tai sunkių išbandymų ir apribojimų kelias. Tokiems vardų nešiotojams būtina turėti tikslų gyvenime ir jų siekti.

 

 

Iranietiški (persiški) vardai: Darius, Estera, Darijus, Kirilas, Vadimas, Bulatas, Roksana.

 

Pagal Avestos tradiciją, jie priskiriami Liūto ženklui, kurį simbolizuoja karūnuotasis liūtas. Tai karališkas ženklas, ir jo programa reikalauja kūrybos išskleidimo, rasti sritį, kuriame žmogus būtų karalius. Apdovanoja dėmesiu, puošnumu, teatrališkumu, gebėjimu džiaugtis ir mylėti. Dažnai tokio vardo savininkui tenka „persirgti“ Napoleonu kompleksu: jis pervertina savo galimybes ir sugebėjimus, tampa pernelyg priklausomas nuo kitų dėmesio ir vertinimo.

   

Lietuviški vardai: Austėja, Arūnas, Šarūnas, Aistė, Auksė, Aušra, Milda, Lina, Daiva, Žemyna, Gediminas, Vytautas, Vykintas, Mindaugas, Giedrė, Ugnius, Gerimantas.

 

Pagal Avestos tradiciją, Lietuva priskiriama Vėžio ženklui. Vėžys – šaltinio ištakų sergėtojas. Šio ženklo programa skatina žmogų nuolat grįžti prie savo šaknų, suprasti tradicijų prasmę, vertinti šeimą. Atkreipkite dėmesį, kaip rūpestingai lietuviai puoselėja ir gerbia protėvių kapus. Netoleruojamas grubumas ar agresyvumas, juk čia – Mėnulio valdos. Jis skatina puoselėti jautrumą, moteriškąjį pradą, intuiciją ir jausmingumą.

 

 

Arabiški ir turkiški vardai: Alija, Lilija (lot.), Alisa, Dinara, Leila, Renata (lot.), Saida.

 

Jie , kaip ir ispaniški vardai, priklauso Skorpiono ženklui. Šio ženklo simbolis – sau geliantis skorpionas. Šiame ženkle vyksta išsilaisvinimo iš baimių, suvokimų apie mirtį, vidinės transformacijos, galios įvaldymo misterija, persmelkta rizikos ir iššūkių. Aukščiausioje realizacijoje Skorpionas virsta ereliu ir pakyla laisvės skrydžiui, nugalėjęs savo kompleksus, iliuzijas ir baimes. Iš tiesų „skorpioniška“ programa nuolat kvies į kovą su savo ir aplinkinių ydomis, skaudžiai kąs jas aptikus, privers rizikuoti ir save išbandyti ekstremaliose situacijose.