Vaistinius augalus tyrinėjantys mokslininkai pastebi, kad vis daugiau žmonių domisi žolynų gydomosiomis savybėmis. Ypač atvėsus orams ir prasidėjus peršalimo lygų sezonui. Reaguodami į šį susidomėjimą, specialistai pataria rudeniui ir žiemai turėti iki pusės kilogramo tinkamai sudžiovintų ir laikomų augalų. Jie turėtų būti įvairūs, kad lengvai sunegalavus gamtos vaistinėlėje pavyktų atrasti tai, kas tikrai padės.

 

Fresh,Medicinal,,Healing,Herbs,On,Wooden

 Vaistiniai augalai ir medikamentai nesivaržo, bet bendradarbiauja

 

Pasaulyje registruota pusė milijono skirtingų pavadinimų vaistų. Ir kasmet jų pagaminama, nuperkama bei suvartojama vis daugiau. Vaistai – pagrindinis šiuolaikinės medicinos ginklas kovojant su negalavimais. Tačiau ne visur. PSO duomenimis, dėl nepritekliaus ir mažo modernios medicinos prieinamumo iki 70 % pasaulio žmonių, gyvenančių besivystančiose šalyse, yra priklausomi vien nuo vaistinių augalų. Vaistažolės čia yra pirminės sveikatos priežiūros dalis, o neretai ir vienintelis prieinamas vaistas. Kiek kitokia situacija yra Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. Šiuose regionuose vaistažolėmis ir netradicinės medicinos patarimais susidomėjimas auga, nes mėginama išvengti vaistinių preparatų sukeliamų šalutinių poveikių. Medikų teigimu, tai yra ir mada, ir besikeičiančio požiūrio į sveikatą pasekmė. Mat vis dažniau ieškoma natūralių būdų, padedančių pagerinti nesunkius sveikatos sutrikimus. Šiuo metu LR vaistinių preparatų registre užregistruota kiek daugiau nei 25 vaistinės arbatos ir mišiniai. Nors realiai jų dešimt kartų daugiau. O ir jų suvartojimas auga jau septynerius metus iš eilės. Kasmet pasaulyje oficialiai pagaminama apie 1,7 mln. tonų vaistinių augalų produktų. Patys žolininkai ir netradicinės medicinos atstovai tikina, kad tikrieji skaičiai gerokai prasilenkia su realybe. Mat gydymas žolelėmis vyksta ne tik įsigijus paruoštų arbatų vaistinėse, bet ir konsultuojantis su žolininku bei savarankiškai pildant natūralią namų vaistinėlę. PSO duomenimis, gydymo tikslais vartojama apie 35 000 rūšių vaistinių augalų, tačiau iš viso gali būti vartojama apie 75 000 rūšių. Lietuvoje įvairovė gerokai mažesnė. Vaistiniais vadinami tik kiek daugiau nei 460 augalų. Tačiau tokios įvairovės visiškai pakanka. Mat kiekvienas augalas gali būti vartojamas ne tik pavieniui, bet ir maišant su kitomis žolelėmis. Liaudies medicina turi begalę receptų, o žolininkai priduria, kad kiekvienam žmogui turėtų būti kuriamas individualus mišinys, geriausiai atliepiantis jo negalavimus.

 

Ne panacėja

 

Kadaise tikėta, kad vienas ar kitas žolynas yra panacėja, gelbstinti nuo bet kokių ligų. Rytų medicinoje tokiu stebuklingu augalu laikoma ženšenio šaknis, Vakarų Europoje – vaistinė mandragora, o lietuviams panacėja buvo miškinė sidabražolė. Deja, mokslininkai ne kartą patvirtino, kad žolyno, augalo ar uogos, gelbstinčio nuo visų ligų, nėra. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad vaistiniai augalai, tam tikros uogos ar jų mišiniai nėra naudingi ir neturi gydomojo poveikio. Vaistiniai augalai savo šaknyse, lapuose, stiebuose ir žiedynuose gamina bei kaupia biologiškai aktyvias medžiagas: alkaloidus, glikozidus, polifenolius, eterinius aliejus ir polisacharidus. O jie daro poveikį įvairioms organizmo sistemoms: kraujotakai, nervų sistemai, limfai ir vidaus organams. Tam tikra prasme, vaistiniai augalai yra tas pats, kas ir farmacininkų pagaminta tabletė, kurioje irgi dažnai esti natūralių komponentų. Visgi vartojimo specifika skiriasi. Vaistiniai žolynai vartojami lėčiau bei atsargiau ir norimo rezultato siekiama pamažu. Štai farmacijos produktai orientuoti į kuo greitesnį poveikį. Yra ir dar vienas skirtumas. Jeigu žolininkas gali klientui sumaišyti individualų mišinį arbatai, tai vaistininkas tiesiog pasiūlys tinkamiausią jau pagamintą produktą pagal nurodytus simptomus. Abu variantai tinkami ir padeda pasijusti geriau. Visgi skundžiantis tik lengvu negalavimu, pavyzdžiui, peršalimu, arba norint pagerinti būklę esant lėtinėms ligoms, pravartu apsvarstyti ir vaistažolių naudą. Visgi naudinga pirmiausia pasitarti su specialistu. Sakoma, kad esant lėtinėms ligoms arba sunkioms būklėms gydytojas turi žinoti net tai, kad pacientas geria žaliąją arbatą. Pasirodo, net toks nekaltas gėrimas gali turėti įtakos kraujo spaudimui ar virškinimo trakto veiklai. Medikai dažniausiai į vaistažolių arbatų ar užpilų vartojimą žiūri nuosaikiai. Augalinius produktus rekomenduoja vartoti vienus, o kartais derinant su sintetiniais preparatais. Tik svarbu žinoti jų tarpusavio suderinamumą. Yra reikšminga taisyklė: po sintetinio ar homeopatinio vaistinio preparato pavartojimo augalinį preparatą galima vartoti praėjus 1,5–2 val.

 

Lietuvių vaistažolių vartojimo lyderiai

 

2021 m. duomenimis, lietuviai noriai vartoja vaistinius žolynus, perka arbatų mišinius, o dar dažniau jų gaminasi patys. Europos Sąjungoje, pagal vaistažolių suvartojimą vienam gyventojui, mus lenkia tik lenkai. Trečioje vietoje – Vokietija. Latviai vaistažolių suvartoja perpus mažiau nei lietuviai. Skandinavijos šalyse tiek vaistinių arbatų, tiek namuose ruoštų mišinių beveik nevartojama. Nors šiame regione itin puoselėjamas natūralumas, tačiau nėra išlaikytos žolininkystės tradicijos ir daugelis žmonių nežino, kokie augalai esant kokiems negalavimams padeda. Lietuviai su tokiais sunkumais beveik nesusiduria, nes dar vaikystėje sužino, kokią arbatą teks gerti kosint ar karščiuojant. Apie tai, kad lietuviai ne tik vartoja, bet ir neblogai pažįsta vietines vaistažoles, byloja ir tai, kad Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos farmacijos sąjunga organizuoja „Metų vaistinio augalo“ rinkimus. Visuomenės, farmacijos bendruomenės balsavimu ir komisijos sprendimu, 2023 metų vaistažole išrinktas čiobrelis. Specialistai atkreipė dėmesį, kad šis daugumai puikiai pažįstamas vaistinis augalas lengvina kosulio ir peršalimo simptomus, gerina virškinimą. Lietuvoje veši net 4 jo rūšys. Natūraliai auga paprastasis (Thymus serpyllum L.) ir keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides L.), o introdukuoti – vaistinis (Thymus vulgaris L.) ir ispaninis čiobrelis (Thymus zygis L.). Palyginus keturbriaunio ir paprastojo čiobrelių cheminę sudėtį, nustatyta šių rūšių augalų eterinio aliejaus dominuojančių chemotipų įvairovė ir jų skirtingos savybės: pasižymi uždegimus slopinančiu, antiseptiniu, priešgrybeliniu poveikiu ir plačiai naudojami maisto pramonėje kaip prieskoniai. Ir lietuviams šios rūšys naudingiausios, nes yra vietinės. Šveicarijos mokslininkai tikina, kad per ilgą laiką žmogaus organizmas ir net genai kinta prisitaikydami prie gyvenamosios aplinkos. Tad palankiausia ir mažiausiai pavojinga vartoti netoliese augančius, žmogaus imuninei sistemai ir organizmui artimiausius augalus bei iš jų pagamintus produktus.

 

Lietuviškų vaistažolių dešimtukas

 

Vietinės žiedadulkės prie jų pripratusį organizmą dirgina gerokai silpniau nei surinktos nuo egzotinių augalų. Šiuo metu Lietuvoje pramoniniu būdu auginama 10 paklausiausių vaistinių augalų. Be jau minėto čiobrelio, šalyje aptinkama vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.), pipirmėtė (Mentha piperita L.), rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench.), vaistinė medetka (Calendula officinalis L.), vaistinė melisa (Melissa officinalis L.), vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis L.), paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca L.) ir kt. Apie trečdalis vaistažolių renkama natūraliu būdu, o 65 % importuojama iš Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos ir kur kas tolimesnių šalių – Egipto, Kinijos bei Turkijos. Tad prieš įsigyjant vaistažolių ruošinių vaistinėje naudinga pasidomėti augalų kilmės šalimi. Mat tai gali turėti įtakos preparato naudingumui. Deja, į šį sąrašą nepateko kiti vertingi žolynai. Pavyzdžiui, 2021 metais vaistinio augalo titulu apdovanota dilgėlė. Didžioji dilgėlė – plačiai ir nuo seno Lietuvoje žinomas vaistinis augalas. Dilgėlė turi sukaupusi daug įvairių mikro- ir makroelementų, todėl ja gydoma mažakraujystė. Dilgėlėje esančios medžiagos padeda gaminti hemoglobiną ir eritrocitus, atstato kraujodarą, sustiprina kraują. Be to, dilgėlių preparatai naudojami sąnarių ligoms, artrozėms ar reumatiniams susirgimams gydyti. Mokslinėje literatūroje dilgėlių lapų ir šaknų preparatai aprašomi kaip efektyvūs būdai gydant gerybinę prostatos hiperplaziją.

 

Daugeliui lietuvių puikiai pažįstami liepžiedžiai. Jie skatina prakaitavimą ir išskiria šlapimą, valo kraują, stiprina kepenų gebėjimą apsisaugoti nuo kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, vartojant cheminius vaistus. Mėgstamos daržo gėlės medetkos pasižymi stipriu dezinfekuojamuoju ir uždegimą mažinančiu poveikiu, tad tinka žaizdoms, bėrimams (net alerginiams) gydyti.

 

Gluosnio žievė veiksmingai mažina karščiavimą, kaip, beje, ir aviečių lapai. Lietuvoje populiarus ir pelynas, arba kartusis kietis. Šis išskirtinis augalas kovoja su infekcijomis, bakterijomis ir grybeliais bei dažnai vartojamas kaip antiparazitinė priemonė. O 2015 m. pelynas paminėtas net įteikiant Nobelio medicinos premiją. Mat būtent šis augalas naudotas ieškant veiksmingų vaistų nuo maliarijos.

 

Ką pataria žolininkai?

 

Vaistininkas, žolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas Marius Lasinskas prieš pradedant gydytis vaistažolėmis ragina pasidomėti, kas rekomenduojama ir kokius kiekius arbatų vartoti saugu. Mat žolelės irgi gali pakenkti. Tad gydytis derėtų tik pasitarus su specialistu, tačiau organizmą stiprinti bei pasisemti energijos iš gamtos galima ir savarankiškai. Artėjant žiemai naudinga valgyti kiaulpienių sėklų. Jos pasitarnauja kaip puikus prieskonis, kuriame gausu vitaminų ir mikroelementų. Iš džiovintų dilgėlių, garšvų ir kiaulpienių galima paruošti puikų prieskonių mišinį. Šių augalų lapelius išdžiovinti taip, kad išliktų spalva, tačiau patys lapeliai trupėtų tarp pirštų. Tuomet pertrinti per sietelį. Smulkesnes augalų dalis derėtų naudoti maistui gardinti, o stambesnes – arbatoms ruošti. Norint profilaktiškai išvalyti žarnyną (ypač jei namuose yra augintinių) verta vartoti pelyno. Žolininkas pataria šią žolelę sumaišyti su medumi, kuris nustelbia kartų jo skonį, ir kasdien pakramtyti. Taip pat galima pasidaryti kiek didesnį kiekį arbatos, atvėsinti ir gerti kasdien po 50 ml prieš valgį. Tokią šaltą arbatą galima laikyti šaldytuve 2–3 dienas. Pelynas valo organizmą, padeda kepenims, net gerina nuotaiką. Profilaktiškai tokią arbatą galima gerti 7 dienas. Stipresnė pelyno arbata gerai suveikia per 3 dienas. O žolelių mišinius galima gerti net 21 dieną.

 

„Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė primena, kad sveikatos pagrindas yra tinkamas organizmo balansas. Nors stebuklingas receptas neegzistuoja, tačiau augalai gali subalansuoti organizmą. Puikiai veikia ilgą laiką vartojama juodųjų serbentų lapų arbata, šarmina šviežios salotos, citrinos ir rauginti produktai. Raugintos daržovės, nors ir pasižymi rūgščiu skoniu, tačiau veikia kaip šarmas. Taip paruoštos daržovės ir net vaisiai padeda virškinimui. Šaltymečiu žolininkė pataria rinktis ne šviežias, o būtent raugintas daržoves. Jos padeda išvengti ir peršalimo ligų. Štai besiskundžiantiems vaistinių augalų skoniu patyrusi žolininkė pataria pradėti nuo mėtos. Ši gaivaus ir malonaus kvapo žolelė atpalaiduoja spazmus, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, plečia kraujagysles, veikia raminamai. Liaudies medicinoje ji vartojama nuo peršalimo ligų, karščiavimui ir net galvos skausmui slopinti. D. Kunčienės teigimu, senoliai per amžius vartodavo mėtas: „Pilvą suskaudo – mėta, sukarščiavo, kosulys – mėta. Visur mėta.“ Tačiau atsargiai reikia elgtis su eteriniais mėtų aliejais. Ypač tai svarbu žinoti nėščioms moterims, alergiškiems žmonėms.

 

Kad vaistažolės nepakenktų

 
  •  Žolininkai ir vaistininkai pataria nesigydyti savarankiškai ir prieš vartojant didesnį kiekį vieno vaistinio žolyno ar juolab jų mišinio pasitarti su žolininku ar gydytoju.
  •  Nuo kosulio geriama čiobrelių ir aviečių arbata neturėtų būti vartojama ilgiau kaip 7 dienas.
  •  Svarbu ne tik kokias vaistažoles ir kaip vartoti, bet ir kada. Pavyzdžiui, inkstų veiklai gerinti skirtos arbatos turėtų būti geriamos 17–19 val., kai aktyviausi inkstai; kepenims skirtos arbatos – vakaro valandomis, kai aktyviausios būtent jos. Vidaus organų sutrikimai gydomi 21 dienos ciklais, t. y. 21 dieną geriami vaistažolių mišiniai, 21 dieną daroma pertrauka, tuomet kartojamas arbatų gėrimo kursas.
  •  Jei nesate tikri, ar vaistažolė tinka, geriausia ją vartoti mišinyje, kad sumažintumėte galimą šalutinį poveikį. Pagal Rytų mediciną, prie pagrindinių dviejų augalų, kuriais norima gydytis, turi būti dedamas trečias, kuris slopina.
  •  Šaltymečiu patariama vartoti šaltalankių – tiek uogų, tiek lapų ir stiebų. Juose gausu vitaminų, mikroelementų, stiprinančių imunitetą. Be to, šaltalankis yra vienas iš nedaugelio augalų, nesukeliančių šalutinių poveikių.
  •  Vaistažoles laikyti popieriniuose ar drobiniuose maišeliuose; tamsioje, vėdinamoje patalpoje. Į stiklinius indelius sudėti galima tik gerai išdžiovintas vaistažoles (kurios patrynus tarp pirštų sutrupa), kad nepradėtų pūti. Pūvančios vaistažolės gali apnuodyti organizmą.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė