Su alkoholiniais gėrimais nedera apie 900 vaistų rūšių. Poveikis gali būti įvairus: vienais atvejais vaistų poveikis slopinamas, kitais kaip tik stiprinamas, trečiais apskritai iškreipiamas ir kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Specialistai pataria vartojant vaistus apskritai atsisakyti svaigiųjų gėrimų.

 

Pavojingiausi duetaiAlcohol,And,Pills,With,Shadow,And,Little,Black,Background

 

Prieš vartojant vaistus visada būtina perskaityti jų informacinį lapelį. Jame aiškiai nurodyta, kaip vartoti tuos medikamentus, taip pat ko nevalia vartoti kartu. Dažnai pamatysime įspėjimą, kad vartojant tam tikrus vaistus nerekomenduojama gerti alkoholinių gėrimų. Deja, kaip rodo apklausos, lietuviai nelinkę skaityti vaistų informacinių lapelių – dauguma skuba išmesti į šiukšlių dėžę arba palieka vaistų dėžutėje niekada neatsivertę. Netgi perskaitę ne visi paiso rekomendacijų, nes mano žinantys geriau. Esą, jeigu kartą jau bandė nepaklusti nurodymams ir nieko blogo nenutiko, nenutiks ir vėliau. Deja, kai kurie vaistų ir alkoholio deriniai labai žalingi. Štai sąrašas medikamentų, kuriuos vartojant nevalia gerti svaigiųjų gėrimų.

 

Antidepresantai, raminamieji ir migdomieji. Šių vaistų derinys su alkoholiu – vienas pavojingiausių. Alkoholis stiprina jų poveikį, todėl gali pasireikšti perdozavimo simptomai, medikamentų poveikis tampa sunkiai prognozuojamas. Galimas apsinuodijimas, pakitęs elgesys, sunkiu atveju net koma. Maža to, sukeliamas priešingas efektas vaistų poveikiui – kyla dar didesnis nerimas, gilesnė depresija. Taip pat gali pavojingai pakilti kraujospūdis, svaigti galva, sutrikti koordinacija. Sunkesniais atvejais pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, net atsiranda kepenų ir širdies pakenkimų.

 

Diabetui kontroliuoti skirti vaistai. Juos maišant su alkoholiu gali pavojingai žemai nukristi cukraus kiekis kraujyje. Pasireiškia staigūs kraujospūdžio pokyčiai, padažnėja pulsas, atsiranda silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, kurį gali lydėti vėmimas.

 

Vaistai nuo peršalimo ir alergijos. Šie medikamentai sukelia lengvą apsvaigimą, lėtina orientaciją, lygiai tą patį daro alkoholis. Taigi poveikis pavojingai dvigubėja, kyla perdozavimo rizika. Be to, įrodyta, kad svaigieji gėrimai sumažina vaistų nuo peršalimo bei antihistamininių preparatų tikslinį poveikį.

 

Vaistai nuo hipertenzijos. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad kraujospūdžiui mažinti skirtus preparatus vartojant drauge su alkoholiu dažnai pasireiškia galvos svaigimas, net alpimas, apima stiprus mieguistumas, gresia aritmija ir kitos širdies problemos.

 

Vaistai nuo skausmo. Deja, šių vaistų vartojimas kartu su alkoholiu – dažnas reiškinys. Už tai tenka sumokėti kepenims padidėjusiu krūviu. Sunkesniais atvejais arba reguliariai praktikuojant tokį derinį galimi ilgalaikiai kepenų pažeidimai, uždegimai. Taip pat kyla didelė apsinuodijimo grėsmė, ypač alkoholį vartojant su ibuprofenu. Jį derinant su aspirinu didėja skrandžio opaligės rizika, perdozavimo tikimybė, net atsiranda kvėpavimo sutrikimų, širdies pažeidimų. Kuo vaistai nuo skausmo stipresni, tuo didesnė žala vartojant juos su alkoholiu.

 

Vaistai nuo rėmens ir pykinimo. Bet kokie virškinimo problemoms spręsti skirti vaistai nedera su alkoholiu. Toks duetas gali išprovokuoti padažnėjusį pulsą, staigų kraujospūdžio pakilimą, didėja perdozavimo rizika. Be to, stiprėja alkoholio poveikis.

 

Vaistai cholesteroliui mažinti. Šis derinys gali baigtis kepenų pažeidimais, kraujavimu skrandyje, kartais pasireiškia neaiškūs bėrimai, niežulys.

 

Antibiotikai. Alkoholis nerekomenduojamas ne tik geriant antibiotikų kursą, bet dar ir mažiausiai kelias dienas pabaigus. Priešingu atveju galimi varginantys galvos skausmai, virškinimo sistemos problemos, pykinimas, vėmimas, net širdies ritmo sutrikimai. Maža to, alkoholis mažina antibiotikų veiksmingumą, didina nepageidaujamų šalutinių poveikių tikimybę. Sudėtingais atvejais jie tokie stiprūs, kad kyla kepenų pažeidimų grėsmė. Be to, kenkiama imuninei sistemai, trikdomas miegas, sukeliama dehidratacija. Dėl to sunkiau sveikstama ir atsigaunama po ligos.

 

ADS pacientams skirti vaistai. Tai plati vaistų grupė, skiriama turintiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Šie medikamentai veikia centrinę nervų sistemą. Į ją nukreiptas ir alkoholio poveikis. Taigi kyla perdozavimo grėsmė. Taip pat toks derinys didina galvos svaigimo, dėmesio koncentracijos, net orientacijos sutrikimų, kepenų pažeidimų ir širdies problemų riziką.

 

Vaistai nuo artrito. Ilgalaikis šių vaistų ir alkoholio derinys didina opaligės, kepenų pažeidimų, kraujavimo skrandyje pavojų.

 

Vaistai nuo epilepsijos ir panašių priepuolių. Jų kombinacija su svaigiaisiais gėrimais itin pavojinga. Geriausiu atveju bus juntamas apsvaigimas, mieguistumas, pasireikš pakitusi elgsena. Sudėtingesniais atvejais galima pakrikusi psichika, suicidinės mintys, sunkesni ir dažnesni priepuoliai.

 

Ypač kenksminga senjorams

 

Alkoholio ir vaistų derinimas pavojingas visiems, bet šiuo klausimu itin atsargūs turėtų būti vyresni žmonės. Toksikologai pabrėžia, kad senstant organizmas vis lėčiau ir prasčiau skaido kenksmingas medžiagas, todėl sveikatos sutrikdymo tikimybė gerokai padidėja. Rizika išauga ir dėl to, kad senjorai dažnai turi įvairių sveikatos sutrikimų, taigi vienu metu geria skirtingus vaistus. Vien jų deriniai kartais pavojingi, ką kalbėti, jeigu dar vartojamas ir alkoholis.

 

Kitos taisyklės

 

Vaistai gali kelti pavojų derinami ne tik su alkoholiu, bet ir netinkamu maistu ar kitais vaistiniais preparatais. Štai ką derėtų įsidėmėti kiekvienam:

 
  •  Svarbu atsižvelgti, kad nebūtų dubliuojamos vaistų veikliosios medžiagos. Pvz., jeigu vartojami vaistai nuo peršalimo, jų sudėtyje jau gali būti ir vaistų nuo skausmo, tad jų papildomai vartojant kyla perdozavimo grėsmė.
  •  Vaistus užsigerti tik vandeniu, o ne kitais gėrimais. Mat jų veikliosios medžiagos gali trikdyti vaistų poveikį arba net didinti jų toksiškumą.
  •  Svarbu žinoti, ar vaistą vartoti prieš valgį, jo metu ar pavalgius. Tai nurodoma informaciniame lapelyje. Jeigu vaistą rekomenduojama vartoti nevalgius, tai geriausia daryti ryte, iki pusryčių likus 30–60 min. Kiti vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas, gali dirginti skrandį ar net skatinti opų radimąsi, todėl derėtų vartoti su maistu. Ta pati rekomendacija taikoma tuo atveju, jeigu medikamentai tuščiu skrandžiu gali kelti pykinimą. Jeigu preparatus nurodyta vartoti po valgio, pavalgius derėtų palaukti 2 val., kol maistas pasišalins iš skrandžio. Sąvoka „valgio metu“ reiškia, kad vaistus reikėtų gerti įpusėjus valgyti.
  •  Jeigu vienu metu tenka vartoti kelis skirtingus vaistus, verčiau jų negerti vienu kartu, nebent taip nurodė gydytojas. Antraip tikėtina, kad vaistai arba stiprins vienas kito poveikį, arba jį neutralizuos. Jeigu įmanoma, verčiau net tarpusavyje suderinamus vaistus paskirstyti taip, kad vieni būtų geriami pirmoje, kiti – antroje dienos pusėje.
 

Įdomu

 

  •  Moksliniai tyrimai rodo, kad moterims šalutinis vaistų poveikis pasireiškia 1,5 karto dažniau nei vyrams, o vyresniems žmonėms – du kartus dažniau nei jauniems.
  •  75 % žmonių pripažįsta ne visuomet paisantys vaistų vartojimo instrukcijos.
  •  Vaistų įsisavinimą gali trikdyti net emocinė būsena. Įrodyta, kad jaučiant baimę medikamentų veikliosios medžiagos iš skrandžio įsisavinamos ilgiau nei įprastai.
  •  Vaistai lėčiau įsisavinami gulint ant kairės pusės, nes taip skrandžio turinys lėčiau patenka į žarnyną.
  •  Moterys namų vaistinėle rūpinasi atidžiau nei vyrai, rečiau vartoja pasenusius vaistus.
 

Autorius Jūratė Survilė