Pavasaris dažnai asocijuojasi su atgimimu, ilgesnėmis dienomis, šiltesniais orais. Tačiau ne visiems šis metų laikas atneša energijos antplūdį. Nemažai vaikų šiuo metu patiria pavasarinį nuovargį – būklę, kuri gali paveikti fizinę ir emocinę savijautą. Svarbu atpažinti šio nuovargio požymius ir žinoti, kaip padėti vaikui jį įveikti.

 

Kodėl kyla?Tired,Child,Girl,Fell,Asleep,When,She,Did,Her,Homework,

 

Pavasarinis nuovargis – fiziologinis ir emocinis nuovargio būvis, atsirandantis dėl sezoninių pokyčių, ypač pereinamuoju laikotarpiu iš šaltymečio į vasarą. Nors tai nėra oficialiai pripažinta medicininė diagnozė, daugybė žmonių, įskaitant vaikus, patiria šį reiškinį. Pavasarį organizmas turi persiorientuoti po žiemos režimo – prisitaikyti prie ilgesnių dienų, aukštesnės temperatūros, kitokio dienos ritmo, padidėjusio gyvenimo tempo. Pavasarinio nuovargio priežastys dažniausiai susijusios su:

 

Šviesos pokyčiais. Žiemą organizmas pripratęs prie mažesnio šviesos kiekio, todėl staigus šviesos padidėjimas pavasarį trikdo melatonino (miego hormono) ir serotonino (nuotaikos reguliatoriaus) pusiausvyrą. Ši hormonų kaita veikia miegą, nuotaiką, dėmesio koncentraciją.

 

Vitaminų trūkumu. Po žiemos organizme dažnai trūksta vitamino D, B grupės vitaminų, geležies. Tai lemia silpnumą, sumažėjusį energijos lygį, prastesnį imunitetą.

 

Imuninės sistemos išsekimu. Šaltymečiu organizmas dažniau kovoja su virusais, todėl pavasarį gali būti išsekęs, jautresnis infekcijoms ir išoriniam stresui.

 

Aplinkos pakitimais. Temperatūros svyravimai, žiedadulkės (alergenai), netgi oro slėgio kitimai veikia kūną, ypač jautresnius žmones, tarp jų ir vaikus.

 

Vaikai ypač jautrūs

 

Pavasarinis nuovargis gali paliesti bet ką, bet jam ypač jautrūs vaikai. Jų organizmas patiria nuolatinį augimo ir brendimo procesą. Tad biologinė sistema dar nėra iki galo prisitaikiusi prie aplinkos pokyčių, o metabolizmas ir nervų sistema reaguoja jautriau nei suaugusiųjų. Vaikų organizmui sunkiau prisitaikyti prie išorinių sąlygų pokyčių – temperatūros svyravimų, dienos šviesos trukmės ar oro drėgmės. Nervų sistema dar formuojasi, todėl netgi nedidelis išorinis stresas (neįprastai šiltas oras ar mažiau miego) gali išmušti iš pusiausvyros. Pavasarį daugėja šviesos, o vaikų miego hormonų (melatonino) ciklai ypač jautrūs natūraliai šviesai. Vėliau eina miegoti, sunkiau atsikelia ryte, o miego trūkumas stipriai paveikia emocinę pusiausvyrą, dėmesį, net imuninę sistemą. Keičiasi ir mitybos poreikiai. Šaltymečiu dažnai valgoma mažiau šviežių vaisių ir daržovių, daugiau kaloringo maisto. Pavasarį, jei nepersiorientuojama į lengvesnę ir vitaminų gausesnę mitybą, vaikams gali trūkti jėgų, atsirasti irzlumas. Visi šie iššūkiai gali lemti ne tik fiziologinius, bet ir emocinius simptomus. Vaikai dažnai dar neturi įgūdžių suvokti, kas su jais vyksta, todėl jų emocinė būsena gali svyruoti. Jaučiasi pavargę, bet negali įvardyti, kodėl. Tai pasireiškia elgesio pokyčiais, nenoru bendrauti, išsiblaškymu.

 

Būdingi požymiai

 

Pavasarinis nuovargis vaikams dažnai pasireiškia tyliai ir nepastebimai, todėl svarbu žinoti, į kokius signalus būtina atkreipti dėmesį. Kadangi vaikai ne visada moka ar geba tiksliai įvardyti savijautą, jų nuovargio požymiai dažnai išryškėja per elgesį, emocijas ar fizinę būklę.

 

Fiziniai požymiai:

 
  • Nuolatinis mieguistumas. Vaikas atrodo pavargęs net po visos nakties miego, sunkiai keliasi ryte, apsnūdęs visą dieną.
  • Energijos stoka. Nebenori šokinėti, žaisti, bėgioti ar užsiimti mėgstama veikla. Net paprastos užduotys tampa per sunkios.
  • Galvos, raumenų skausmai. Ypač jei kartojasi be aiškios fizinės priežasties, gali būti susiję su organizmo nuovargiu ar vitaminų trūkumu.
  • Sumažėjęs apetitas. Vaikas nebenori valgyti įprastų patiekalų, vengia pusryčių arba staiga pasikeičia maisto pomėgiai.
  • Dažnesni virusiniai susirgimai. Susilpnėjęs imunitetas pavasarį pasireiškia dažnesniu slogavimu, gerklės skausmu, kosuliu.
 

Emociniai požymiai:

 
  • Dirglumas. Net menkiausi trikdžiai (drabužio etiketė, brolio / sesės pasakytas žodis, „neteisingas“ žvilgsnis) gali sukelti didelę emocinę reakciją.
  • Nuotaikų svyravimai. Vieną akimirką gali būti linksmas, o po kelių minučių – susigūžęs, tylus, paniuręs ar net verksmingas be aiškios priežasties.
  • Sumenkęs susidomėjimas veiklomis. Vaikas praranda susidomėjimą tuo, kas anksčiau džiugino: žaislais, piešimu, pasivaikščiojimais, knygomis ir kt.
  • Apatija ir užsisklendimas. Tarsi atsitraukia nuo aplinkos, daugiau būna vienas, vengia bendrauti.

 

Elgesio pokyčiai:

 

  • Mokymosi sunkumai. Sunku susikaupti, greitai pamiršta informaciją, padaugėja klaidų, mažėja motyvacija atlikti užduotis.
  • Nenoras lankyti ugdymo įstaigos. Pavasarį kai kurie vaikai pradeda reikšti norą pasilikti namie, skųstis, kad jiems bloga, nors objektyviai nėra aiškių sveikatos problemų.
  • Dėmesio koncentracijos problemos. Dažnai užsisvajoja, negeba ilgai išbūti ties viena veikla, mėtosi tarp užduočių negalėdamas susikaupti.
  • Miego sutrikimai. Nors nuvargęs, sunkiai užmiega, keliasi naktimis arba sapnuoja neramius sapnus.
 

Pavasarinio nuovargio požymiai dažniausiai subtilūs, bet jei pasireiškia keli ir trunka ilgiau nei savaitę, vertėtų rimčiau į tai žiūrėti. Tėvai ar globėjai turėtų stebėti vaiką ne tik fiziškai, bet ir emociškai – kartais nepaklusnumas ar užsispyrimas iš tiesų tėra signalas, kad jaučiasi pavargęs, išsekęs ar sutrikęs.

 

Pagalbos žingsniai

 

Pavasarinis nuovargis – ne liga, bet laikina organizmo reakcija į sezoninius pokyčius. Tinkamai reaguojant ir prisitaikant galima sumažinti jo poveikį tiek fiziškai, tiek emociškai. Štai keli veiksmingi būdai, kaip padėti vaikui:

 

Subalansuota mityba. Vaiko energijos lygis tiesiogiai priklauso nuo jo mitybos. Po žiemos dažnai trūksta vitamino D, B grupės vitaminų, geležies, cinko. Šių medžiagų trūkumas gali lemti nuovargį, prastą koncentraciją ir silpną imunitetą. Tad į meniu rekomenduojama įtraukti daugiau šviežių vaisių ir daržovių, ypač sezoninių. Skatinti valgyti baltymų kupiną maistą – kiaušinių, ankštinių daržovių, liesą mėsą. 2–3 kartus per savaitę būtina valgyti žuvies, nes tai puikus omega-3 riebalų rūgščių ir vitamino D šaltinis. Jei reikia, pasitarus su gydytoju galima vartoti maisto papildus – ypač vitamino D, kuris itin svarbus pavasarį. Beje, energijos trūkumą jaučiantis vaikas gali labiau nei įprastai norėti saldumynų, nes tai greitas energijos šaltinis. Visgi juos verčiau riboti, nes cukrus greitai duoda, bet sparčiai atima energiją, taip alindamas organizmą ir sukeldamas nuotaikų svyravimus.

 

Daugiau aktyvaus laiko lauke. Judant išsiskiria endorfinų, kurie dar vadinami laimės hormonais. Be to, buvimas saulėje padeda organizmui sintetinti vitaminą D. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vaikams reikia bent 60 min. aktyvios veiklos kasdien. Todėl svarbu skatinti kuo dažniau žaisti lauke, eiti kartu pasivaikščioti, savaitgaliais planuoti išvykas į gamtą. Blogu oru ieškoti būdų daugiau judėti patalpose: šokti, išbandyti jogą, komandinius žaidimus ir pan.

 

Kokybiškas miegas. Vaikų nervų sistema jautri miego trūkumui. Pavasarį, ilgėjant dienoms, biologinis laikrodis gali sutrikti. Todėl šiuo metų laiku ypač svarbu laikytis nuoseklaus miego grafiko net savaitgaliais. Bent valandą prieš einant miegoti vengti bet kokių ekranų, verčiau skaityti pasakas, mėgautis šilta žolelių arbata, paklausyti švelnios muzikos. Ne mažiau svarbi tinkama miego aplinka: kambarys turėtų būti vėsus, tamsus ir tylus.

 

Emocinė parama. Vaikai dažnai patiria emocinių sunkumų, bet negeba jų išreikšti žodžiais. Tad gali tapti irzlūs, pasyvūs, užsisklendę – tai jų pagalbos šauksmas. Norint palaikyti vaiką psichologiškai, svarbu kasdien jam skirti kokybiško laiko – be telefono, blaškymosi, pašalinių darbų. Nebijoti atvirai kalbėtis, užduoti tokių klausimų: „Kaip šiandien jautiesi?“, „Kas šią dieną buvo smagiausia / nuobodžiausia?“ ir pan. Jokiu būdu nevalia nuvertinti vaiko jausmų, būtina priimti pagarbiai. Mažesniems vaikams sunku atpažinti savo emocijas, tad tėvai turėtų padėti: „Atrodo, kad šiandien jautiesi liūdnas. Gal nori papasakoti?“

 

Streso valdymas. Pavasarį kai kurie vaikai patiria papildomą spaudimą – artėja mokslo metų pabaiga, daugėja įvertinimų, išauga su jais susiję tėvų lūkesčiai. Visa tai kelia stresą. Todėl svarbu kasdien leisti vaikui turėti laisvo laiko, jog galėtų veikti tai, ką pats nori. Gera idėja skatinti kūrybiškumą, nes piešimas, lipdymas, muzikavimas ir kitos kūrybinės veiklos padeda išreikšti ir paleisti susikaupusias emocijas. Taip pat galima mokyti skirtingų atsipalaidavimo technikų – nuo kvėpavimo pratimų iki vizualizacijų.

 

Svarbu! Jeigu pavasarinio nuovargio požymiai labai stiprūs, trunka ilgai ar kelia nerimą, visada verta pasitarti su šeimos gydytoju ar psichologu.

 

Autorė Jūratė Survilė