Kartą Vakarų Virdžinijoje (JAV) vienos moters dvasia, nerasdama ramybės kapuose, pradėjo ieškoti savo žudiko. Vieną niūrią, pilką 1897 metų sausio dieną Merė Džeinė Heaster palaidojo savo 23 metų dukterį Elvą Zoną. Merginos mirtis buvo labai netikėta ir per daug paslaptinga…

 

Koroneris merginos mirties priežastimi įvardijo komplikacijas, kilusias gimdymo metu. Artimieji kraipė galvomis, nes Elva mirties dieną ne tik negimdė, bet net nebuvo nėščia. Motina buvo tvirtai įsitikinusi, kad dukters mirtis nebuvo natūrali. Ji manė, jei Elva galėtų kalbėti, papasakotų, kas iš tikrųjų nutiko jos mirties dieną.

 

Tačiau, anot to meto Jungtinių Valstijų teismo įrašų, Elva Zona ne tik kalbėjo iš kapo, bet ir nurodė, kas buvo jos žudikas. Tai vienintelis atvejis Šiaurės Amerikoje, kad liudininku tapo ir nusikaltimą išaiškino nužudytojo dvasia.

 

Likus dvejiems metams iki žūties, Elva Zona susilaukė kūdikio, būdama ne santuokoje. Tais laikais – tai buvo labai didelis skandalas. Kūdikio tėvas nepanoro vesti Elvos, todėl jai nedelsiant reikėjo rasti vyrą. Netrukus ji susipažino Edvardu, neseniai į miestą atvykusiu gyventi ir dirbti kalviu. Jaunuoliai iš pirmo žvilgsnio pajautė simpatiją vienas kitam.

 

Išrinktasis nepatiko Elvos motinai. Tikriausiai todėl, kad jis buvo nepažįstamas atvykėlis. Be to, turėjo kažką, kas vien į jį pažvelgus kėlė šiurpą. Nors ir prieštaraujant motinai, jaunuoliai susituokė. Vieną dieną Edvardas pasiuntė į namus pažįstamą berniuką paklausti žmonos, ar nieko nereikia nupirkti turguje. Atbėgęs berniukas rado ją gulinčią ant grindų. Iš pradžių pagalvojo, kad ji miega, tačiau netrukus suprato, kad moteris mirusi. Išsigandęs jis išbėgo iš namų ir pranešė, ką matė. Atvykę policininkai ir medikai konstatavo moters mirtį.

 

Po žmonos mirties Edvardas pradėjo elgtis labai keistai. Kol laukė atvykstančio gydytojo ir koronerio, jis nežinia kodėl perrengė žmoną pačia gražiausia sekmadienine suknele aukštu kaklu. Teismo ekspertai pastebėjo, kad odos spalva ant mirusios moters kaklo buvo šiek tiek pasikeitusi, tačiau Edvardas pradėjo aiškinti, kad ekspertizė nebūtina. Per laidotuves vyras elgėsi labai isteriškai. Kėlė įtarimų jo elgesys, dėl to, kad jis visaip bandė slėpti žmonos kaklą, pavyzdžiui, per laidotuves užrišo jos mėgstamiausią šalikėlį. Vėliau buvo teisme įrodyta, kad moteris mirė dėl trachėjos lūžio, o žudiku tapo, galimai psichiškai nesveikas jos vyras. Edvardas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

 

Tačiau viso to nebūtų įrodyta be Elvos Zonos dvasios įsikišimo. Viskas prasidėjo, kai Elvos mama po laidotuvių parsinešė namo išskalbti baltą drobulę nuo karsto. Skalbiant pastebėjo, kad vanduo nusidažė rausvai. Ant drobulės buvo kraujo žymė, kurios niekaip nepavyko išskalbti. Šį ženklą ji suprato, kaip dukters liudijimą. Motina kasdien pradėjo melstis ir prašyti dukters dvasią papasakoti apie mirties aplinkybes. Galų gale Elvos dvasia apsireiškė motinai ir per 4 naktis papasakojo, kas iš tikrųjų nutiko. Neįtikėtina, tačiau šis liudijimas, kurį teisme papasakojo Elvos motina, kažkaip įtikino visko mačiusius teisėjus…