Ar tikite vaiduokliais? Dažnas žmogus, nenorėdamas pasirodyti kvailu ir neracionaliu, purto galvą. Tačiau kaip tuomet būtų galima paaiškinti nuolat iš visų pasaulio kampelių ateinančias žinutes apie vaiduoklių pasirodymą ir netgi gyvą bendravimą su jais? Negi šitiek tūkstančių žmonių galėjo vieningai susimokyti meluoti? Paanalizuokime vaiduoklių reiškinį atidžiau.

 

Kas yra vaiduokliai?

Norint šį tą išsiaiškinti apie vaiduoklius, svarbiausia atsakyti į klausimą – kas iš tiesų jie yra? Deja, to niekas nežino! Tačiau yra ne viena teorija, kuri bando paaiškinti tūkstančius raštu užfiksuotų žmonių liudijimų. Atrodo, kad vaiduoklių prigimtis kažkokiu būdu susijusi su žmogiškąja patirtimi. Galima išskirti keletą vaiduoklių tipų, o jų kilmę paaiškinti keletu skirtingų teorijų.

         

Mirę žmonės

Tradicinis požiūris į vaiduoklius teigia, kad jie yra mirusių žmonių sielos, dėl kažkokios priežasties užstrigusios tarp mūsų žemiškojo egzistencijos lygmens ir kito egzistavimo etapo. Dažniausiai dėl šio užstrigimo būna kalta kokia nors tragedija ar trauma. Dauguma vaiduoklių medžiotojų ir aiškiaregių mano, kad šios po žemę klajojančios dvasios nežino ir nesupranta, kad jų kūnai yra mirę. Populiariausias požiūris teigia, kad kiekvieną gyvą žmogų sudaro kūnas ir jame gyvenanti siela. Kūnui netikėtai mirus, dėl per staiga susiklosčiusių aplinkybių siela tarsi nespėja paskui kūną ir nesuvokia, kad turi keliauti į kitą pasaulį. Šios dvasios dažniausiai vaidenasi savo mirties vietose arba ten, kur maloniausiai leisdavo laiką, būdamos žmogaus kūne. Tokio tipo vaiduokliai labai dažnai gali bendrauti su gyvaisiais. Tuo pasinaudodami aiškiaregiai ir mediumai dažnai stengiasi užmegzti su jais ryšį ir padėti suprasti, kad jie yra mirusieji, todėl turi keliauti į kitą egzistencijos lygmenį.

 

Vaiduoklių liekanos

Kai kurie mirę žmonės vietoj savęs palieka tam tikrus įrašus aplinkoje, kurioje jie egzistavo. Pavyzdžiui, vienas JAV pilietinio karo kareivis karts nuo karto matomas žiūrintis per langą, prie kurio jis kadaise ėjo sargybą, o prieškambaryje, kuriame mėgo žaisti maža mergaitė, jai mirus dažnai girdimas vaikiškas juokas. Užfiksuota atvejų, kai matomi ar girdimi netgi vaiduokliški traukinių ar mašinų vaizdai ir garsai, nors šių transporto priemonių jau seniai nebėra. Su tokio tipo vaiduokliais užmegzti ryšio nepavyksta, neatrodo, kad jie suvoktų gyvųjų egzistavimą, kaip tai daro anksčiau aprašyti vaiduokliai – mirusių žmonių sielos. Vaiduoklių liekanų apraiškos ir veiksmai nuolat yra tokie patys, kiekvieną kartą pasirodydami jie daro tuos pačius veiksmus. Manoma, kad tai gali būti likusi tam tikra mirusio žmogaus energija. Vis dėlto, kas laiko šiuos vaiduoklius žemėje ir koks nuolat pasikartojančių vaizdų ar garsų tikslas – lieka neaiški paslaptis.

 

Žinučių nešėjai

Šis vaiduoklių tipas tikriausiai pasitaiko dažniausiai. Dvasios neilgai trukus po jų kūnų mirties pasirodo savo artimiesiems. Jie suvokia savo mirtį ir gali bendrauti su gyvaisiais. Dažniausiai šio tipo vaiduokliai atneša tam tikrą žinią, kuria gali paguosti savo mylimuosius, pranešti, kad net ir mirę jie laikosi puikiai, yra laimingi ir kad nebereikia taip smarkiai dėl jų sielvartauti ir jų gedėti. Šie vaiduokliai pasirodo trumpam ir dažniausiai tik vieną kartą. Atrodo, jie specialiai sugrįžta į gyvųjų pasaulį vien tam, kad padėtų savo artimiausiems žmonėms susitaikyti su jų netektimi. Tai puikus būdas atsisveikinti su mirusiu žmogumi, ypač jei jaučiama, kad to tinkamai padaryti iki jo laidotuvių pabaigos nepavyko.

   

Poltergeistai

Šio tipo vaiduoklių dauguma žmonių bijo labiausiai, nes jie turi didžiausią galią paveikti mūsų fizinį pasaulį. Poltergeistai kaltinami dėl nepaaiškinamų garsų, tokių kaip baladojimasis, šnabždesiai, žingsnių garsai ar netgi muzika. Jie paima mūsų daiktus ir paslepia juos, o grąžina tik po kurio laiko. Jie taip pat atsuka vandens čiaupus, tranko durimis, įjungia ir išjungia šviesas, nuleidžia tualete vandenį, mėto daiktus per visą kambarį. Kartais poltergeistai tampo gyvųjų žmonių drabužius ar plaukus, o būdami ypač pikti netgi muša ir drasko žmones. Dėl tokio pikto elgesio gyvųjų atžvilgiu poltergeistų prigimtis dažnai aiškinama demoniška kilme.

 

Projekcijos

Skeptikų požiūriu, visi vaiduokliai ir dvasios egzistuoja tik mūsų pačių galvose, yra tik mūsų proto produktas. Jų teigimu, vaiduokliai – tai psichologinis fenomenas: mes juos matome tik todėl, kad tikimės arba norime pamatyti. Gedinti našlė išvysta savo mirusį sutuoktinį, nes to nepaprastai trokšta: jai reikia paguodos, kurią teikia žinojimas, kad vyrui viskas gerai ir kad jis yra laimingas aname pasaulyje. Moters protas sukuria patirtį, kuri leidžia jai susidoroti su vyro netektimi.

Iš tiesų – mes taip mažai išmanome apie savo proto galimybes ir galias. Gali būti, kad proto sukurti vaizdai ar garsai mūsų pačių sąmonės yra suvokiami kaip tikri ir fiziškai egzistuojantys, nors tai tėra projekcijos.

 

Įdomūs faktai:

  • Vaiduokliai dažniausiai pasirodo vaikams, žengiantiems į paauglystę, mat tokio amžiaus žmonės išskiria didžiulį energijos kiekį.
  • Gyvūnai gali matyti, girdėti ir jausti vaiduoklius. Štai kodėl kartais galite išvysti savo katę ar šunį, intensyviai spoksantį į vieną tašką, kuriame, atrodo, nieko nėra.
  • Vaikai priima vaiduoklius kaip įsivaizduojamus draugus.
  • Vaiduokliai neturi bėgančio laiko nuovokos.
  • Vaiduokliai dažniau pasirodo naktimis, kad sutaupytų energiją, kuri dieną būtų stipriai švaistoma.