Urologai ragina vyrus suklusti: ankstyvos stadijos prostatos vėžį galima suvaldyti ir be operacijų

Kasdien medicinai žengiant dideliais žingsniais į priekį, gydytojai vis garsiau kalba apie modernią ir inovatyvią prostatos vėžio kontrolę. Tai vienas svarbiausių vyro organų, atsakantis už lytinę potenciją ir vaisingumą. Pasak urologų, prostata gali sutrikti bet kurio amžiaus vyrui, o jos negydant, su laiku, gali išsivystyti ir klastingas bei gyvybes nusinešantis prostatos vėžys.

Lietuvoje beveik du dešimtmečius prostatos vėžys pirmauja tarp vyrų onkologinių susirgimų. Virsdama gyvybei pavojingu vėžiu, normali ląstelė praeina daugybę sudėtingų etapų, kuriuos lemia žmogaus genai, aplinka ir gyvenimo būdas. Šį sekmadienį TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis“ garsiausi šalies urologai ragins visus vyrus susirūpinti savąją sveikata, jos neapleisti bei reguliariai apsilankyti pas gydytojus, tuo pačiu užsukant ir į gydytojo urologo kabinetą.

„Nebylusis prostatos vėžys nusineša nemažai vyrų mirčių, mat į gydytojus pacientai kreipiasi pavėluotai, su užleistu ir metastazavusiu vėžiu, kuomet belieka gydyti tik pasekmes. Čia labai svarbi tampa ankstyvoji prostatos vėžio diagnostika. Prostatos specifinio antigeno tyrimas, genetiniai tyrimai, magnetinis rezonansas ar sulietos biopsijos leidžia nustatyti būtent kliniškai aktyvų ir reikšmingą vėžį, kurį reikia gydyti“, – laidoje pasakos NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas onkologas med. m. dr. Albertas Ulys.

Kad būtų laiku pastebėtas prostatos vėžys, gydytojai urologai primena, jog vyrai nuo 50-ies metų, o esant prostatos vėžio atvejų šeimoje – nuo 45-erių, bent kartą metuose privalo pasitikrinti prostatos sveikatą. Tokią galimybę nemokamai suteikia valstybinė prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.

„Jeigu tyrimo metu yra nustatomas padidėjęs PSA, reikia aiškintis toliau ar tai yra dėl gerybinio prostatos išvešėjimo, ar dėl uždegimo, o gal tai dėl vėžio. Jeigu vėžys nėra pats pikčiausias ir agresyviausias, apie operacijas niekas nebekalba. Šiai dienai yra skiriamas aktyvus stebėjimas ir tokie vyrai sėkmingai gyvena ilgus metus“, – tvirtins gyd. urologas, habil. dr. prof. Balys Dainys.

Pasak gydytojų, aktyvaus stebėjimo metodika Lietuvoje yra taikoma jau dešimtmetį. Pasirinkus tokią taktiką, pacientas turi nuolat konsultuotis su urologu, reguliariai atlikti visus reikiamus tyrimus ir stebėti rezultatus, ar vėžys progresuoja. Net 80-85 proc. prostatos vėžiu sergantiems pacientams radikalus gydymas nebūna taikomas, o taikoma aktyvi stebėsena.

„Aš matau daugelį pacientų, kuriems paskyrus aktyvų prostatos vėžio stebėjimą, jie ima stebėti ir keisti savo gyvenimo būdą. Jie pakeičia mitybą, ima sportuoti ir atėję džiaugiasi, kad tas pasikeitimas duoda teigiamos reikšmės ne tik vėžio vystymuisi, bet ir pačio žmogaus gyvenimui ir savijautai“, – pasakos dr. A. Ulys.

Jungtinės Karalystės mokslininkai surado būdą, kaip padėti vyrams kovoti su prostatos vėžiu. Atsakymas slypi natūraliose augalinėse medžiagose, ypač polifenoliuose. Mokslininkų nuomone, mityba, kurioje gausu polifenolių turinčių produktų, siejama su mažesne vėžinių bei kitų lėtinių ligų rizika ar retesniu atkryčiu po gydymo.

Didžiosios Britanijos mokslininkai atliko nacionalinį dvigubai aklą II fazės klinikinį Pomi-T tyrimą su neišplitusiu prostatos vėžiu sergančiais vyrais ir pirmąkart pasaulyje patikimai įrodė, kad tinkamai suderinti skirtingų augalų polifenoliai, koncentruoti vienoje kapsulėje, slopina vėžio žymenų augimą. Kapsulę iš polifenolių gausių brokolių, granatų, ciberžolių ir žaliosios arbatos specialiai šiam tyrimui sukūrė Didžiosios Britanijos mokslininkai ir gydytojai onkologai, bendradarbiaudami su Kembridžo universitetu, Nacionaliniu vėžio tyrimų tinklu ir Nacionaliniu vėžio tyrimų institutu. Tyrimui vadovavo Kembridžo universiteto profesorius onkologas Robertas Thomas.

Klinikiniu tyrimu nustatyta, kad 6 mėnesius polifenolių kapsules vartojusiems vyrams PSA augimas buvo vidutiniškai 64 proc. mažesnis nei placebo grupėje. Paaiškėjo, kad net 46 procentams polifenolių kapsules vartojusių vyrų prostatos specifinio antigeno arba PSA koncentracija kraujyje sumažėjo arba nekilo, taigi, beveik pusei preparatą vartojusių vyrų vėžys nustojo augti ar net sumažėjo. Kitaip tariant, keturi polifenolių gausūs augaliniai produktai kapsulėje padėjo vyrams išvengti skausmingų, itin brangių ir invazinių procedūrų arba jas atitolino, nesukeldami pavojingo šalutinio poveikio.

„Polifenoliai yra stiprūs antioksidantai, turi priešvėžinį veikimą ir yra rekomenduojami net turint sveiką prostatą. Jų gausu daržovėse, ypatingai raudonos ryškios spalvos, taip pat ciberžolės šaknyje, brokoliuose, granatuose, žaliojoje arbatoje. Tačiau jog gautume ryškų polifenolių poveikį, jų per dieną turime suvalgyti kilogramais. Būtent todėl mokslininkai kuria specialius preparatus, kuriuose tos aktyvios medžiagos koncentruotos ir sudėtos į vieną kapsulę – taip vartoti yra ir patogiau, ir naudingiau“, – pasakos prof. B. Dainys.

Kaip kovoti su sausėjančios burnos jausmu? 

Kserostomija – tai burnos sausumo jausmas, atsirandantis dėl sumažėjusios ar visai išnykusios sekrecinės seilių liaukų funkcijos. Nuolatinis burnos džiūvimas neretai sukelia itin didelį diskomfortą, o tuo pačiu yra ir rimta grėsmė burnos bei viso žmogaus organizmo sveikatai. Prieš keletą metų atlikto mokslinio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, jog net ketvirtadalis šalies gyventojų skundžiasi burnos sausumo jausmu. Vis tik, žmonės vengia apie tai kalbėtis su gydytoju odontologu, mat pasikonsultavę su šeimos gydytoju, neretai prieina klaidingos nuomonės, kad nieko padaryti negalima.

„Burnos sausumas dažnėja su amžiumi, mat vyresni žmonės vartoja daugiau vaistų ir turi daugiau gretutinių susirgimų, kurie nulemia burnos sausumą. Taip pat stresas ar nuovargis gali būti jaunų žmonių jaučiamo burnos sausumo priežastimi. Becukriai ledinukai, kramtomos gumos gali sumažinti seilių trūkumą, o taip pat yra įvairiausių preparatų burnos sausumui gydyti. Kiekvieno žmogaus burnos sausumo priežastis yra individuali, todėl raginama pasitarti su gydytoju odontologu, siekiant rasti tinkamiausią sprendimo būdą“, – laidoje patarimu dalinsis gydytoja odontologė Indrė Stankevičienė.

Paskutinę vasario dieną – Tarptautinė retų ligų diena

Retomis ligomis vadinamos tokios ligos, kuriomis serga 1 ir 2000 žmonių. Pasaulyje šiomis ligomis serga apie 300 mln. gyventojų, Lietuvoje – apie 200 tūkst. žmonių. Retos ligos gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmogui, tačiau daugelis jų prasideda ankstyvame amžiuje ir yra sietinos su genetine kilme. Reta ar dar nenustatyta liga tampa didžiuliu iššūkiu šeimai, pakeičiančiu jos ir aplinkinių gyvenimus. Tokių ligų diagnozė – gan sudėtinga, mat neretai jos yra lėtinės, pažeidžia daugiau nei vieną organizmo sistemą. Pažeidimai gali pasireikšti ne vienu metu, todėl prireikia nemažai laiko, kol pagal progresuojančius ligos požymius nustatoma galutinė retos ligos diagnozė.

„Retų ligų sąvoka nėra sena, nes anksčiau tokios ligos išvis nebūdavo diagnozuojamos, o jeigu tai neturi pavadinimo – neturi ir statistikos. Tik progresuojant mokslui, atsiranda galimybė tiksliai įvardinti problemą ir šiai dienai tų ligų yra kone 7 tūkst. skirtingais pavadinimais. Net jeigu dabar neturim stebuklingo vaisto tai ligai pagydyti, reikia stengtis, kad tas žmogus to vaisto sulauktų būdamas kuo geriausios būklės. 5 proc. retų ligų jau dabar turi modernius ir inovatyvius gydymo būdus“, – laidoje kalbės LSMUL Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja vaikų neurologė, Lietuvos vaikų neurologų asociacijos pirmininkė dr. Milda Dambrauskienė.

Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – padėka tiems, kurie rūpinasi vėžiu sergančių vaikų sveikata

Sekmadienį laidos jautriausioje rubrikoje „Ačiū, daktare“ padėka keliaus į gydytojų gretas, kurie kiekvieną dieną rūpinasi vaikučių, sergančių onkologinėmis ligomis, sveikata ir gerove. Šiais metais 40-ies metų jubiliejų minėsiančio VUL Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro medikės dėkoja ne tik garbingiems savo mokytojams, bet ir nuolatiniams rėmėjams, kurių dėka buvo baigta net dvejus metus trukusi centro renovacija.

„Vėžys yra tokia diagnozė, kuri gali užklupti vaiką bet kokiame amžiuje. Susirgti gali ir naujagimis, ir paauglys, tačiau galime pasidžiaugti, kad šiai dienai pasveiksta apie 80 proc. mūsų pacientų. Nugalint tas sunkias situacijas, mes, gydytojai, tuo pačiu gaunam labai daug teigiamų emocijų, nes padedam tam vaikui nugalėti mirtį“, – gražius žodžius laidoje dalins VUL Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė, gydytoja vaikų onkohematologė med. m. dr. doc. Jelena Rascon.

Devintąjį sezoną medicinos laida „Sveikatos medis“ pradėjo atsinaujinusi – prie ilgametės laidos vedėjos, gydytojos Irenos Pivoriūnienės prisijungė veikli ir aktyvi mama, iniciatyvos „60+“ įkūrėja Laura Balčiūtė. Ilgametė medicinos laida ir toliau džiugina žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalina naudingus patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindina su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsako į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą. 

„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – sekmadieniais, 15 val. per TV8!