Daugumai moksleivių ir studentų didžiausią baimę kelia egzaminai ir kiti atsiskaitymai. Tačiau kai kurie nerimauja dėl visiškai kitokių priežasčių, nes jų akademiniame miestelyje galbūt vaidenasi. Dažniausiai nauji studentai domisi kur kas praktiškesniais dalykais, reikalingais gyvenimui, bet tarp jų yra ir tokių, kurie prieš apsigyvendami studentų bendrabučio kambaryje, pasiteirauja, ar jame nevyksta paranormalių reiškinių…

 

universitetas

D. Britanijoje labiausiai vaiduoklių apsėstu universitetu laikomas apie XI amžiuje duris pirmą kartą atvėręs Oksfordo universitetas. Pasakojamos legendos apie tai, kad vieno britų universiteto koledžo bibliotekoje dažnai galima išvysti pulkininko Franciso Winderbanko šmėklą. Oksfordo universiteto šv. Jono koledžo bibliotekoje kartais galima pamatyti arkivyskupo Williamo Laudo figūrą be galvos. Šioje vietoje, 1645 metais dvasininkui buvo nukirsta galva. Studentai esą matę W. Laudo vaiduoklį su žvake rankoje, spardantį savo galvą ant grindų.

 

Kad ir kaip keista būtų, vaidenasi ne tik senose mokslo įstaigose. Rusijoje, Čeliabinsko srityje, Magnitogorsko 34-ojoje vidurinės mokyklos mokiniai iki šiol prisimena paslaptingus įvykius šioje, iš pirmo žvilgsnio neišskirtinėje mokykloje. Mokytojai yra pasidalinę į dvi grupes: vieni paslaptingus reiškinius vertina skeptiškai, kiti linkę jais tikėti. Kas vyksta šioje mokykloje? Čia be paaiškinamos priežasties tualetuose dingsta vanduo, staiga dingsta kreida ir ji mistiškai persikelia į kitą vietą. Kartais savaime išsijungia ir įsijungia šviesa. Mokytojos, pasilikusios po pamokų tuščioje mokykloje tikrinti namų darbų, dažnai girdi trankomų durų garsą, batų kulnų kaukšėjimą, žingsnių aidą koridoriuose.

 

Londono universiteto koledžo studentai apgyvendinami Arthuro Tattersallo namuose Goverio gatvėje. Sklando gandai, kad šiame pastate dažnai vaidenasi jaunos merginos, Emmos Lousie, vaiduoklis. Studentė esą buvo nužudyta tunelyje, kuris tariamai jungia Londono universiteto koledžą su kryžminiu universiteto pastatu, kuriame yra biblioteka bei kavinė. Anot legendos, gyvenamuosiuose kambariuose ir koridoriuose užtenka tris kartus pakartoti Emmos Lousie vardą ir ji pasirodys.

 

Škotijoje senovinę pilį primenančiame šv. Andriaus universitete jau 200 metų vaidenasi baltosios ledi dvasia. Ji pasirodo Katedros požemiuose, vilkėdama ilgą, baltą rūbą. Baltoji ledi nėra tikras universiteto vaiduoklis, tačiau ji pasirodo labai netoli jo ir taip paverčia visą vietovę magiška ir šiurpiai keista. Universiteto studentai kuždasi, kad naktį tamsiomis gatvelėmis prie mokslo įstaigos reikia vaikščioti labai atsargiai. Niekada negali žinoti, kada susidursi akis į akį su baltosios ledi vaiduokliu. Dažniausiai ši mergelė su liemenį siekiančiais plaukais sutinkama spalio ir lapkričio mėnesiais.

 

Tamsiuoju paros metu iš Bristolio universiteto (pietvakarių Anglija) menų ir socialinių mokslų bibliotekos išeinantys studentai kartais regi pagrindine miesto gatve jojantį ant juodo žirgo begalvį raitelį.

 

Indijoje vaiduoklių taip pat turtinga kaip ir D. Britanija. Antgamtiniai reiškiniai tolimoje šalyje gali būti net pateisinama priežastis savaitę nutraukti paskaitų dėstymą ir lankymą. Tokia praktika taikoma viename didžiausių ir seniausių  Indijos Delio universitete. Studentų miestelyje gyvenantys vaikinai kartą pasiskundė, kad kažkoks vaiduoklis neleidžia jiems ilsėtis. Jis beldžiasi į studentų miegamųjų kambarių duris, stumia nuo laiptų. Vaiduoklis esą turi specifinį kvapą, kuris palaipsniui silpnėja, kai jis tolsta nuo savo pasirodymo vietos. Pasakojama, kad vaiduoklio kvapas – tai tabako, skutimosi kremo ir dezodoranto mišinys. Šis kvapas daugeliui universiteto studentų priminė bendramokslį, kuris mirė per paskaitą auditorijoje. Vaiduoklis studentų miestelyje pradėjo rodytis praėjus vos mėnesiui po vaikino mirties. Velionį pažinoję asmenys teigė, kad jis naudojo būtent tokias priemones, kaip ir ano pasaulio būtybė.

 

Tarp mokinių sklando gandas, kad Magnitogorsko vidurinėje vaidenasi chemijos mokytojos, mirusios prieš dešimt metų, dvasia. Ji amžinojo poilsio vietoje ramybės kažkodėl neranda, todėl vis sugrįžta į savo darbo vietą. Pilkas, neryškus mokytojos vaiduoklis dažniausiai sutinkamas trečiajame aukšte, koridoriuje, leidžiantis laiptais. Dabar jau neaišku, kas pirmasis pamatė vaiduoklį. Netrukus po šio įvykio pradėjo vykti ir daugiau keistų dalykų. Pavyzdžiui, kažkas ant rūsio sienų nupiešė juodų kryžių, nors įėjimas į jį visada būna užrakintas.

 

Kitą kartą ventiliatorius pradėjo veikti savaime ir, praėjus kažkiek laiko, staiga pats sustojo. Keistas sutapimas, kad beveik iškart po to mokyklos sargas įteikė išėjimo iš darbo prašymą. Mokyklos vadovybė paneigė gandus apie mokykloje apsigyvenusį vaiduoklį, sakydama, kad per pastaruosius 10 metų joje nemirė nė vienas mokytojas, todėl tie žingsniai negali būti iš anapusinio pasaulio grįžusios dvasios.