Lauko ramunė dedikuota šventajai Onai, mergelės Marijos motinai. Lotyniškas šio augalo pavadinimas „Matricaria“ reiškia „mylima mama“. Ramunėlėmis gydydavosi jau senovės egiptiečiai.

  • Egiptiečiai šį augalą laikė dievų dovana, galinčia išgydyti daugelį ligų. Smulkiais baltais žiedeliais žydinčias ramunėlės jie aukodavo Saulės dievui. Ramunėlės buvo naudojamos, gaminant slaptą mumijų balzamavimo aliejų.
  • Romėnai iš ramunėlių gamindavo gėrimus ir kvepalus. Viduriniaisiais amžiais ramunėles tyrinėję vienuoliai atrado nemažai jų gydomųjų savybių. Jau tada distiliavimo būdu būdavo išgaunamas eterinis šių gėlių aliejus.
  • Ramunėlės – vienos iš universaliausių vaistažolių. Žiedų arbata ramina, padeda išvengti nemigos, malšina įvairius, tarp jų menstruacijų skausmus, padeda sutrikus virškinimui, peršalus. Dar veiksmingesnė, jei vartojama kartu su medumi ir citrina.
  • Ramunėlių arbatą kasdien gerti naudinga sergantiems diabetu. Teigiama, kad ramunėlės padeda išvengti komplikacijų: aklumo, nervų sistemos, inkstų pažeidimų.
  • Ramunėlių nuoviro kompresai gydo akių uždegimą, akių alerginį sudirgimą, nuovargį.
  • Padeda išvengti burnos infekcinių ligų, stiprina dantenas.
  • Švelnaus kvapo ramunėlės tinka odos ir plaukų, ypač šviesių, priežiūrai. Ramunėlių nuoviras švelniai dezinfekuoja, šviesina odą, gydo įvairius pažeidimus, nudegusią odą, spuogus, padeda atsikratyti pleiskanų, plaukams suteikia žvilgesio.