Besidomintiesiems paranormaliais ir nepaaiškinamais reiškiniais dažnai tenka išgirsti teoriją apie tuščiavidurę žemę. Ši teorija pagrįsta senovinėmis legendomis, kad po Žeme klesti civilizacijos, gyvena kitokios rasės žmonės. Dažniausiai šie gyventojai apibūdinami kaip labiau technologiškai pažengę nei gyvenantieji ant Žemės paviršiaus. Yra manančiųjų, kad neatpažinti skraidantys objektai nėra ateivių, bet požeminių civilizacijų kūriniai.

 

Garsiausiu požeminio pasaulio miestu vadinama Agarta, Šambalos šalies sostinė. Šį miestą aprašė amerikiečių rašytojas Vilisas Emersonas. Knygoje aprašoma, kaip vienas norvegų jūreivis laivu priplaukė įėjimą į Žemės vidų Šiaurės ašigalyje. Tada jūreivis dvejus metus praleido su vietiniais Agartos miesto po Žemės pluta gyventojais, kurių ūgis siekė beveik 4 metrus. Sakoma, kad šie žmonės į požemius pasitraukė, nes Žemės viršuje vyko daug kataklizmų ir karų. Kadaise vyko ilgametis Atlantidos ir Lemūrijos karas, kurio metu buvo panaudoti termabranduoliniai ginklai, sunaikinę šias galingas civilizacijas. Išgyvenusieji įsikūrė požeminiuose miestuose, kuriuose buvo saugiau.

 

Į šį paslaptingą požeminį pasaulį patekti galima per skirtingus įėjimus. Šie įėjimai slepiasi Jungtinėse Valstijose, Brazilijoje, Italijoje, Tibete, Indijoje, Karaliaus Saliamono kasyklose, Pietų ir Šiaurės ašigaliuose.