Pinigai yra daugiau nei skaičius banko sąskaitoje. Juk tiek daug kasdienių rūpesčių ir emocijų susiję su pinigais. Psichologų teigimu, finansų tema neretai sukelia konfliktų ne tik porose ar visuomenėje, bet ir su pačiu savimi. O asmeninių finansų valdymo guru tikina, kad pinigų žmonės vis pritrūksta, nes į juos žvelgia kaip į pagarbos nevertą dalyką. Tad kaip iš tiesų reikėtų pinigus skaičiuoti, uždirbti ir apie juos galvoti, kad piniginėje nešvilpautų vėjai?

 

Rich,Wealthy,Person,Millionaire,With,Finance,Capital.,Businessman,Increasing,Fortune,Pagrindinis motyvas

 

Finansinė gerovė ir saugumas – itin reikšminga sąlyga, dažnai lemianti tai, kaip žmogus vertina gyvenimo kokybę. Ne paslaptis, jog pinigai – stiprus motyvacijos šaltinis. Tai patvirtina įvairios apklausos ir tyrimai. Vieno didžiausių Didžiosios Britanijos banko atliktos apklausos duomenimis, du trečdaliai žmonių nuolat ieško būdų, kaip papildomai užsidirbti. Ir teigia apie pinigus galvojantys 8–15 kartų per dieną. Net 25 % jų teigia, kad tik finansinis atlygis priverčia ateiti į darbą. Deja, siekis gauti daugiau pinigų verčia ne tik labiau stengtis, tačiau kartais tampa ir nusikaltimų motyvu. Beveik 72 % visų pasaulyje įvykdomų nusikaltimų padaroma dėl pinigų ar kitų materialinių vertybių. JAV psichologų asociacijos teigimu, viena pagrindinių nepasitenkinimo gyvenimo kokybe priežasčių yra sąlyginis pinigų trūkumas. Būtent pinigų, kaip popierinių kupiūrų ir skaičių banko sąskaitoje. Ir valstybės, ir pavieniai žmonės vertinami pagal ekonominę galią – pinigų kiekį. Pagal finansinę padėtį pasirenkami net asmeninių santykių partneriai. Su kuriais vėliau pykstamasi būtent dėl tų pačių pinigų. Pasak sociologų, 1 iš 3 porų nesutaria dėl finansų. Tai skatina vienas nuo kito slėpti išlaidas, o kartais net skirtis. 2007 m. grupė Didžiosios Britanijos seksologų paskelbė, kad derėtų oficialiai pripažinti naują seksualinį fetišą – pinigus. Specialistų nuomone, pasaulyje seksualiniam potraukiui prilygstantį jausmą pinigams skirtingais gyvenimo etapais gali patirti 0,7–1,5 % suaugusių vyrų ir moterų.

 

Tarp meilės ir neapykantos

 

Šiuolaikinės psichologijos ekspertai įsitikinę, kad pinigai visuomenėje – kur kas daugiau nei tik priemonė pasirūpinti pagrindiniais savo ir šeimos poreikiais. Moderniame pasaulyje šlamantieji dažnai tapatinami su galia. Būtent galia leidžia pakelti socialinį statusą. Net matuojant pasauliniu masteliu finansiniai resursai dažnai nurungia politinius ar karinius pajėgumus. Tam tikru galios ekvivalentu pinigai tapo ne tik todėl, kad tai padiktavo gyvenimo būdas bei ekonomikos dėsniai. Pinigai ir jų teikiama galia užvaldė sąmonės turinį. Tai iš tiesų nėra blogai ar moraliai žalinga. Visgi tai kelia nepatogumų tiems, kurie piniginiai ištekliai riboti. Psichologai mano, kad daugelis šiuolaikinių žmonių, ypač jaunų (iki 25 m.), su pinigais užmezgę ne itin sveikus santykius. Tai reiškia, kad blaškosi tarp meilės jiems ir pasibjaurėjimo turtingųjų pasauliu. Viena vertus, žmonės nuolat siekia tokio gyvenimo būdo, kurį užtikrina finansinis stabilumas ir didelės pajamos. Tačiau jaunoji karta vis dažniau prabyla apie socialinį neteisingumą, kuris nulemtas milžiniškos finansinės atskirties tarp grupelės milijardierių ir likusio pasaulio. Ir ryškiausia ši tendencija yra ten, kur dar prieš penkias dešimtis metų praturtėti galėjo kiekvienas – JAV. Juk būtent laisvės šalimi tituluojama valstybė laikyta vieta, kur kiekvienas sunkiai dirbantis žmogus gali tapti turtuoliu.

 

Visi negali būti vienodai turtingi

 

Įgyvendinti amerikietiškajai svajonei teoriškai pakako tik atkaklaus darbo. Deja, taip nebėra. Ekonominės sąlygos visiškai pasikeitė, tad atskiros piliečių grupės pradeda kalbėti apie socializmą – filosofinę idėją visas žemiškąsias gėrybes padalinti visiems po lygiai. Daugelis labiausiai nepatenkintų šiuolaikine ekonomika bei asmeniniais finansais beda pirštu į Huaxi Kinijoje. Huaxi – „pavyzdinis socialistinis kaimas“, kurį komunistų partijos sekretorius Wu Renbao įkūrė 1961 m. Jis siekė vargingą ūkininkų bendruomenę paversti turtinga protingai pritaikius šiuolaikinio žemės ūkio verslo metodus, tuomet diversifikuoti į plieno gamyklas, logistikos bendroves ir tekstilės verslą. Komuna į akcijų biržą įtraukta 1998 m., o dabar tapo didele savarankiška korporacija. Vietoj buvusių ūkinių pastatų išdygo milžiniškas dangoraižis, apie kurį susispietė kitos bendruomenės. Čia nėra neturtingų žmonių, o daugelyje prabangių dangoraižyje įkurdintų butų kabo kristalais inkrustuoti sietynai. Šis nedidelis taškelis tolimoje Kinijoje kiek primena Dubajų. Ir ne tik prabanga, tačiau ir taisyklėmis. Žmonės dirba net savaitgaliais, o iš garsiakalbių gatvėse sklinda kaimelio himnas ir įkvėpti turinčios kalbos apie šlovingo komunizmo statytojus. Taip pat niekas čia negali turėti daugiau nei turi artimiausias kaimynas, bet tik su sąlyga, jog šis priklauso pirmųjų akcininkų grupei. Tad net pačiame turtingiausiame kaime pasaulyje egzistuoja socialinė nelygybė, ir šitą įsisąmoninti ragina ne tik finansų valdymo ekspertai, bet ir psichologai.

 

Turtingo mąstymo principai

 

Tokie pasvarstymai patraukliai gali atrodyti tik tiems, kurie niekada iš arti neregėję socializmo. Tačiau sociologai pastaruoju metu vis dažniau pastebi susižavėjimą tokiomis utopinėmis idėjomis. Tai, ko gero, pirmasis ženklas, kad atėjo metas bent iš dalies transformuoti ekonomiką arba išmokti keisti gyvenimo būdą bei prioritetus. Ir veikiausiai mąstymo transformacija įvyks greičiau nei ekonomikos pokyčiai. Pirmoji užduotis, kurią turėtų įvykdyti kiekvienas, norintis turėti daugiau pinigų, yra aiškus realių tikslų nusistatymas. Ne visiems reikia didelio namo ir jachtos, kad jaustųsi finansiškai stabilūs. Žmogus, turintis aiškų tikslą, randa būdų jį įgyvendinti. Tad nesvarbu, kokiame finansiniame taške pradedami pokyčiai, svarbiausia – nusistatyti asmeninį prioritetą. Jis turėtų būti didesnis nei tik išgyventi šį mėnesį ar atostogauti egzotiškoje šalyje. Žengus pirmąjį žingsnį prasideda kelionė praturtėjimo link:

 
  • Įvertinti turimus ir galimus įgyti pajamų šaltinius. Daugeliui pagrindinis pajamų šaltinis yra darbas. Tad svarbu įvertinti, ar gaunamas atlygis racionalus ir kokios galimybės jį padidinti. Jeigu karjeros galimybių konkrečioje pozicijoje nėra, metas susimąstyti apie darbo vietos pokyčius. Jeigu tam reikia papildomų žinių ar įgūdžių, investuokite į save. Investicijos į žinias – geriausiai išleisti pinigai. Kitas aspektas, kurį pravartu apmąstyti, yra papildoma veikla. Pavyzdžiui, jeigu turite paskolą ir norite mokėti įmokas lyg nejaučiant, raskite papildomą darbą, kuriame būtų mokama tiek, kokio dydžio paskolos įmoka.
  • Nesiskolinti, jeigu tam nėra būtinybės. Viena priežasčių, kodėl žmonės atsiduria nepatogioje finansinėje situacijoje, yra neprotingai pasirinkti vartojimo kreditai. Vartojimo kreditus žmonės renkasi tam, kad gyventų patogiau. Bet vėliau jie neretai tampa našta, kuri sustabdo nuo pajamų didėjimo net 5 ar 7 metams. Tad visada būtina įvertinti, ar trokštamo daikto iš tiesų reikia. Galbūt verta jam taupyti ir įsigyti nemokant palūkanų.
  • Negalint laisvai įsigyti dviejų prabangos prekių, nepirkti nė vienos. Angliškai šioji taisyklė skamba kiek geriau, bet svarbiausia – ne šūkio skambesys, o pagrindinė žinutė. Kiekvienam norisi turėti kažką gražaus ar net atspindinčio socialinį statusą, pavyzdžiui, prabangią rankinę ar motociklą. Tačiau tai skurdinančios išlaidos. Tokius daiktus verta pirkti tik tokiu atveju, jeigu galite sau leisti įsigyti du identiškus dalykus. Jeigu nesijaučiate laisvai pirkdami ir vieną, vadinasi, to daikto jums nereikia. Jis nesuteiks pasitenkinimo.
  • Ugdyti finansinį raštingumą. Tai įgūdžių ir žinių, leidžiančių priimti pagrįstus ir veiksmingus finansinius sprendimus, visuma. Asmens gebėjimas tvarkytis su pinigais priklauso nuo kelių aspektų: kiek žinių turi tinkamai valdyti savo finansus; kokia finansinė elgsena; kiek išmano ekonomikos principus. Šioji patirčių ir žinių visuma sudaro finansinį intelektą. Tik supratę, kas yra pinigai, iš kur jie atsiranda ir kur pradingsta, pradėsite gyventi geriau.
  • Investuoti. Savo knygoje „Kaip mąsto turtingieji“ (How Rich People Think) populiarus amerikiečių verslo lektorius Steve‘as Sieboldas rašo, kad pinigų reikia turėti tiek, kad būtų galima patenkinti būtiniausius poreikius ir pasirūpinti šeima. Tuomet, kai ši kartelė perlipama, turi būti kuriamas naujas tikslas, kurio link dažniausiai veda investavimas. Būtent investicija mažos rizikos srityje leidžia daugeliui įgyvendinti vieną svarbiausių tikslų – padėti vaikams, kai šie užaugs, arba pasirūpinti oria senatve.
  • Pinigus gerbti, bet netapatinti jų su laime. Pinigai – viena iš priemonių gauti norimų dalykų. Kažką nusipirkti ir patirti trumpalaikį džiaugsmą nėra žema. Finansai – toks pats gerbtinas išteklius, kaip ir fizinė jėga, tvirta valia ar išmintis. Tad verta sau priminti, jog pinigai svarbūs, bet ne patys svarbiausi. Mat skirtingai, nei, pavyzdžiui, sveikata, pinigai pakeičiami. Netekus tam tikros sumos ją galima uždirbti ar „užauginti“ iš naujo. Tad finansai visada turėtų užimti antrą vietą, o pirmoje turėtų būti tai, ko pakeisti neįmanoma. Antraip siekis gauti vis daugiau pinigų gali virsti priklausomybe, atimančia, o ne kuriančia laimę.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė