Šiaurės Afrikos perlu vadinamas Tunisas pastaraisiais metais išpopuliarėjo ir tarp turistų iš Lietuvos. Kelionių organizatoriai tikina, kad ši šalis patiks ieškantiems vasariško poilsio Turkijoje alternatyvos. Tvarkingi balto smėlio paplūdimiai pamalonins lėto poilsio gerbėjus. Ištroškusiems aktyvių pramogų bus pasiūlyta nuostabi išvyka į bekraštę Sacharos dykumą. Sužavėti liks net „Žvaigždžių karų“ gerbėjai. Mat būtent Tunise nufilmuota pirmoji šios sagos dalis. Ir tai tikrai ne visi viliojančio Tuniso privalumai.

 

Egzotiškas, bet netolimasDetail,Of,Traditional,Arabic,Architecture,In,Cityscape,At,Dawn,With

 

Skrydis į Tunisą trunka vos tris valandas. Tad ši kelionių kryptis patraukli tiems, kurie keliauja su vaikais arba sunkiai pakelia ilgesnius skrydžius. Nuostabu tai, kad, pakilus iš Vilniaus oro uosto, vos po kelių valandų nusileidžiama tarsi į kitą planetą. Į tokią, kurioje net pavasarį kaitina 30 ºC šiluma, smėlis maišosi su miškų žaluma, o istorinis palikimas mena šlovingus laikus. Juk dabartinis Tunisas stovi ant didingosios Kartaginos liekanų. Dar IX a. pr. Kr. įkurta Kartagina minima visuose istorijos vadovėliuose. Galingos imperijos sostinė, kuri daugelį kartų atsilaikė prieš Romos imperijos kariuomenę, galiausiai buvo sulyginta su žeme, o vėliau atstatyta užkariautojų rankomis. Nors iš naujo pastatytas miestas Viduržemio jūros pakrantėje nepasižymėjo tokia prabanga kaip kadaise, vienas dalykas nepasikeitė. Išliko unikali berberų bendruomenė, kuri iki šių dienų išlaikė savo kalbą, papročius ir unikalų tikėjimą. Jų neįveikė nei pačia karingiausia germanų gentimi laikomi vandalai, nei dar aršiau nusiteikę krikščionys. Tačiau palaužė Osmanų imperija, ir ne tiek ginklu, kiek iš Ispanijos išvarytų maurų skaičiumi. Jie čia persikėlė su musulmonišku tikėjimu, savais papročiais ir poreikiu palaikyti glaudžius ryšius su Europos šalimis. Per šimtmečius Tunisas tapo tuo, kuo yra dabar – kryžkele tarp Europos, tikrosios Afrikos ir radikaliai musulmoniškų Artimųjų Rytų. Kultūrų katilą dar labiau sumaišė prancūzų kolonistai, šioje Šiaurės Afrikos teritorijoje viešpatavę net iki 1956 m. Pasitraukus kolonistams, Tunisą apėmė politinė suirutė: karalių nuvertė prezidentas, prezidentą pučo metu nuvertė kitas, tačiau galiausiai buvo suorganizuoti laisvi rinkimai. 1989 m. Tuniso ekonomika pamažu pradėjo atsitiesti, nors aukščiausiame poste ir nesėdėjo demokratiškai išrinkta valdžia. O ir pati šalis tuomet dar toli gražu neatrodė patraukli turistams.

 

Arabų pavasario aidai

 

Milžiniškam pokyčiui prireikė 20 metų. 2010 m. pabaigoje–2011 m. pradžioje Tunise įvyko revoliucija, pareikalavusi per 300 žmonių gyvybių. Jos metu nuverstas Zino el Abidino Ben Ali režimas. O sukilimas prieš despotišką režimą Tunise pažadino ir kitas diktatorių valdomas arabų šalis. Taikios demonstracijos, virtusios galingu Arabų pavasario judėjimu, iš sosto išvertė dešimtmečius Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalis valdžiusius tironus. Didelių permainų įvyko Egipte, Jemene. Libijoje ir Sirijoje kilo kruvini konfliktai, o protestai Bahreine, Saudo Arabijoje ir Kuveite buvo numalšinti. Kritus diktatoriams, prie Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių vairo stojo islamistai – musulmonų brolijos arba jos atšakų atstovai. Demokratiškai išrinkta islamistinė valdžia greitai nuvylė regiono gyventojus, nes žmonėms negalėjo pasiūlyti nieko daugiau, tik naujų konstitucijų pagal šariato principus surašymą. Tačiau Tunisas atsilaikė. Tunisiečiai – pirmieji regione demokratiškai, be armijos pagalbos bei kraujo liejimo, užtrenkė valdžios duris islamistams ir pasuko valstybės vairą pasaulietinės politikos kryptimi. 2014 m. moterys ir jaunimas ne kartą ėjo į gatves tam, kad užsitikrintų lygias teises ir užkirstų kelią islamiškos teisės sistemai įtvirtinti. Kai kurie mūšiai laimėti, kai kurie pralaimėti. Visgi Tunisą galima laikyti sėkmingu pavyzdžiu, įrodančiu, kad švietimas ir pilietinė visuomenė gali pakeisti valdžią. Tačiau vien tik sąmoningų piliečių nepakanka, mat tam, kad valstybė klestėtų, reikia ir didelių išteklių. Nors Tunisas pasižymi išvystytu žemės ūkiu, tačiau tikrąja aukso kasykla turėtų virsti turizmas. Bent jau kol kas atrodo, kad Vyriausybė kiek įmanydama ruošia kastuvus keliautojų atvežamam auksui kasti. Ir viskas vyksta tikslingai. Tunisas dabar gali priimti ne tik istorijos ar tingaus poilsio „viskas įskaičiuota“ gerbėjus, bet ir tuos, kurie ieško sveikatinimo paslaugų.

 

Aerial,View,Of,Tunis,,TunisiaGeros savijautos oazė

 

Tunisas rimtai konkuruoja su Turkija ir Egiptu. Šalyje gausu viešbučių, kuriuose teikiamos SPA, masažo bei hidroterapijos paslaugos, padedančios ne tik atsipalaiduoti per atostogas, bet ir sugrįžti atjaunėjus, pagražėjus, net sulieknėjus. Kelionių organizatoriai reklamuoja Tunisą kaip nepaprastai svetingą šalį, kuri tariamai visa persmelkta apelsinų ir jazminų žiedų aromato, o sveikatingumo tradicijos čia siekia Romos imperijos laikus. Iš tiesų vanduo Tunise visada buvo natūralus grožio ir sveikatos šaltinis – nuo romėnų terminių pirčių iki medinų hamamų. Šiuo metu Tunisas yra antroji šalis pasaulyje (po Prancūzijos) pagal gydymo vandeniu – hidroterapijos – paplitimą. Kita hidroterapijos rūšis – talasoterapija – iš tiesų unikali. Tai profilaktinis ir gydomasis tam tikros temperatūros jūros vandens naudojimas kartu su jūrų dumbliais ir jūros purvu. Tokias paslaugas teikiantys tikina, kad vos po kelių įvyniojimų oda atjaunėja, tampa elastingesnė, apsivalo nuo toksinų ir ima švytėti. Ar taip nutinka, sužinoti veikiausiai galima tik išbandžius, visgi norinčių išmėginti netrūksta. Juolab kad ir kainos šioje šalyje dar atrodo viliojančios. Gerai Tunise jaučiasi ne tik tie, kurie ryžtasi imunitetą ir kūną stiprinti penkių žvaigždučių viešbučiuose ir prie europietiškų standartų artėjančiuose SPA, bet ir mėgstantys paprastenį atostogų leidimo būdą – gulinėjimą paplūdimiuose. Daugelis keliautojams patraukliausių viešbučių stovi vadinamojoje turistinėje zonoje – pajūrio ruožuose, 10–30 km atstumu nuo tikrųjų istorinių miestų. Autentikos kurortiniuose miesteliuose mažai, tačiau nenuvilia kainos ir klimatas. Pabodus kaitintis prieš saulutę visada galima leistis į vieną iš daugybės ekskursijų, kurios puikiai suorganizuotos: nei per ilgos, nei per trumpos ir daugeliui, ko gero, gerokai įdomesnės už jau ne kartą išmėgintas Egipte ar Turkijoje. Tiesa, išvykus iš viešbučio teritorijos tampa akivaizdu, kad Tunisas vis dar šiukšlinas. Bet tokie jau tie Šiaurės Afrikos miestai.

 

Daugiau nei datulės dykumoje

 

Šiukšlės, valkataujantys šunys ar kitos nepatrauklios vietinės detalės veikiai pasimiršta vos tik priartėjama prie dykumos. Didžioji Sachara iš tiesų yra Tuniso širdis. Nors šaliai priklauso tik nedidelė šios smėlio karalystės dalelė, tačiau dykuma čia visada labai arti. Reikia vos kelias valandas pavažiuoti nuo bet kurio pajūrio kurorto ir galima atsidurti beribiuose smėlynuose, stebėti, kaip pamažu juda milžiniškos kopos bei per tuščią žemę driekiasi vieniši keliai. Paprastai keliautojams organizuojamos dviejų dienų išvykos. Tad ne tik iki soties pasivažinėjama po smėlynus, bet ir aplankomi istoriniai Tuniso miestai. Turistai vedami į berberų urvus, raginami pajodinėti kupranugariais ar dykumoje pasigardžiuoti pačiomis saldžiausiomis datulėmis, kokias tik galima įsivaizduoti. Netingintys anksti keltis turėtų pasinaudoti galimybe pasitikti saulę Džerido druskos ežere ar visureigiais nuvykti į gražiausias kalnų oazes Chebikoje ir Tamerzoje. Visos šios pramogos turistinės. Bet tai nebūtinai blogas dalykas. Juk tokios išvykos patogios, nors leidžia patyrinėti tik patį Tuniso istorinio paveldo paviršių. Visgi išsamios artefaktų analizės, ko gero, ne kiekvienam ir reikia. Tiems, kurie nori patirti Tuniso autentiką, į šią šalį veikiausiai turėtų keliauti savarankiškai. Tuomet dalį kelionės galima praleisti ne tik klajojant dykumos pakraščiais, bet ir gyvenant Matmatoje esančiuose autentiškuose berberų būstuose. Dabar šie išskirtiniai statiniai paversti viešbučiais, o George’ui Lucasui filmuojant „Žvaigždžių karus“ šios erdvės tarnavo kaip Skaivokerių namai. Čia apsilankius tikrai gali kilti noras pažiūrėti šį klasikinį filmą dar kartą. Taip pat Tunise verta pasibastyti miestuose, apžiūrėti medinas ir turgus. Keliaujant galbūt net nevertėtų vežtis būtinų aplankyti vietų sąrašo. Mat Tuniso žavesys – visuma ir įvairovė, kontrastai ir maloniai atskiesta musulmoniška tradicija.

 

Trumpai

 
  •  Netikėta, tačiau Tunisas laikomas vyno šalimi. Tiesa, neišskirtinai gero, bet įdomaus.
  •  Tuniso spurgos yoyos – neapsakomas malonumas. Delikatesas sujungia saldų medaus skonį su subtilia apelsino užuomina. Dėl šilto ir blizgaus medaus glaisto gardėsiai gražūs, kvapnūs, skanūs.
  •  Norintys vienoje vietoje patirti tikrą tunisietišką gyvenimo ritmą, bent vieną dieną turėtų skirti sostinei. Ji, beje, pavadinta tuo pat vardu, kaip ir šalis. Apie 2 mln. gyventojų talpinanti Tuniso sostinė įvairialypė, spalvinga ir puikiai tinka apsipirkti.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė