Tulžies pūslė yra nedidelis kriaušės formos organas, esantis po kepenimis dešiniajame pilvo šone. Nors ji nėra būtina gyvybei palaikyti, atliekamos funkcijos itin svarbios virškinimo procesui.

 

Kuo reikšminga?Gallbladder,With,Stone.,3d,Illustration

 

Pagrindinė tulžies pūslės funkcija – kaupti ir koncentruoti tulžį, kurią gamina kepenys. Tulžis yra skystis, sudarytas iš vandens, tulžies rūgščių, cholesterolio, bilirubino, lecitino ir kitų medžiagų. Ji būtina riebalų virškinimui ir absorbcijai plonojoje žarnoje. Suvalgius riebaus maisto, tulžies pūslė susitraukia ir išstumia tulžį į plonąją žarną per bendrąjį tulžies lataką.

 

Tulžies rūgštys atlieka svarbų vaidmenį emulsinant riebalus. Emulsifikacija yra procesas, kai riebalų lašeliai paverčiami mažesnėmis dalelėmis, taip padidinant jų paviršiaus plotą ir palengvinant fermentų, tokių kaip lipazė, veikimą. Be šios funkcijos organizmas sunkiai įsisavintų riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E ir K).

 

Tulžis taip pat padeda iš kūno šalinti nereikalingas ar net toksiškas medžiagas: perteklinį cholesterolį, bilirubiną (hemoglobino skilimo produktą) ir kitas atliekas. Taip tulžis palaiko organizmo biocheminę pusiausvyrą.

 

Tulžies pūslė užtikrina, kad tulžis būtų išskiriama tik tada, kai to reikia – pavyzdžiui, valgant. Tai leidžia optimizuoti virškinimo procesus ir sumažinti nereikalingą tulžies sąlytį su žarnyno gleivine, saugant nuo sudirginimo.

 

Sutrikimai, galintys baigtis netekimu

 

Nepaisant svarbios funkcijos, tulžies pūslė nėra nepakeičiamas organas. Jeigu stipriai pažeidžiama arba sutrinka veikla, gali būti priimtas sprendimas ją pašalinti. Dažniausios priežastys, dėl kurių atliekama tulžies pūslės šalinimo operacija (cholecistektomija), yra šios:

 

Tulžies akmenys (cholelitiazė). Jų susidaro, kai tulžies sudėtyje esančios medžiagos, pavyzdžiui, cholesterolis arba bilirubinas, kristalizuojasi ir susiformuoja kietų dalelių. Šie akmenys pasitaiko skirtingo dydžio – nuo smulkių smėlio grūdelių iki didelių, kelis centimetrus siekiančių darinių. Jie gali užkimšti tulžies latakus, sukeldami stiprų skausmą (tulžies dieglius), uždegimą (cholecistitą) ar net pavojingų komplikacijų, tokias kaip pankreatitas ar tulžies latakų infekcijos.

 

Tulžies akmenys gali būti simptominiai ir asimptominiai. Asimptominiai akmenys dažnai aptinkami atsitiktinai atliekant diagnostinius tyrimus ir ne visada reikia gydyti. Tačiau simptominiai akmenys dažniausiai tampa pagrindine cholecistektomijos priežastimi.

 

Cholecistitas (tulžies pūslės uždegimas). Tai viena dažniausių tulžies pūslės pašalinimo priežasčių. Šis uždegimas apima, kai tulžies akmenys užkemša lataką ir trukdo nutekėti tulžiai. Uždegimas gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminis cholecistitas sukelia stiprų skausmą dešiniajame pilvo šone, karščiavimą, pykinimą ir vėmimą. Lėtinis gali pasireikšti pasikartojančiais simptomais ir palaipsniui pažeisti tulžies pūslės sienelę. Negydomas cholecistitas gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip pūlingas uždegimas, perforacija (plyšimas) ar net peritonitas (pilvaplėvės uždegimas).

 

Tulžies pūslės polipai. Tulžies pūslės sienelėje gali susiformuoti polipų – mažų išaugų, kurios paprastai būna gerybinės. Tačiau didesni nei 1 cm polipai dažniau supiktybėja. Dėl šios priežasties, jei aptinkami dideli arba sparčiai augantys šio tipo dariniai, rekomenduojama tulžies pūslės šalinimo operacija.

 

Tulžies pūslės vėžys. Reta, bet itin pavojinga liga. Ankstyvojoje stadijojoje simptomai yra neaiškūs, dažnai painiojami su kitomis tulžies pūslės ligomis. Vėlesnėse stadijose liga gali sukelti geltą, stiprų pilvo skausmą, svorio kritimą ir bendrą silpnumą. Tulžies pūslės vėžio diagnozė dažniausiai yra pagrindas skubiam chirurginiam gydymui.

 

Funkciniai sutrikimai. Kai tulžies pūslė nefunkcionuoja tinkamai, net jei nėra akmenų ar uždegimo, būklė vadinama tulžies diskinezija arba funkciniais sutrikimais. Šie sutrikimai gali pasireikšti nuolatiniu skausmu, virškinimo problemomis ar sunkumo jausmu po valgio. Jei konservatyvus gydymas neveiksmingas, svarstoma apie cholecistektomiją.

 

Gyvenimas be tulžies pūslės

 

Pašalinus tulžies pūslę, tulžis nebėra kaupiama – ji teka tiesiai iš kepenų į plonąją žarną. Nors daugeliui tai nesukelia rimtų problemų, kai kurie gali patirti virškinimo sutrikimų, ypač suvalgę riebaus maisto. Kietiems pasireiškia viduriavimas, pilvo pūtimas, tretiems laikinai sutrinka riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimas. Norint sumažinti tokių komplikacijų riziką, netekus tulžies pūslės svarbu koreguoti mitybą: vartoti mažiau riebaus maisto, vengti perdirbtų produktų. Patartina valgyti reguliariai mažomis porcijomis. Svarbu į meniu įtraukti maistinių skaidulų – padeda reguliuoti virškinimo procesus ir mažina viduriavimo tikimybę.

 

Daugeliui žmonių gyvenimas po tulžies pūslės pašalinimo normalizuojasi per kelis mėnesius.

 

Kaip apsisaugoti?

 

Nors tulžies pūslė nėra gyvybiškai būtinas organas, visgi neabejotinai gyvenimas su ja lengvesnis. Todėl svarbu stengtis ją išsaugoti sveiką. Štai keletas patarimų, kurie padės sumažinti tulžies pūslės ligų riziką:

 

Sveikai maitintis. Svarbiausia laikytis bendrų sveikos mitybos principų. Vengti stipriai perdirbto maisto, sočiųjų riebalų ir transriebalų. Į meniu įtraukti daugiau daržovių, vaisių, visų grūdo dalių produktų ir liesų baltymų. Riboti cukraus ir rafinuotų angliavandenių vartojimą, nes didina tulžies akmenų tikimybę.

 

Būti fiziškai aktyviems. Fizinis aktyvumas padeda palaikyti sveiką svorį ir sumažina tulžies akmenų riziką. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mankštintis bent 150 min. per savaitę.

 

Vartoti užtektinai skysčių. Dehidratacija gali paveikti tulžies konsistenciją, apsunkinti natūralią jos cirkuliaciją ir taip išprovokuoti uždegimines reakcijas bei kitas sveikatos bėdas.

 

Kontroliuoti svorį. Žalingas tiek nutukimas, tiek staigus svorio kritimas – abu didina tulžies akmenų riziką. Jeigu yra antsvorio, jį būtina šalinti, bet saugiai – ne daugiau kaip 0,5–1 kg per savaitę.

 

Reguliariai tikrintis sveikatą. Reguliari profilaktinė sveikatos patikra svarbi bet kokių ligų prevencijai, taip pat tulžies pūslės sutrikimams. Tai ypač svarbu, jeigu yra rizikos veiksnių (pvz., nutukimas, cukrinis diabetas), šeimoje būta tulžies pūslės problemų.

 

Autorius Jūratė Survilė