Žaliųjų atliekų tvarkymo sezonas jau įsibėgėjo. Tiek miesto teritorijoje, tiek ir nuosavų namų sklypuose nuolat pjaunama žolė, ravima ir kitaip tvarkoma aplinka. Tad susidaro nemenkas kiekis atliekų, kurios, deja, kartais vis dar atsiduria ten, kur neturėtų.

Green,Bin,Container,Filled,With,Garden,Waste.,Recycling,Garbage,For

 

Atliekų surinkimo įmonių atstovai primena, kad žaliosiomis atliekomis laikoma sausa ar šviežia žolė, šakos, lapai, piktžolės, peržydėjusios gėlės, vaisių ir nevirtų daržovių likučiai, kavos tirščiai ir kitos augalinės virtuvės atliekos. Nuo šių metų visas jas raginama mesti į specialius maisto atliekoms skirtus konteinerius. Visgi, tokios galimybės neturint, galima rūšiuoti kartu su žaliosiomis atliekomis. Mat visos šios medžiagos priklauso biosklaidžių atliekų kategorijai.

 

Apmaudu, bet dar ne visi elgiasi atsakingai ir biosklaidžias atliekas suverčia į buitinių atliekų ar net pakuočių konteinerius. Tvyrant šiltiems orams, buitinių atliekų konteinerių turinys pradeda greičiau pūti ir skleisti nemalonų kvapą, susidaro itin nehigieniškos sąlygos. Toks elgesys su žaliosiomis atliekomis kelia gyventojų nepasitenkinimą ir tampa našta atliekų vežėjams – atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad tokie konteineriai neturėtų būti tuštinami. Vieno gyventojo neatsakingas elgesys gali pridaryti problemų visiems. Tad svarbu prisiminti, jog žaliąsias, buitines ir pakuočių atliekas būtina tvarkyti atskirai.

 

Dar blogesnis pasirinkimas – žaliąsias atliekas deginti. Gyvenvietėse ir miesto teritorijose deginti atliekas savo kieme draudžiama, nes neapdairiai elgiantis ar pakilus stipriam vėjui net nuo mažo laužo akimirksniu gali įsiliepsnoti gaisras. Be to, deginant atliekas, kietosiomis dalelėmis teršiamas oras. Galiausiai žaliųjų atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą.

 

Norintys atsakingai tvarkyti sodo ir daržo atliekas, sykiu iš to gauti naudos, jas gali kompostuoti ištisus metus ir ruošti trąšą artėjančiam sodinimo sezonui. Tokios galimybės neturintiems pravartu pasirūpinti specialiu konteineriu. Į tokį konteinerį galima mesti visas minėtas atliekas – lapus, sausą ir šviežiai nupjautą žolę, piktžoles, gėles, vaisius, susmulkintas stambesnes po genėjimo likusias šakas. Taip pat augalines virtuvės atliekas – vaisių ir nevirtų daržovių likučius, bulvių lupenas, kavą. Galiausiai žaliųjų atliekų konteineriai specialiu transportu išvežami numatytu grafiku, tad vienintelis gyventojams liekantis rūpestis – tinkamai išrūšiuoti atliekas. Jeigu žaliųjų atliekų susidaro nereguliariai, galima naudoti didmaišius. Tai lengvi ir tvirti maišai, talpinantys net iki 800 kg atliekų. Galimas tiek vieno, tiek ir kelių didmaišių išvežimas vienu metu, tik reikia pranešti apie jo pripildymą. Tiek konteineriais, tiek didmaišiais iš gyventojų surinktos žaliosios atliekos gabenamos į specialią biosklaidžių atliekų aikštelę, kur kompostuojamos dideliais kiekiais. Šio tipo atliekas į žaliųjų atliekų aikštelę gyventojai gali pristatyti ir patys. Šiuo metu Lietuvoje veikia 53 žaliųjų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės, suskirstytos pagal apskritis.

 

Taip pat atliekų tvarkytojai primena, kad žaliosios atliekos, kurias gyventojai išmeta į joms skirtus konteinerius, turi būti palaidos, nesupakuotos į plastikinius ar tekstilinius maišus.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė