Vasara – atostogų metas. Tuomet būname aktyvesni, daugiau laiko leidžiame gamtoje, sykiu esame labiau atsipalaidavę. Dėl prarasto budrumo gali įvykti įvairių nelaimių, todėl svarbu prisiminti arba išmokti, kaip teikti pirmąją pagalbą. Esant sunkiai traumai, mūsų žinios ir įgūdžiai gali padėti ne tik išsaugoti sveikatą, bet ir išgelbėti gyvybę.

 

First,Aid,Kit,Isolated,On,White,BackgroundĮsmigo stiklo šukė

 

Maudantis vandens telkiniuose ar basomis vaikštant pakrantėse tai gana dažnas sužeidimas, nes tenka lipti ir į nepažįstamus, neskaidrius vandenis, eiti per netvarkingai kitų poilsiautojų paliktą smėlį ar pievą. Susižeisti galima ir užsiimant remonto ar žemės ūkio darbais, švenčių metų. Paprastai šukės sukelia kraujavimą, todėl nedelsiant reikalinga pagalba.

 

Ko nedaryti?

 

Įsmigus stiklo šukei ar kitam aštriam daiktui, instinktyviai norisi jį kuo greičiau ištraukti. Tačiau medikai pabrėžia, kad to daryti kaip tik negalima. Ištraukus iš žaizdos svetimkūnį galima sukelti stiprų kraujavimą, nes traukiant gali atsiverti pažeistos kraujagyslės, kurias svetimkūnis buvo užspaudęs. Jei svetimkūnis lengvai neišsitraukia (reikia jį pakreipti ar pasukti), galima dar labiau pagilinti, paplatinti žaizdą ar pažeisti nervus, sausgysles. Tokiems sužeidimams gydyti prireiks sudėtingos operacijos, taip pat ilgėja sveikimo laikas, gali reikėti reabilitacijos. Jei šukė įstrigo akyje, traukiant galima negrąžinamai pažeisti regėjimą, todėl svarbu netraukti svetimkūnio iš žaizdos. Kaip tinkamai suteikti pirmąją pagalbą esant tokiam sužeidimui?

 

Ką daryti?

   
  • Suteikiant pirmąją pagalbą, pirmiausia patariama užsimauti vienkartines pirštines, nes yra sąlyčio su krauju tikimybė. Tai ypač svarbu, jei pagalbą teikiate nepažįstamam žmogui, nežinote jo sveikatos būklės.
  • Tikslas – sustabdyti kraujavimą. Tai daryti įtveriant žaizdoje įstrigusią šukę. Dviem sterilaus binto ritinėliais suspausti šukę iš abiejų pusių ir apsukti bintu, kad nejudėtų ir nesukeltų didesnio kraujavimo bei gilesnių audinių pažeidimo transportuojant sužeistąjį į ligoninę.
  •  Tvarstant žaizdą aplink įstrigusią šukę reikia iš abiejų pusių spausti binto gabalėlius, bet ne pačią įstrigusią šukę ar kitą svetimkūnį.
  •  Svetimkūnį įtvirtinus, sužeistąjį vežti į gydymo įstaigą, kur šukė bus saugiai pažalinta, žaizda išvalyta, jei reikia – susiūta ir sutvarstyta.
  •  Verta įsidėmėti, kad po tokio sužeidimo reikalingi skiepai nuo stabligės, jei sužeistasis nėra skiepytas.
 

Nusideginote

 

Iškylaujant prie laužo, kepant maistą, mėgaujantis pirtimi rizika nudegti visuomet išlieka. Nudegti galima veikiant ugnies, karštų skysčių, garų, įkaitusių paviršių ir kt. Prie kaitros šaltinių reikėtų itin saugoti vaikus, nes jų oda plonesnė, jautresnė, todėl ir nudega gerokai greičiau bei giliau. Nusideginti mažieji gali ir užsiimdami tokia nekalta veikla, kaip zefyrų kepimas, todėl svarbu žinoti, kaip elgtis tokiu atveju.

 

Ko nedaryti?

 

Jei nudegėte per drabužius, neplėškite jų nuo nudegusios vietos, nes taip galite stipriai pažeisti karščio paveiktus audinius. Negalima nudegusios vietos šaldyti ledu – tai bus ne tik skausminga, bet ir didelis temperatūrų kontrastas dar labiau pažeis ugnies paveiktus audinius. Negalima nudegimo vietos tepti aliejais, kremais ir kitais preparatais, kurie neva palengvina skausmą. Tokios priemonės sumažina šilumos atidavimą aplinkai – karštis ne išeina iš kūno, bet skverbiasi į gilesnius audinius ir juos pažeidžia. Nudegusių žaizdų negalima liesti rankomis, negalima bandyti nuimti nudegusios odos atplaišų, pradurti pūslių ar kt. – kyla infekcijų pavojus, didėja tikimybė likti randams.

 

Ką daryti?

 
  • Pirmiausia nutraukti aukštos temperatūros poveikį – patraukti nudegusią vietą nuo laužo, įkaitusio paviršiaus, užgesinti pradėjusius degti drabužius ar plaukus.
  • Nudegusią vietą skubiai šaldyti vandeniu nenutraukus drabužių nuo nudegusios kūno vietos. Laikykite nudegusią kūno vietą po tekančiu šaltu vandeniu 10–15 min.
  • Jei nudegusios kūno dalies negalima panardinti į šaltą vandenį, galima šaltame vandenyje suvilgyti nesipūkuojančios švarios medžiagos skiautę, ją išgręžti ir atsargiai uždėti ant nudegimo vietos. Kas 2–3 min. keisti kompresus, kol skausmas aprims.
  • Kol nudegimai šąla, atsargiai nuimti nukentėjusiojo žiedus, apyrankes ar kt. papuošalus, nes nudegę ar traumuoti audiniai dažnai tinsta, papuošalai gali užspausti kraujotaką, tad vėliau juos nuimti pavyks tik pasitelkus metalui kirpti skirtas žirkles.
  • Žaizdai atvėsus ir drėgmei atskyrus rūbus nuo odos, galima atsargiai perpjauti ar perkirpti ir nuimti drabužius ir / ar avalynę.
  • Jei žaizda nedidelė ir atvėsinus skausmas praėjo, galima steriliai sutvarstyti ir laukti, kol žaizda sugis, reguliariai keičiant tvarsčius.
  • Jei nudegimas didesnis, skausmingesnis, atvėsintą nudegusią odą uždengti sterilia medžiaga, vos pritvirtinti, kad ji nepriliptų bei nekeltų diskomforto, ir skubėti pas medikus.
 

Ištraukėte skenduolį

 

Vasarą kiekvieną savaitgalį nuskęsta po kelis įvairaus amžiaus žmones, per visą šiltąjį sezoną – net keliasdešimt. Pagal skendimą pirmaujame visoje Europoje, todėl kiekvienam gali pasitaikyti situacija, kada reikės gelbėti skęstantįjį. Svarbiausia pamačius skęstantįjį – kritiškai įvertinti situaciją. Pasitaiko, kad nuskęsta ir gelbėti bandęs drąsuolis, todėl reikia įsivertinti savo jėgas, plaukimo įgūdžius ir galimą skęstančiojo paniką. Svarbiausia užduotis tokiu atveju – padėti skęstančiam žmogui išsilaikyti vandens paviršiuje, kol atvyks gelbėtojai. Meskite skęstančiajam kamuolį, čiužinį, pagalį ar net tuščią plastikinį butelį ir skambinkime 112. Jei skenduolį patys ištraukėte į krantą, tačiau jis nerodo gyvybės ženklų, nedelsdami pradėkite gaivinimą.

 

Ko nedaryti?

 

Nelaukite, kol atvyks medikai, nes kiekviena minutė gali būti lemtinga, patys imkitės gaivinti. Nepulkite gaivinti keliese: vienas žmogus turi gaivinti, kitas rūpintis, kad pagalba atvyktų į reikiamą vietą, t. y. bendrauti su dispečeriu. Jei įtariate, kad nukentėjusysis galėjo patirti stuburo traumą, pavyzdžiui, nardydamas, negalima atlošti jo galvos. Užteks tik pakelti apatinį žandikaulį į viršų. Nenustoti gaivinti, kol gaivinimo neperėmė medikai, net jei tai truktų ilgą laiką – vienam gaivintojui pavargus, reikia keistis ir tolau gaivinti.

 

Ką daryti?

 
  • Ištrauktą skenduolį paguldyti ant nugaros ant žemės ar kito kieto pagrindo, kad efektyviai galėtumėte daryti širdies masažą.
  • Įvertinkite gyvybines funkcijas: sąmonę, kvėpavimą, širdies plakimą.
  • Jei žmogus praradęs sąmonę, kvieskite greitąją medicinos pagalbą tel. 112 ir imkimės gaivinimo.
  • Pirmiausia atverkite kvėpavimo takus, kad pučiamas oras patektų į plaučius: atloškite galvą, pakelkite smakrą, patikrinkite, ar burnoje nėra svetimkūnio. Jei yra – pašalinkite. Jei jį pašalinus žmogus nepradeda kvėpuoti, darykite dirbtinį kvėpavimą.
  • Užspauskite nosį ir 2–5 kartus įpūskite oro į apžiotą burną. Jei įpūtus krūtinė pakilo – tai rodo, kad plaučiai prisipildo oro, gaivinimas yra efektyvus.
  • Jei padarius įpūtimų žmogus neatsigauna, darykite širdies masažą. 30 kartų įspauskite krūtinės ląstą (vos aukščiau nei patinių šonkaulių susijungimo vieta) ir dukart įpūskite oro į burną. Prieš kiekvieną įpūtimą patikrinkite burną, ar nepasimatė svetimkūnio.
  • Gaivinkite atsiklaupę šalia nukentėjusiojo, keliai šiek tiek praskėsti, kad išlaikytumėte pusiausvyrą, rankos per alkūnes ištiestos, pečių juosta turi būti tiesiai virš plaštakų. Paspaudimai daromi nesulenkiant rankų, spaudžiant plaštakas visu kūno svoriu.
  • Gaivinkite, kol skendusysis atsigaus arba atvyks greitoji pagalba.
 

Ištiko saulės ar šilumos smūgis

 

Ilgai būnant kaitrioje saulėje be galvos apsaugos gali perkaisti smegenys. Net jei atrodo, kad lauke pučia gaivus vėjelis ar laiką leidžiate pavėsyje, tai negarantuoja, kad išvengsite šios pavojingos būsenos. Kai smegenys perkaista, ima skaudėti galvą, vargina svaigulys, sutrinka koordinacija, mirga akyse, atsiranda raumenų tempimas arba skausmas, trūkčiojimas ar didesni traukuliai, pykina, vemiama, pakyla kūno temperatūra, kamuoja troškulys, gali pabalti ar išberti odą, stipriai padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies ritmas. Taip pat gali pasireikšti kliedėjimas, sąmonės netekimas.

 

Nuo per didelės kaitros, pavyzdžiui, laiką leidžiant prikaitintose patalpose, gali ištikti šilumos smūgis: atsiranda gausus prakaitavimas, raumenų mėšlungis, greitas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas, išblykšta oda. Ji gali būti vėsi ir drėgna, pulsas – silpnas ir dažnas, kvėpavimas – pagreitėjęs ir paviršutiniškas.

 

Ko nedaryti?

 

Negalima ignoruoti pirmųjų simptomų – galvos skausmo, svaigimo, pakitusio kvėpavimo ir širdies ritmo, nes savijauta tik blogės. Nevalia toliau likti karštyje arba saulėkaitoje, nes kartais perkaitimas bei saulės smūgis gali baigtis mirtimi. Svarbu įsidėmėti, kad saulės ir šilumos smūgiui jautriausi vaikai, todėl nevalia vasarą leisti jiems būti be kepurių. Taip pat išmintingiau vasaros pramogomis mėgautis ryte ir vakare, o per pačius karščius būti, kur vėsiau.

 

Ką daryti?

   
  • Perkaitusį žmogų patraukti į šešėlį ir, jei sąmoningas, duoti gerti kuo daugiau vėsaus vandens. Gerti turėtų mažais gurkšniukais su pertraukomis, kad neišprovokuotų vėmimo.
  • Ant galvos uždėti vėsų kompresą. Jei žmogus gavo ne tik saulės smūgį, bet perkaito visas kūnas, šlapių kompresų dėti ant viso kūno. Naudinga pasėdėti vėsiame ežero ar upės vandenyje, tačiau tai galima daryti tik su priežiūra, kad netekęs sąmonės žmogus nenuskęstų.
  • Neleisti ligoniui vaikščioti. Jis turi gulėti, nes apsisukus galvai gali pargriūti ir susižeisti.
  • Jei pykina, paduoti indą.
  • Jeigu pirmoji pagalba neveiksminga (nukentėjusysis išvemia visą vandenį), kuo greičiau kreiptis į medikus. Jų pagalba reikalinga ir tuomet, jeigu sparčiai kyla temperatūra ir ji aukštesnė nei 38 ºC.
  • Jei žmogus be sąmonės, patraukti į pavėsį, paguldyti ant šono, užkloti drėgnu šaltu audeklu ir kuo greičiau vežti į gydymo įstaigą arba kviesti greitąją pagalbą.
 

Įvyko alerginė reakcija

 

Alerginę reakciją gali išprovokuoti tiek maisto produktai, tiek augalai, tiek vabzdžių įkandimai. Jei žmogus itin alergiškas, tam tikri alergenai gali sukelti stiprią organizmo reakciją – tinimą, bėrimą, širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo takų pažeidimus. Pastarieji pavojingiausi, nes žmogus gali negauti užtektinai deguonies ir dėl to uždusti. Tai, kad alergija pažeidė kvėpavimo takus, išduoda prikimęs balsas, dusulys, pasunkėjęs triukšmingas įkvėpimas ir iškvėpimas, kosulys, staiga atsiradusi vandeninga sloga, nosies užburkimas, negalėjimas ryti, veido ir kaklo tynis.

 

Ko nedaryti?

 

Nesumenkinti alergijos simptomų. Prasidėjus stipriai alerginei reakcijai, žmogų vos per kelias minutes gali ištikti anafilaksinis šokas, kuris neretai baigiasi mirtimi. Jei kažkas pasiskundė, jog dėl įkandimo, produkto suvartojimo ir kitos priežasties gali prasidėti alergija, nepaleisti to žmogaus iš akių, vis pasiteirauti, kaip jaučiasi. Jei savijauta prastėja, nelaukti iki kritinio momento, vykti pas specialistus.

 

Ką daryti?

 
  • Jei įmanoma, kuo skubiau nutraukti sąlytį su alergenu, nes kuo daugiau alergenų per kvėpavimo takus ar odą patenka į organizmą, tuo stipriau jis reaguoja.
  • Jei sunku kvėpuoti – pasodinti žmogų, jei silpna – paguldyti ant nugaros, pakelti kojas. Būtinai prasegti drabužius, nuimti arti kaklo esančius papuošalus, kad būtų lengviau kvėpuoti.
  • Kviesti greitąją pagalbą ir raminti nukentėjusįjį, kad kuo ramiau ir giliau kvėpuotų.
  • Jei ligonis žino, kad yra alergiškas ir turi jam paskirto adrenalino autoinjektorių, – suleisti adrenalino. Jis leidžiamas tik į išorinę šlaunies pusę.
  • Net ir praėjus klinikiniams požymiams žmogus, patyręs anafilaksiją, turi būti nuvežtas į ligoninę tinkamai specialistų apžiūrai.
  • Jei organizmo reakcija į alergenus paviršinė (išbėrė, patino oda po sąlyčio su alergenu), pažeistą vietą galima 15 min. šaldyti ledu – nuslopins reakciją. Vėliau pažeistą vietą patepti antihistamininiu preparatu. Taip pat išgerti vaistų nuo alergijos.
 

Nudegėte saulėje

 

Per šaltąjį sezoną taip išsiilgstame saulės, kad ja mėgaujamės ne visuomet saikingai ir saugiai. Net jei saugomės, kartais dėl didelio saulės aktyvumo nudegimų išvengti nepavyksta. Paprastai jie išryškėja praėjus 3–7 val. po deginimosi: oda parausta, tampa jautri, gali sutinti. Smarkiau perkaitus gali imti svaigti galva, pakilti temperatūra. Pirmą parą simptomai palaipsniui sunkėja ir piką pasiekia praėjus 12–14 val. po deginimosi: jei nudegimas stipresnis, pažeistose vietose gali susidaryti pūslių, pasidaryti silpna. Jautriausi saulės spinduliams yra maži vaikai, ypač kūdikiai iki vienų metukų, todėl juos reikia itin atidžiai saugoti.

 

Ko nedaryti?

 

Netepti ant odos šaltų pieno produktų, nes jie gali sukelti alerginių reakcijų. Jei ant odos susiformavo pūslelių, o joms trūkus atsivėrė žaizdų, tepti negalima ir jokiais pirktiniais kremais ar aliejukais, tik gydytojo ar vaistininko rekomenduotais preparatais nuo nudegimo. Siekdami atvėsinti degančią odą nelįskite po vėsiu dušu: plonos, dygios vandens srovės pažeistai odai gali būti skausmingos, taip pat praplėšti susidariusias pūsleles. Jokiu būdu negalima pradurti pūslelių ir leisti, kad įvairių produktų patektų į žaizdeles – jos gali supūliuoti, užtruks gijimas, blogesniu atveju gali susiformuoti net randų. Be abejo, negalima toliau būti saulėkaitoje, nes nudegimai gilės, taps dar skausmingesni, gali nepavykti išvengti ligoninės.

 

Ką daryti?

 
  • Pirmoji pagalba nudegus – pasišalinimas iš saulėkaitos ir odos vėsinimas vandeniu. Į vėsų vandenų panardinti visą kūną bent 10 min. Paprasčiausiai pasėdėti jūroje, ežere ar upėje arba prisileidus vėsaus vandens vonią.
  • Ant pažeistų kūno plotų dėti šaltus kompresus. Svarbu, kad audinys nesipūkuotų. Kai kompresas sušyla, pakeisti nauju.
  • Pažeistą odą drėkinti. Tinka natūralūs, šaltai spausti aliejai, taukmedžio ar kakavmedžio sviestas. Naudinga prieš tai juos atvėsinti šaldytuve. Tiesa, jais galima tepti tik paraudusią, bet ne pūslelėmis ar žaizdelėmis nusėtą odą.
  • Jei savijauta itin prasta, oda pažeista, tinsta, reikėtų kreiptis į medikus, kad būtų nustatytas odos pažeidimas ir paskirtas reikiamas gydymas. Nudegimo metu UV spinduliai pažeidžia ne tik viršutinį epidermio sluoksnį, bet ir gilesnius audinius, todėl rizikuoti negalima.
  • Stebėti savijautą, nes stiprus nudegimas reiškia, kad ilgai būta saulėje, – gali grėsti šilumos ar saulės smūgis.
  • Jei, be nudegimo, pradėjo pykinti, kyla temperatūra, didėja kraujospūdis ir kt., reikėtų pasikonsultuoti su medikais.
 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Kauno greitosios medicinos pagalbos medikė Vytautė Rimdzevičiūtė

 

Kokiais atvejais būtina kviesti greitąją?

 

Viešoje vietoje pamačius susmukusį žmogų, paraginčiau nelikti abejingiems, nebijoti prieiti ir pakalbinti, paklausti, ar reikalinga pagalba. Įvertinti, ar žmogus sąmoningas, ar kvėpuoja. Jei sąmonė ar kvėpavimas sutrikęs – kviesti greitąją pagalbą ir patiems pradėti teikti pirminę pagalbą bei vykdyti dispečerio teikiamus nurodymus.

 

Kaip elgtis, kad Greitosios medicinos pagalbos ekipažas kuo greičiau atvyktų?

 

Visų pirma, kad greičiau atvyktume, labai svarbu atsakyti į visus dispečerio užduodamus klausimus apie įvykio vietos adresą ir konkrečią situaciją. Kartais kviečiantieji nesupranta vienų ar kitų užduodamų klausimų tikslo, bet dispečerio surinkta ir perduota informacija atvykstančiai Greitosios medicinos pagalbos komandai itin reikšminga. Todėl prašyčiau kuo geriau atsakyti į visus užduodamus klausimus.

 

Atsiminkime, kad reikia praleisti visas specialiųjų tarnybų transporto priemones su garsiniais ir / arba šviesos signalais.

 

Autorius Laima Samulė