Tik 2 iš 10 lietuvių sutiktų mokėti gynybos mokestį

Du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui mokėti vadinamąjį gynybos mokestį. Tačiau daugiau nei trečdalis apskritai nemano, kad krašto gynybai reikia skirti daugiau lėšų, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Apklausos rezultatai kelia nerimą

Sociologinis tyrimas atliktas pastaruoju metu Lietuvoje vykstant diskusijoms dėl galimų šaltinių gauti papildomų lėšų gynybai, tarp kurių svarstomi ir nauji mokesčiai. Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad, norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 m. išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir įvesti visuotinį šaukimą, reikia didesnio finansavimo. Apklausos duomenimis, 18,6 % respondentų sutiktų mokėti didesnius mokesčius, kad valstybė galėtų padidinti finansavimą krašto apsaugai. Tuo metu daugiau nei trečdalis (36 %) apklaustųjų to daryti nesutiktų ir apskritai nepritaria skirti daugiau lėšų gynybai. Šiek tiek mažiau – 31,5 % – Lietuvos gyventojų mokėti didesnių mokesčių nesutiktų, tačiau mano, kad tą galėtų daryti verslas. Gynybos mokesčio klausimu nuomonės neturi 13,9 % apklaustųjų.

Labiau pritaria valdančiųjų rinkėjai, bet ne Liberalų sąjūdžio

Vertinant pagal atskiras socialines grupes, gynybos mokesčio idėjai nepritaria ir prieš lėšų krašto apsaugai didinimą pasisako vyresni nei 50-ies gyventojai, taip pat turintys vidurinį išsilavinimą, bedarbiai ir darbininkai, gaunantys pajamas iki 500 Eur, gyvenantys kaime. Didesnius mokesčius patys labiausiai sutiktų mokėti turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes nei 700 Eur pajamas, didžiųjų miestų gyventojai. Tam, kad didesnius mokesčius galėtų mokėti verslas, daugiausia mano vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai, taip pat aptarnavimo ir techniniai darbuotojai, gaunantys pajamas iki 700 Eur. Vertinant pagal politines pažiūras, patys didesnius mokesčius dažniau sutiktų mokėti balsuojantys už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) (50,4 %), Laisvės partiją (43,8 %). Tačiau šią idėją palaiko tik 17,8 % respondentų, balsuojančių už Liberalų sąjūdį. Apskritai didesniam krašto gynybos finansavimui labiau prieštarauja balsuojantys už Darbo partiją (44,7 %), taip pat Lietuvos regionų partiją, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partiją. Patys mokėti mokesčio dažniau nesutiktų, tačiau perleistų tokią atsakomybę verslui balsuojantys už Lietuvos regionų partiją, Liberalų sąjūdį, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.

„Politizavome saugumo politiką“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas, karybos ekspertas Deividas Šlekys sakė, kad apklausos rezultatai nėra džiuginantys ir rodo, jog konsensuso visuomenėje gynybos mokesčio klausimu kol kas nėra. Jis taip pat kėlė klausimą, ar didelis procentas šalies gyventojų, manančių, kad gynybai apskritai nereikia papildomų lėšų, nėra susijęs su palankumu konkrečiai politinei partijai. Karybos ekspertas BNS sakė nemanantis, kad 36 % gyventojų, nepritariančių skirti daugiau lėšų krašto apsaugai, yra „tas pats, kaip mes pasiruošę gintis.“ „Bet tai vis tiek yra blogai. Vadinasi, aš statau savo „myliu nemyliu“ aukščiau valstybės saugumo“, – kalbėjo D. Šlekys. Pasak jo, apklausa rodo, kad visuomenė pasimetusi dėl gynybos finansavimo, bet dėl to kalti ir sprendimo, nepaisant ilgų diskusijų, nepriimantys politikai. Jis taip pat teigė diskusijoje dėl gynybos mokesčio pasigendantis konkretumo. Viešumoje per mažai akcentuojama, kad didesnis biudžetas būtų skiriamas būtent Vokietijos brigadai priimti, kariuomenės divizijai vystyti ir visuotiniam šaukimui įvesti. D. Šlekio nuomone, politinės partijos turėtų atnaujinti susitarimą dėl gynybos – jame turėtų atsirasti visų partijų kompromisas dėl gynybos finansavimo.

Atsakomybės verslui perkėlimas nestebina

Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, nieko nuostabaus, kad dar kita visuomenės grupė nori atsakomybę dėl didesnio gynybos finansavimo permesti verslui. Pramonininkų atstovo teigimu, iš dalies toks požiūris skaudina, nes verslas „iš esmės yra tie patys žmonės, ta pati visuomenė“. V. Janulevičius BNS sakė, kad tokie rezultatai rodo, jog Lietuvoje yra mažai versle dalyvaujančių žmonių. Tuo metu D. Šlekys mano, kad trečdalis atsakomybę verslui norinčių perkelti apklaustųjų mokesčių idėjai iš esmės neprieštarauja. „Šitie žmonės nesako – nieko nedarome. Jie sako – gerai, bet kažkur kažką reikėtų kitaip daryti“, – kalbėjo VU TSPMI docentas. Karybos ekspertą nustebino tai, kad 42 % balsuojančių už Liberalų sąjūdį sutiktų, jog verslas būtų apmokestintas. „Kai mąstai apie bet kokį liberalų judėjimą, prieš verslą nukreipti mokesčiai yra didžiausia erezija. O šitos partijos elektoratas sako, kad iš principo viskas gerai“, – sakė D. Šlekys.

Siūlo dalį gamybos perkelti į Lietuvą

Politikai jau kelis mėnesius diskutuoja dėl to, kokie mokesčiai turėtų augti siekiant didesnio gynybos finansavimo. Finansų ministerija paskelbė skaičiavimus, kaip galėtų augti finansavimas krašto apsaugai skolinantis, mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį, didinant patį PVM, pelno ar gyventojų pajamų mokesčius. Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,71 % bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 % BVP. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė sakė, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030-ųjų gynybai reikėtų papildomai skirti 0,7 % BVP. Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų. I. Šimonytė kovą žada antrą kartą susitikti su politikais, verslo ir darbuotojų atstovais aptarti siūlymams. V. Janulevičius teigė pasisakantis už visuotinį gynybos mokestį – tokį, kurį mokėtų tiek verslas, tiek žmonės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas taip pat siūlė didinant gynybos finansavimą Lietuvos pareigūnams siekti, kad perkant užsienietišką ginkluotę į Lietuvą būtų perkeliama daugiau jos gamybos. Gynybai šių metų biudžete iš viso skirta 2 mlrd. 91,7 mln. Eur, įskaitant 134,8 mln. Eur solidarumo įnašo lėšas.

Šią ir kitas aktualias naujienas taip pat rasite savaitraštyje „Prie kavos“.

Autorius Eglė Stratkauskaitė