Išaugti vaikiški rūbeliai, atsibodusi suknelė, nusidėvėjusi patalynė… Kasmet tūkstančiai tekstilės gaminių tampa nebereikalingi. Deja, nemažai jų vis dar keliauja į sąvartynus bei taip prisideda prie pasaulinės aplinkos taršos. Kaip sumažinti šią problemą ir tinkamai tvarkytis su dėvėtos tekstilės gaminiais?

 

Fast,Fashion,Background,With,Pile,Of,Cheap,,Low,Quality,Clothes.Neraminanti statistika

 

Kasmet pasaulyje pagaminama apie 100 mlrd. drabužių. 92 mln. tonų jų dienas baigia sąvartynuose – vėlgi kasmet! Norint vaizdingiau tai iliustruoti, galima pasakyti taip: tekstilės gaminių pilnutėlis šiukšlių išvežimo sunkvežimis kas sekundę pasiekia sąvartyną ir čia palieka visą vežamą „gėrį“. Jeigu situacija nesikeis, dar šios dekados pabaigoje per metus sąvartynai bus papildomi apie 134 mln. tonų tekstilės atliekų. JAV statistikos duomenimis, vienas gyventojas per metus išmeta apie 37 kg tekstilės atliekų. Lietuvoje šis skaičius ne toks įspūdingas, bet vis tiek neguodžiantis – maždaug 20 kg per metus. Tyrimai atskleidžia, kad per pastaruosius 15 metų tekstilės dėvėjimo / naudojimo trukmė sumažėjo apie 36 %. Taigi greitosios mados problema kasmet tampa vis aktualesnė. Vis dažniau perkame naujus tekstilės gaminius, o nereikalingus nedvejodami metame lauk. Šiandien dauguma tekstilės gaminių dėvimi vos 7–10 kartų prieš jų atsikratant. Pasaulinė statistika atskleidžia, jog dabar greitosios mados prekių ženklai produkcijos pagamina dvigubai daugiau nei 2000 m.

 

Kasmet pagaminama ir išmetama neįsivaizduojama galybė tekstilės gaminių. Tačiau vos apie 12 % jų perdirbama. Tai pasaulinė statistika, o Europoje ji dar liūdnesnė – čia perdirbama vos 3–8 % tekstilės atliekų. Problema ta, kad tekstilės gaminius sunku perdirbti, mat dauguma jų pagaminti iš skirtingų medžiagų, pvz., turi plastiko, metalo, stiklo ir kitų elementų. Kas nutinka su neperdirbta tekstile? 85 % jos keliauja į sąvartynus arba sudeginama. Deja, daugybė tekstilės pagaminta iš sintetinių audinių, o kur dar dažai bei kitos apdorojant naudojamos medžiagos. Visa tai lemia, kad tekstilės atliekos ilgai neyra ir teršia aplinką, ypač pasaulio vandenis. Beveik 10 % vandenynuose esančio mikroplastiko čia patenka būtent iš tekstilės atliekų.

 

Situacija Lietuvoje

 

Aplinkos ministerija pripažįsta, kad Lietuvoje tekstilės tvarkymo ir perdirbimo situacija vis dar labai prasta. Trūksta bendros sistemos, žmonių sąmoningumo, net paprasčiausių tekstilės atliekų konteinerių… Atskirai surenkama vos 13 % viso mūsų šalyje parduotos tekstilės kiekio. Deja, dauguma tekstilės atliekų dūla sąvartynuose arba sudeginama. Perdirbama vos 1 % viso srauto. Sąvartynuose 8 % visų atliekų tenka būtent tekstilei. Žmonės vis dar nežino, kaip tinkamai išmesti tekstilės atliekas, meta jas į bendrus komunalinių atliekų konteinerius. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. mišrių komunalinių atliekų sraute susidarė 57 000 tonų tekstilės atliekų, o iš jų 65 % nugulė sąvartynuose arba sudeginta.

 

Siekiant pakeisti šią liūdną padėtį, Europos Sąjunga įpareigojo savo nares iki 2025 m. užtikrinti atskirą tekstilės atliekų iš namų ūkių rinkimą ir ragina laikytis žiedinės ekonomikos principų.

 

Atsakingi prekių ženklai

 

Yra daugybė greitąją madą skatinančių prekių ženklų, kurie savo produkciją parduoda palyginti pigiai, gaminiai nėra labai patvarūs, todėl vartotojai skatinami juos dažnai keisti. Laimei, kai kurie drabužių prekių ženklai ėmė atsakingiau žiūrėti į tekstilės taršą – ne tik siūlo gaminius iš perdirbtų audinių, bet ir surenka jau nereikalingą tekstilę.

 

„Patagonia“ prekės ženklas sukūrė internetinę platformą „Worn Wear“, kur galima pirkti, parduoti, keistis jau dėvėtais šio prekės ženklo gaminiais. 2019 m. atidaryta pirmoji tokio tipo fizinė parduotuvė. Čia parduodama produkcija, kurią „Patagonia“ perpirko iš klientų, perdirbo ir sukūrė naują dizainą. Įmonės atstovai sako: „Vienas atsakingiausių dalykų, ką galime padaryti kaip kompanija, tai gaminti aukštos kokybės produkciją, kurią būtų galima dėvėti metų metus, ir taip neskatintume pirkti dar ir dar“.

 

„H&M“ vis dar priskiriamas prie greitosios mados gamintojų, tačiau bent jau siūlo tekstilės perdirbimo paslaugas. Daugiau nei 4200 šio tinklo parduotuvių visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje) siūlo galimybę klientams atnešti bet kokios būklės ir bet kurio prekės ženklo nebereikalingus drabužius. „H&M“ atstovai sako: „Kasmet tonos tekstilės gaminių dienas baigia sąvartynuose, nors 95 % jos galėtų būti panaudota pakartotinai. Taigi norime savo klientams pasiūlyti galimybę patogiai atsikratyti nereikalingų drabužių ir bent taip padėti aplinkai.“ Surinkti drabužiai gabenami į artimiausią perdirbimo punktą. Klientai už kiekvieną atneštą tekstilės maišą gauna 15 % nuolaidą apsipirkti „H&M“ parduotuvėse.

 

Nors pažiūrėję to tikrai nepasakytumėte, „Ecoalf“ savo produkciją gamina iš panaudotų žvejybinių tinklų, kavos tirščių, plastikinių butelių ir kitų perdirbtų produktų. Šio prekės ženklo tikslas – sukurti perdirbtus gaminius, kurie savo kokybe bei dizainu nenusileistų įprastiems drabužiams. Įgyvendindami šią idėją „Ecoalf“ iš vandenynų dugno ištraukė jau apie 500 tonų atliekų bei perdirbo per 120 mln. tonų plastikinių butelių, žinoma, ir daugybę tekstilės gaminių.

 

„Madewell“ siūlo unikalią perdirbimo idėją. Populiari drabužių kompaniją senus džinsus skatina panaudoti statant namus. Bendradarbiaudama su „Cotton‘s Blue Jeans Go Green“ programa bei „Habitat for Humanity“, įmonė tiekia nereikalingus džinsus perdirbti į izoliacinę medžiagą namams. Nuo sumanymo pradžios taip jau perdirbta per 830 000 džinsų. Pastaruosius jie surenka iš klientų (gaminio prekės ženklas nesvarbus) ir šiems už tai siūlo 20 JAV dolerių (18,40 Eur) nuolaidą savo parduotuvėse.

 

„The North Face“ sukūrė „Clothes The Loop“ iniciatyvą, raginančią atnešti nereikalingus drabužius bei avalynę į šio prekės ženklo parduotuves, dalyvaujančias programoje. Surinkti tekstilės gaminiai siunčiami „Soles4Souls“, kurių misija – kurti tvarias darbo vietas ir teikti pagalbą platinant batus bei drabužius. „The North Face“ taip surinko jau per 43 000 kg drabužių bei avalynės. Kompanija klientams už atneštą tekstilę siūlo 10 JAV dolerių (9,20 Eur) apdovanojimą kitam apsipirkimui.

 

Kaip gali prisidėti kiekvienas?

 

Džiugu, kad kai kurie pasauliniai prekių ženklai imasi iniciatyvos mažinant tekstilinę taršą, bet to nepakanka, jog pasaulis lengviau atsikvėptų. Kur kas svarbiau, kokią atsakomybę prisiimame kiekvienas mūsų. Ką galime padaryti norėdami sumažinti tekstilės atliekų kiekį sąvartynuose?

 

Atsakingiau vartoti. Prieš perkant dar vieną tekstilės gaminį reikėtų gerai pagalvoti, ar jis tikrai reikalingas, ar tėra trumpalaikė užgaida, susiviliojimas patrauklia kaina. Mažiau yra daugiau – toks turėtų būti atsakingo vartotojo šūkis. Taip pat perkant naujus drabužius ar kitus tekstilės gaminius vertėtų ieškoti aplinkai draugiškų prekių ženklų, kurie savo gamyboje naudoja kuo mažiau kenksmingų medžiagų, tausoja natūralius gamtos išteklius, renkasi perdirbtą žaliavą. Beje, visuomet gera idėja drabužių ar avalynės ieškoti dėvėtų drabužių parduotuvėse. Taip ir sutaupysite, ir prisidėsite prie aplinkosaugos.

 

Keistis. Tai, kas vienam šiukšlė, kitam – didžiausias lobis. Dažnai išmetame visiškai geros kokybės, tiesiog atsibodusius ar nepatinkančius drabužius. Kodėl nepamėginus jų įkelti į daiktų mainymosi internetines platformas ar nepardavus įdėjus skelbimą socialiniuose tinkluose? Dar vienas puikus būdas padėti ne tik gamtai, bet ir savo piniginei!

 

Aukoti. Jeigu turite geros kokybės tekstilės gaminių, kurie jums nereikalingi, bet nenorite užsiimti pardavimais, visuomet galite paaukoti. Ne viena organizacija renka kokybiškus drabužius bei avalynę ir perduoda tiems, kurie gyvena vargingai ir negali įsigyti reikiamų dalykų. Aukodami nereikalingus tekstilės gaminius iš karto padarysite du gerus darbus!

 

Tinkamai išmesti. Lyginant su kitomis medžiagomis, tekstilės perdirbimo reitingai yra menkiausi. Ne vien todėl, kad ją perdirbti sunkiau, bet ir todėl, kad žmonės dažnai netinkamai išmeta. Tekstilės gaminių nevalia mesti į bendrą atliekų konteinerį ar dėti šalia jų. Lietuvoje tam skirti specialūs tekstilės konteineriai – jų vietas galima pasitikrinti atliekų tvarkymo centrų, savivaldybių tinklalapiuose. Į tekstilės konteinerius metamos tik tekstilės atliekos: drabužiai, avalynė, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai, užuolaidos. Jos turi būti švarios ir supakuotos į maišelius. Į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius negalima mesti sauskelnių, popierinių, medinių, stiklinių, plastikinių pakuočių, stiklo duženų, maisto ir augalų liekanų, gyvūnų ekskrementų. Tokios atliekos užteršia tekstilės konteinerio turinį, jis tampa netinkamas antriniam panaudojimui. Kilimai, pagalvės, antklodės, minkštų baldų dalys, vaikams skirtų automobilių kėdutės, automobilių sėdynės bei kitos dalys turi būti priduotos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba daiktų dalinimosi stoteles.

 

Įdomu

 
  •  Mados industrija atsakinga už 20 % pasaulinės vandens taršos ir maždaug 3 % (kiti šaltiniai šį skaičių nurodo net 10 %) pasaulinės CO2 emisijos.
  •  Greitoji mada atsakinga ne tik už vandens teršimą, bet ir jo šaltinių eikvojimą. Gaminant vienus marškinėlius išnaudojama apie 2700 litrų vandens. Tiek užtektų vienam žmogui gerti apie 900 dienų!
  •  Tekstilės gaminiai nesuyra 200 ir daugiau metų!
  •  „H&M“ vien Lietuvoje nuo programos pradžios 2013 m. surinko per 260 tonų tekstilės atliekų.

 

Autorius Jūratė Survilė