Londono mados savaitėje Agnė Kuzmickaitė pristatė ypatingą kolekciją, įkvėptą tautinės simbolikos, daugiausia – tradicinių austų juostų. Dizainerė pasakoja, kad nuo mažens augo apsupta nacionalinių motyvų, o didžiausią įkvėpimą šiai kolekcijai suteikė neseniai vienoje miesto švenčių pamatytas kioskelis su daugybe tautinių juostų. „Norėjosi atkartoti tą įspūdingą vaizdą drabužiuose“, – sako pašnekovė.

 

Agne Kuzmickaite show_other_026 _rgb

 

Agne, papasakokite daugiau apie naujausios savo kolekcijos pristatymą Londone. Kuo jis ypatingas?

 

Man visada įdomiausia pristatyti kolekcijas užsienyje: platesnė auditorija, kita aplinka, nauji ryšiai su mados industrijos profesionalais, nuomonės formuotojais. Dėl to stengiuosi ieškoti būdų, kaip savo kūrybą pristatyti ne tik Lietuvoje. Keletą sezonų Londono mados savaitėje dalyvavau virtualiai pristatydama kolekcijas, o dabar pasitaikė proga surengti gyvą pasirodymą. Tuo ypač džiaugiuosi, nes, kad ir kiek kalbėtume, jog šiais laikais viskas keliasi į virtualią erdvę, mados pasaulyje žmonės mėgsta gyvai dalyvauti renginyje. Tai įdomi patirtis, taip pat galimybė sukurti turinio socialiniams tinklams. Gyvas mados kolekcijos pristatymas visuomet sulaukia daugiau dėmesio.

 

Žinoma, dalyvauti bet kurioje mados savaitėje yra brangus malonumas, o biudžetas visada ribotas, tad smagu, kad Lietuvos ambasada Didžiojoje Britanijoje leido surengti pasirodymą savo salėje.

 

Kodėl šių metų kolekcijai pasirinkote tautinius motyvus?

 

Iš dalies tai susiję su mano vaikystės prisiminimais. Tėtis buvo aktyvus sąjūdžio veikėjas, signataras, todėl aplinkoje nuo mažų dienų iki dabar daug lietuviškos simbolikos. Šiais metais jos daug matėme ir viešose erdvėse: vyko Dainų šventė, vėliau stebėjome olimpiadą, jau nekalbant apie geopolitinę situaciją bei artėjančius rinkimus. Visa tai lemia nacionalinės simbolikos dominavimą informaciniame lauke. Pagalvojau, kad kolekcijos tokiu motyvu dar nesu kūrusi, ir nutariau padirbėti su tautiniais simboliais. Jei prisimintume mano praėjusių metų kolekciją, joje naudojau juostelės – kaip pieštuko štricho simbolio – motyvą. Šių metų kolekcijoje pabandžiau juostelėse panaudoti interpretuotą tautinių raštų motyvą. Visa tai susidėliojo į kolekciją, kurią ir pristačiau Londono mados savaitėje.

 

Austos juostos, tautinis kostiumas glaudžiai susiję su santūrumu. Kodėl kolekcijoje matome ir seksualių įvaizdžių?

 

Norėjau parodyti universalumą. Lietuvoje dažnai kitaip žiūrime į tautinę simboliką, dažnam tai jautri tema. Bet jei žiūrėtume plačiau, pavyzdžiui, kaip naudojamos JAV ar Didžiosios Britanijos vėliavų spalvos sporto čempionatuose, pamatytume, kad elgiamasi itin drąsiai. Nacionalinėmis spalvomis puošiama ir patalynė, ir net apatiniai drabužiai. Tai nerodo nepagarbos simbolikai, atvirkščiai – kai tautinius motyvus integruojame į kasdienybę, tai rodo, kad kiekvienas galime jais džiaugtis, savaip didžiuotis savo simbolika.

 

Naudodama juostas ir kitus elementus, su jais dirbau kaip mados dizainerė – kūriau siluetus, kurie man atrodė organiški šiai technikai. Taip pat drabužiuose norėjau atkartoti vienoje miesto švenčių matytą įspūdingą vaizdą – visą kioskelį, nuklotą tautinėmis juostomis.

 

Ar mados kolekcijos visuomet turi tam tikrą politinę, socialinę žinutę?

   

Mada susijusi su politika ir visais socialiniais reiškiniais, kurie vyksta pasaulyje. Pavyzdžiui, dabar aktualus tvarumas, tad mada stengiasi į tai reaguoti. Kartais iš tikrųjų pavyksta sukurti drabužių, kurie yra tvarūs, pagaminti iš perdirbtų medžiagų, o kartais tai būna daugiau deklaratyvu. Visgi visi bent jau stengiasi kalbėti apie tai, kas aktualu visuomenei.

 

Kelintoje mados savaitėje jau dalyvavote? Per tą laiką pasikeitė pats renginys?

 

Nebežinau, kelintoje (šypsosi). Mados savaitė yra ne vienas didelis renginys, bet daug pristatymų, vykstančių tą pačią savaitę. Kiekvienas dizaineris ar mados namai rūpinasi savo kolekcijos pristatymu, dėl to sunku kalbėti apibendrintai. Visgi šiais metais Londono mados savaitė švenčia 40-metį, jau vien dėl to dalyvauti joje yra ypatinga patirtis.

 

Atskleiskite šiek tiek užkulisių: kaip drabužiai atkeliauja, ar daug skubos ir ruošimosi, nenumatytų iššūkių?

 

Su drabužių gabenimu tikrai yra iššūkių, nes Didžioji Britanija nebėra Europos Sąjungoje. Drabužius ir aksesuarus reikia paruošti, išsiųsti iš anksto, kad spėtų laiku nukeliauti. Tiesa, teko vežtis ir su savimi lagamine, nes iki paskutinės minutės šį tą tobulinau. Prieš pat renginį buvo streso, nes visi modeliai savanoriai, patys pareiškę norą dalyvauti mano kolekcijos pristatyme. Kelios merginos ir vaikinas atskrido savarankiškai iš Lietuvos, kitos buvo lietuvės, gyvenančios Londone, taip pat pareiškė norą prisijungti modeliai iš užsienio. Reikėjo visas išmatuoti, pritaikyti drabužius. Tada paskutinę minutę dirbti atsisakė grimo komanda ir reikėjo ieškoti naujų meistrų. Viskas pavyko geriau nei planuota, nes modelius pagražino garsi grimo meistrė, kurios komanda dirba su daugeliu pasaulinių žvaigždžių. Dar reikėjo paruošti salę, pasirūpinti tinkamu apšvietimu. Apšvietimas kolekcijos pristatyme – vienas svarbiausių dalykų, nes nuo to priklauso, kaip drabužiai atrodys nuotraukose, kurių sklaida žymiai didesnė, nei kiek dėmesio sulaukia pats gyvas renginys. Pristatymas vyko pirmadienį, į Londoną atvykau trečiadienį, tad turėjau vos porą dienų surasti profesionalius apšvietėjus bei suderinti kaštus. Būnant kitoje šalyje tai gana sudėtinga, bet padėjo pažintys ir viskas pavyko. Nuotraukos atrodo puikiai.

 

Iš tiesų tenka aprėpti nemažai atsakomybių. Kuri jūsų darbo dalis maloniausia, o ką mielai perleistumėte kitiems?

 

Maloniausia rūpintis drabužiais, nes tai tiesioginė mano specialybė ir daugiausia kūrybos. Pats kolekcijos pristatymas yra renginys, tad reikia organizacinių gebėjimų. Kai mados savaitė vyksta viename pastate, apšvietimu rūpintis netenka, bet kai pristatau kolekcijas Lietuvoje arba kaip šįkart Lietuvos ambasadoje, tuomet visa atsakomybė tenka man. Esu prie to pratusi, žinau, ko noriu ir geriausiai galiu to pasiekti. Nelabai realu, kad kitas žmogus viskuo pasirūpintų iki galo taip, kaip aš noriu. Vis tiek tenka prižiūrėti. Taigi, mados dizainerio specialybė kompleksinė, kaip režisieriaus. Turi viską suprasti ir pats organizuoti, nes galutinis rezultatas vis tiek yra tavo atsakomybė.

 

Kai pristatau kolekciją, prasideda kitas etapas, nes drabužiai turi būti paleisti į gyvenimą. Drabužiai pritaikomi, persiuvami, tiražuojami ir kt. Daug sudėtinių dalių mūsų profesijoje, bet man įdomiausia kūryba ir kolekcijų pristatymai. Nemažai dizainerių jų nedaro, o man jie būtini.

 

Ar pristatymai suteikia užbaigtumo jausmą, pasiektą finišą?

 

Tam tikra prasme, taip. Tiesa, Londono mados savaitėje pristatyta kolekcija dar nebuvo baigtinė, spalio 26 d. vyks pristatymas Lietuvoje. Kolekciją dar papildysiu, patobulinsiu, tad bus visai naujas renginys.

 

Kiekvienais metais skelbiu tarsi naują kūrybinį manifestą: sukuriu idėją ir bandau ją įgyvendinti, atsiranda įvairių kūrybinių sprendimų, kuriuos vainikuoja kolekcijos pristatymas. Šiais metais norėjau padirbėti su medžiu, tad išsikėliau tikslą pagaminti medinius aukštakulnius bei rankinuką. Didžiuojuosi šiais modeliais, kuriuos jau pristačiau Londone, o netrukus parodysiu ir Vilniuje.

 

Ar iš savo kurtų kolekcijų turite drabužių, kuriuos mielai pati vilkite?

 

Taip, iš kiekvienos kolekcijos būna vienas kitas drabužis. Tiesa, ant podiumo pristatomi rūbai ne visada yra komerciniai, tinkami pardavimui. Kai kurie skirti podiumui, kaip dizainerio idėjos išraiška. Pavyzdžiui, mano minėti mediniai aukštakulniai. Tokie praktiškai nepritaikomi kūriniai lieka dizainerio archyve, nemažai mano darbų turi Nacionalinis muziejus. Labiau dėvimi iškeliauja pas klientus, bet iš tų rūbų, kurie lieka, mielai išsirenku kažką renginiams. Dabar dažnai vyksta tokių, į kuriuos galima apsirengti ypatingai. Man jiems pasipuošti – tarsi asmeninė mados šventė.

 

Kiek dėmesio skiriate kasdieniam įvaizdžiui?

 

Yra mados nuomonės formuotojų, kurie kasdien kelia nuotraukas su skirtingais įvaizdžiais ir tuo yra garsūs, sekėjai iš jų tikisi įdomių įvaizdžių kiekvieną dieną. Aš esu dizainerė, nesijaučiu įpareigota to daryti. Apskritai mados dizaineriai dažnai rengiasi neutraliai, nes jei šioje srityje dirbi dešimtmečiais ir pasižymi stipriai išreikštu vienu stiliumi, jam tapus neaktualiu, ir visa tavo kūryba gali pasidaryti neaktuali. Garsiausi mados dizaineriai rengiasi klasikiniais, baziniais drabužiais, stengiasi atsiriboti nuo populiarių tendencijų, kad pasikeitus laikmečiui gebėtų kurti naujai. Nesijaučiu įpareigota kasdien stebinti įvaizdžiais, bet, kai yra proga, man įdomu pažaisti madą.

 

Kokia dabartinė mados tendencija labiausiai nepatinka?

 

Man įdomios visos mados tendencijos. Auginu paauglę ir matau, kaip grįžta tos tendencijos, kurios mums buvo aktualios paauglystėje. Pavyzdžiui, džinsai itin žemintu liemeniu. Atsimenu, kaip pati juos dėvėjau paauglystėje, bet dabar tokie džinsai manęs nežavi. Prieš porą metų buvo tendencija smarkiai įkirptų, įvairų ertmių turinčių drabužių, kurie apnuogindavo daug kūno. Akivaizdu, kad tokius gali vilkėti tik jaunimas. Atviri drabužiai visuomet gražiai atrodo ant modelių, fotosesijoje, o realiame gyvenime nelabai prigyja, nebent tarp scenos žmonių ar mados nuomonės formuotojų. Manau, svarbiausia kiekvieną tendenciją taikyti individualiai, atsižvelgiant į kūno proporcijas.

 

Autorius Laima Samulė