Antrojo pasaulinio karo metais suniokotas miestas lyg feniksas pakilo iš pelenų. Pirmas įspūdis, kad tai pilkas ir nuobodus miestas, – klaidingas. Atstatytos bažnyčios, nauji, modernūs ir garsiausių architektų suprojektuoti pastatai pavertė Berlyną įdomiu bei turistų mėgstamu Europos miestu.

 

berlynas

Valstybė – Vokietija

Sostinė – Berlynas

Kalba – vokiečių

Religija – krikščionybė

Laiko juosta – UTC +1 / UTC +2

Valiuta – euras (€)

 

Modernumo ir klasikos dermė

 

Brandenburgo vartai tapo Berlyno nacionaliniu taikos ir vienybės simboliu. Jiems jau per 200 m. Šie vartai 2002 m. baigti restauruoti. Šalia vartų yra Menų akademija ir Amerikos ambasada.

 

Berlyno katedra pastatyta 1905 m. Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą buvo smarkiai apgriauta. 1993 m. bažnyčia atstatyta, tačiau dabar nėra tokia ištaiginga, kokia buvo anksčiau. Neobarokinio stiliaus katedroje yra Hohencolernų kripta, kurioje laidoti šios šeimos atstovai. Ši katedra yra Berlyno Muziejų saloje. Prie jos yra Lustgartensodas (liet. Malonumų sodas). Dabar tai viešas parkas, kuriame gali ilsėtis visi norintys.

 

Reichstagas – tai įspūdingas Vokietijos parlamento būstinės kupolas, kurį galima aplankyti nemokamai. Didžiuliu liftu galima pakilti ant Reichstago stogo, nuo kurio atsiveria nuostabi miesto panorama.

 

Šarlotenburgo rūmai. Kiek atokiau nuo miesto centro stovi didingi Šarlotenburgo rūmai, kurie pastatyti kaip kurfiursto Frydricho III žmonos Sofijos vasaros rezidencija. Vėlesnės kartos plėtė ir dekoravo rūmus pagal savo laikmečio madas. Šie rūmai pasižymi prabanga ir elegancija. Juose galima aplankyti rokoko stiliaus koplyčią. Čia įkurtas ir muziejus.

 

Aleksandro aikštė kartais vadinama tiesiog Alex. Iki XIX a. aikštė vadinta Jaučių turgumi, nes joje rinkdavosi galvijų prekeiviai. Dabartinė aikštė dabar šiek tiek kitokia, nes Antrojo pasaulinio karo metais buvo apgadinta. Čia gausu naujų pastatų. Žymiausias aikštės statinys – 365 m aukščio Berlyno televizijos bokštas, kurio apžvalgos aikštelėje (200 m aukštyje) įrengta kavinė. Bokštą galima pamatyti beveik iš kiekvienos miesto vietos. Dar vienas gerai žinomas Aleksandro aikštės statinys ir populiari susitikimų vieta – 1969 m. pastatytas Pasaulio laikrodis. Netoli aikštės galima pamatyti ir Raudonąją rotušę. Tai – istorinis Berlyno rotušės pastatas.

 

Potsdamo aikštės vietoje ilgą laiką nieko nebuvo, nes visi pastatai per karą buvo nugriauti. Tačiau prieš keliasdešimt metų čia pradėti statyti modernūs pastatai, biurai, prekybos centrai, viešbučiai ir pan. Dabar aikštė – modernus finansų rajonas, kuriame esančius pastatus atstatė žymūs architektai. Potsdamo aikštės kino salėse kasmet vyksta žymusis Berlyno kino festivalis. Be to, čia lankomiausios vietos: Berlyno sienos griuvėsius, naujos architektūros dangoraižiai, Brandenburgo vartai.

 

Gendarmenmarkt aikštėje yra dvi bažnyčios (viena prancūzų, kita vokiečių) ir koncertų salė. Bažnyčiose įrengti muziejai.

 

Tiergarten parkas. Tai didžiausias miesto centre esantis parkas.Kadaise jis buvo skirtas medžioklei ir priklausė karališkų šeimų atstovams. Parke esanti Unter den Linden alėja – pagrindinė Berlyno gatvė. Ji tęsiasi nuo Brandenburgo vartų iki Pilies aikštės, o pačioje gatvėje apstu restoranų ir kavinių, kelios ambasados, valstybinė biblioteka bei Vokietijos istorijos muziejus.

 

Muziejų sala

   

Čia yra Berlyno katedra, penki muziejai, todėl ši vieta pavadinta Muziejų sala. Joje galima aplankyti skirtingų tematikų muziejus. Senajame muziejuje sukaupta įspūdinga antikos laikų kolekcija: gausu skulptūrų, architektūros fragmentų, sarkofagų ir pan. Žymiausias Naujojo muziejaus eksponatas – moters grožio simboliu tapęs Nefertitės biustas. Pergamo muziejuje eksponuojami radiniai ir architektūros fragmentai iš antikos laikų bei islamo kraštų. Nuo Brandenburgo vartų patekti į Muziejų salą galima tiesiog pėsčiomis, be to, šalia šių vartų įkurtas turizmo centras.

 

Kalėdinės tradicijos

 

Nuo seno Vokietija garsėja jaukiausiomis kalėdinėmis mugėmis. Pagrindinėse Berlyno aikštėse lapkričio pabaigoje įkuriami kalėdiniai miesteliai. Nors vis dažniau atsisakoma autentiškumo, o mugėse rankų darbo papuošimus keičia dirbtiniai dirbiniai, tačiau kalėdinė nuotaika vis tiek būna ypatinga. Be to, visada bus tradicijas puoselėjančių vokiečių, kurie pasiūlys keptų kaštainių, rankų darbo suvenyrų, gardžių skanėstų ir karšto vyno. Advento laikotarpiu atmosfera būna tiesiog užburianti, aikštėse būna daug medinių kioskelių, lempučių, gražiausių eglučių – viskas įsuka į malonų šventinį šurmulį.

 

Ką verta paragauti?

 

Berlyne populiariausi valgiai dažniausiai neapsieina be mėsos. Vieni garsiausių vokiečių patiekalų: pjausnys (šnicelis), kiaulienos karka ir kvietinis alus. Berlyne išrastos kario dešrelės, kurios vadinamos currywurst, – populiariausias greitojo maisto patiekalas. Dažniausiai dešrelės patiekiamos stambiai supjaustytos, apšlakstytos pomidorų padažu ir pagardintos kario milteliais. Gali būti patiekiamos su gruzdintomis bulvytėmis. Žinoma, lietuviai Berlyno neįsivaizduoja be „Doner“ kebabų. Čia yra per 1 600 vietų, kur parduodami šie kebabai. Jie taip pat laikomi vienais populiariausių valgių. Yra paplitusi nuomonė, kad vokiečių valgiai sotūs, o jų porcijos didžiulės. Restoranuose ir kavinėse galima net persivalgyti, nebent tai būtų specifiniai restoranai, kuriuose siūlomi valgiai nėra tradiciniai vokiečių patiekalai, o priklauso kitų tautų virtuvėms.

 

Neturistinis miestas

 

Bene kiekviename mieste be turistų lankomiausių ir gražiausių vietų yra tokių, kur geriau nekelti kojos. Pavyzdžiui, apleista Beelitz-Heilstätten ligoninė, kur gydytas A. Hitleris, o nelankomas atrakcionų parkas Spreepark primena Černobylį. Toliau nuo miesto centro esantys rajonai be galo spalvingi, nes juose gyvena įvairių tautybių žmonių. Todėl toliau nuo miesto centro galima atrasti jaukių kavinukių, užkandinių ir parduotuvių, kuriose yra rankdarbių, atspindinčių čia gyvenančių tautų tradicijas, pavyzdžiui, turkų, kinų.

 

Įdomu

 
  • Berlyno siena buvo apie 40 km ilgio ir 3,6 m aukščio. Per beveik tris dešimtmečius prie šios sienos žuvo daugiau negu 600 žmonių, kurie bandė pasprukti iš Rytų į Vakarų Vokietiją.
  • „Nuskeltu dantimi“ vadinama Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčia – lyg karo baisybių atspindys. Bažnyčia neatrestauruota, neturi stogo, likę tik jos griuvėsiai.
  • Berlyne yra apie 1 700 tiltų, t. y. daugiau negu Venecijoje.
  • Miestas devynis kartus didesnis už Paryžių.
  • Berlyne yra 175 muziejai. Sakoma, kad čia muziejų daugiau negu lietingų dienų.