Tai, ko nežinojote apie kosmines „Apollo“ misijas

NASA programa „Apollo“ įgyvendino vieną didžiausių astronautų siekių – nuskristi į Mėnulį ir jame išsilaipinti. Vykdant šią misiją prireikė net 11 kosminių skrydžių, kol galiausiai pirmasis Žemės gyventojas galėjo savo kojomis paliesti, legendomis apipintą, Mėnulio paviršių. Kaip jiems tai pavyko?

Kosminės lenktynės

Ne paslaptis, kad JAV ir Rusija (tuometinė SSRS) nuolat konkuravo sporto, meno bei mokslo srityse. Todėl, kai rusai paskelbė, kad ketina padaryti tai, ko visa žmonija dar nėra mačiusi, JAV vadovai sunerimo. 1961 m. rusui Jurijui Gagarinui tapus pirmuoju žmogumi pakilusiu į kosmosą, JAV paskelbė, kad padarys dar daugiau. Tačiau amerikiečių problema buvo ta, kad SSRS astronautai šioje srityje buvo gerokai stipresni specialistai. Dėl šios priežasties vienas pagrindinių „Apollo“ misijos sumanytojų, JAV prezidentas Džonas F. Kenedis (John F. Kennedy)  nusprendė perimti iniciatyvą į savo rankas. Ieškodamas problemos sprendimo būdo, jis vylėsi sujungti amerikiečių bei rusų pajėgas ir taip rasti kompromisą su N. Chruščiovu. Neilgai trukus viešoje kalboje Dž. F. Kenedis drąsiai atskleidė grandiozinius planus: „Dar nesibaigus šiam dešimtmečiui išlaipinti žmogų Mėnulio paviršiuje ir saugiai sugrąžinti jį atgal į Žemę“. Pradėjus išsamius tyrinėjimus, bandomuosius skrydžius bei kitus būtinus pasiruošimo darbus, buvo galima nujausti, kad artimiausiu metu įvyks kažkas itin svarbaus žmonijos istorijoje. Nors Dž. F. Kenedžio planas buvo įgyvendintas, jis pats šio įvykio, deja, nesulaukė. Kai pirmieji žmonės išsilaipino Mėnulyje, buvo praėję beveik šešeri metai nuo JAV prezidento mirties.

Iki nusileidžiant Mėnulyje

Prieš žengiant šį milžinišką žmonijos žingsnį, reikėjo atlikti daugiau darbų nei galima numanyti. Todėl nuo 1961-aisiais metais prasidėjusio „Apollo“ programos įgyvendinimo iki pirmojo žmonių išsilaipinimo Mėnulyje praėjo kone aštuoneri metai. Šiuo laikotarpiu reikėjo atlikti daugybę tokių skirtingų etapų, kaip raketų bei mėnuleigių gaminimas, kompiuterinių bei techninių sistemų bandymai, astronautų fizinis pasirengimas, bandomieji skrydžiai ir kt. Visų pirma buvo siunčiami žmogaus nepilotuojami erdvėlaiviai („Apollo 4“, „Apollo 5“, „Apollo 6“), skirti  patikrinti „Apollo“ programinę įrangą. Tuo tarpu šeši iš kitų likusių septynių skrydžių pasiekė Mėnulio paviršių. F. Bormanas, B. Andersas ir J. Lovellas pirmieji išmėgino žmogaus pilotuojamą „Apollo 8“ kosminį laivą. Šios ekspedicijos metu gauta daugybė naudingos informacijos, nors patys astronautai ir nebuvo išsilaipinę Mėnulyje. Jų vizitas padėjo tvirtus pamatus tolimesnėms kelionėms. Vykdant „Apollo 8“ misiją buvo nufotografuota vieta, vadinama Ramybės jūra, kurioje ketino nusileisti kitos „Apollo“ astronautų įgulos. 1969 metų liepos 20 d. N. Armstrongas ir B. Aldrinas tapo pirmaisiais žmonėmis, išsilaipinusiais Mėnulyje.
Po naują erdvėlaivį kiekvienam skrydžiui

„Apollo“ programoje buvo naudojamos dviejų tipų raketos. Per pirmąjį skrydį naudotos mažesnės „Saturn I B“ raketos, sudarytos iš 2 dalių, prilygstančios maždaug 22 aukštų pastatui. Kitiems skrydžiams pasirinktos kur kas galingesnės „Saturn V“ raketos, sudarytos iš 3 pakopų ir siekiančios maždaug 36 aukštų pastatą. Būtent su tokia raketa buvo įgyvendinta „Apollo 11“ misija. Kalbant apie patį erdvėlaivį, „Apollo“ programoje buvo naudojamas „Apollo Command Modul“ (didesnis nei „Mercury“ bei „Gemini“ misijose) erdvėlaivis. Šiame kosminiame laive erdvės pakako trims astronautams, tačiau vietos jame tik tiek, kiek vidutinio dydžio automobilyje. Kitas mėnuleigis „Lunar Module“ buvo naudojamas keliauti aplink Mėnulį ir sugrįžti atgal į orbitą. Kiekvienoje žmogaus pilotuojamoje misijoje dirbo trys astronautai – kapitonas, įgulos modulio pilotas bei Mėnulio modulio pilotas. Per „Apollo 11“ kosminę misiją N. Armstrongas kartu su B. Aldrinu žengė ant Mėnulio paviršiaus, o M. Kolinsas liko erdvėlaivyje.

Nepavykusios misijos

Kosminiuose skrydžiuose svarbiausia užtikrinti techninį saugumą. Tačiau numatyti viską ne visada įmanoma, todėl nereikėtų labai stebėtis, kad viena iš pirmųjų „Apollo“ misijų, pavadintų „AS-204“ (vėliau pervadinta į „Apollo 1“) baigėsi dar neprasidėjusi. Trys patyrę astronautai G Grisomas (G. Grissom), E. Vaitas (E. White) bei R. Čafė (R. Chaffee) žuvo 1967 m., kai per pratybas, prieš paleidžiant raketą, kabinoje kilo gaisras. Įgyvendinant „Apollo 13“ misiją, įvyko dar viena nesėkmė, tiesa, pastaroji mažiau skausminga. Skrendant iškilo techninių nesklandumų dėl kurių teko nutraukti misiją ir sugrįžti atgal į Žemę. NASA teko greitai reaguoti į susidariusią situaciją ir bandyti saugiai pargabenti astronautus namo. Apskriejusi Mėnulį, įgula sėkmingai nusileido ant Žemės. Apie šią „Apollo 13“ misiją yra netgi pastatytas filmas.

Neaiškios nutrauktų skrydžių priežastys

Kosminės misijos į Mėnulį apipintos tikromis ir išgalvotomis istorijomis. Nuo paskutinės „Apollo“ misijos praėjo daugiau nei 40 metų, todėl gali kilti natūralus klausimas, kodėl niekas nedrįsta to pakartoti? Dažnai pasakojama apie tai, kad astronautai kosmose išvydo nepaaiškinamus reiškinius, tačiau nenorėdama sukelti masinės panikos, NASA bendruomenė nusprendė neviešinti tokių faktų. Tai, ką jie pamatė esą taip šiurpu, kad dėlto kelionės į kosmosą buvo sustabdytos. Tiesa, pats L. Armstrongas tokias kalbas neigė, tačiau skeptikai nė neabejoja, kad tik dėlto, kad jis yra įsipareigojęs NASA apie tai nekalbėti. Be to, teigiama, kad Mėnulyje astronautai ne tik pamatė neatpažintų objektų, bet ir kadaise egzistavusios nežinomos civilizacijos įrodymų. To pakako, kad kiltų aršios diskusijos ir parašytas ne vienas mokslinis darbas apie neatpažintus Mėnulio objektus bei nežinomą civilizaciją, kuri gali turėti įtakos visai Saulės sistemai.

Įtarimų keliančios apžiūros

Kai kas tiki, kad su „Apollo 11“ įgula buvo atliekami tam tikri medicininiai eksperimentai. Sugrįžus jiems prireikė medikų pagalbos. Jokia paslaptis, kad po misijų jiems buvo taikoma hipnozė. Hipnozės būklėje astronautai gali prisiminti bei papasakoti kur kas daugiau detalių susijusių su misija. Kitų nuomone, hipnozė gali būti naudojama siekiant priešingų tikslų – ištrinti prisiminimus. Keistas elgesys po misijos buvo būdingas ne tik N. Amstrongui, bet ir E. Aldrinui, kuris po kelionės į Mėnulį parašė knygą bei skaitė daugybę paskaitų įvairiose mokslo įstaigose, bendravo su žiniasklaida. Tačiau vos tik jo paklausdavo apie išgyvenimus Mėnulyje, E. Aldrinas akimirksniu pasikeisdavo, negalėdavo suregzti rišlaus sakinio, jį ištikdavo pykčio arba panikos priepuoliai. Tokio elgesio priežastys vis dar lieka nežinioje.

Abipusiai mainai

Kosminės kelionės į Mėnulį atskleidė dar nežinomų faktų apie šį Žemės palydovą. Iš ekspedicijų buvo parsigabenta Mėnulio paviršiaus uolienų, svėrusių 382 kg. Tokioje kelionėje svarbi kiekviena detalė, net ir vienas papildomas kilogramas gali sukelti tam tikrų nesklandumų. Todėl astronautų įgulos Mėnulyje turėjo palikti įvairių asmeninių daiktų, pavyzdžiui, batų, fotoaparatų, kamerų, kuprinių, vėliavų. Net ir kosmose žmonių biologiniai poreikiai nedingsta, todėl Mėnulyje buvo palikta net 96 maišeliai su astronautų šlapimu bei išmatomis. Svarstoma, ar tai neturės įtakos Mėnulyje ar Žemėje vykstantiems reiškiniams ateityje.

Įdomu

• Mėnulio paviršiumi yra vaikščioję 12 žmonių.
• 1972 m. buvo paleista paskutinioji „Apollo“ misija, o E. A. Kernanas (E. A. Cernan) tapo paskutiniuoju žmogumi, buvusiu Mėnulyje.
•  „Tai mažas žingsnis žmogui, tačiau milžiniškas šuolis visai žmonijai“ – viena garsiausių N. Amstrongo pasakytų frazių.
• 1966 metais NASA biudžetas buvo nenusakomai didelis – siekė apie 43 mlrd. dolerių (apie 39 mlrd. eurų).
• Viena sunkiausių užduočių, su kuria susidūrė N. Amstrongas ir B. Aldrinas Mėnulyje – JAV vėliavos įsmeigimas. Pasirodo, kad Mėnulio paviršius nėra minkštas, kaip manė astronautai. Jis panašus į dulkių gniužulus, po kuriais slepiasi kieta uoliena.
• „Apollo 11“ įgula, prieš išskrisdama į Mėnulį, nusprendė pasirūpinti savo šeimomis, jei atsitiktų nelaimė. Vyrai parašė daugybę atviručių ir perdavė vienam žmogui saugoti. Nelaimės atveju jis būtų turėjęs jas parduoti, o gautus pinigus išdalinti astronautų šeimoms.
• Remiantis astronautų pasakojimais, Mėnulis smirda. Jame tvyro labai stiprus, prastas kvapas, kurį tiksliai apibūdinti yra gana sunku.