Šylantys pasaulio vandenynai – it tiksinti bomba

Klimato kaita – visiems žinoma ekologinė problema. 90 % viso globalinio atšilimo tenka sugerti vandenynams. Todėl jie nenumaldomai šyla. Grėsmė kyla ne tik vandenynų gyventojams, bet ir visai planetai.

Kodėl šyla?

Nuo pramonės revoliucijos pradžios prieš kelis šimtus metų žmonės sudegino didžiulius kiekius iškastinio kuro, iškirto didžiulius miško plotus ir ėmėsi daug kitų veiklų, kurios Žemės atmosferoje didina šilumą sulaikančio anglies dioksido kiekį. Nors atmosferoje lieka vos procentas sulaikytos šilumos, to pakanka drastiškai klimato kaitai. Per pastaruosius du šimtmečius Žemės paviršiuje esantis oras vidutiniškai sušilo 0,6 °C. Didžiąją dalį šilumos pertekliaus sugeria pasaulio vandenynai – jiems tenka apie 90 % perteklinės šilumos energijos. Vien pernai vandenynai sugėrė 287 zetadžaulius šilumos, kas prilygsta aštuonioms Hirosimos atominėms bomboms, kurios kiekvieną sekundę detonuoja į vandenyną. 2023 m. karštis buvo 15 zetadžaulių didesnis nei vandenynai sugėrė 2022-aisiais. Jau 7 metus iš eilės fiksuojami vis aukštesni vandenynų paviršiaus temperatūros rekordai. Dabar viršutinė vandenyno dalis įšyla apie 24 % greičiau nei prieš kelis dešimtmečius. Tikėtina, kad ateityje šie tempai dar labiau augs. Vandenynų sugerta šiluma juda iš vienos vietos į kitą, bet niekur nedingsta. Ji iš naujo patenka į Žemės ekosistemą tirpindama ledynus, garindama vandenį, šildydama atmosferą. Vandenynų sugerta perteklinė šilumos energija gali turėti įtakos planetos klimatui dar dešimtmečius po to, kai buvo sugerta.

Lemia ekstremalias oro sąlygas

Šylantys pasaulio vandenynai įtakos turi ne tik tam, kas vyksta juose pačiuose, bet ir bet sausumai. Kai jūros paviršius įkaista, susidaro puikios sąlygos vystytis ekstremaliems sausumos oro reiškiniams: intensyviems krituliams, sausroms, stiprią niokojančią galią turinčioms audroms. Mokslininkai prognozuoja, kad dėl šiltesnių vandenynų uraganai ir atogrąžų ciklonai ateityje sustiprės, o tai padidins tikimybę, kad jos pasieks 4 arba 5 kategoriją pagal Saffir-Simpson audros stiprumo skalę. Kuo didesniame vandenyno plote temperatūra perkopia 26 °C, tuo didesnė yra teritorija, kurioje gali susiformuoti uraganai. Klimato modeliai rodo, kad ateityje uraganų bus ne tik daugiau, bet ir stipresnių. „Scientific Reports“ atliktos analizės duomenimis, šiandien tikimybė, kad uraganai iš silpnų (1 kategorijos) per 24 val. sustiprės iki 3 ir aukštesnių kategorijų, yra daugiau nei dvigubai didesnė nei anksčiau.

Vandenynuose ir atmosferoje tvyrant rekordiniam karščiui, ekstremalūs oro reiškiniai jau vyksta vis dažniau ir intensyviau. Pernai buvo daugybė ekstremalių įvykių, įskaitant mirtinas karščio bangas Kinijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje, ekstremalų gaisrų sezoną Kanadoje, rekordinį lietų ir potvynius Libijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Australijoje. Ekstremalios oro sąlygos ne tik nusineša tūkstančius gyvybių, bet ir brangiai kainuoja. Praėjusiais metais „Nature Communications“ paskelbtame tyrime teigiama, kad ekstremalių oro reiškinių žala kas valandą kainuoja apie 16 mln. JAV dolerių (maždaug 14,74 mln. Eur). Vien JAV pernai ekstremalūs oro reiškiniai pridarė žalos, kurių bendra vertė siekė 92,9 mlrd. dolerių (85,60 mlrd. Eur).

Kenkia jūrų gyvybei

Šylant vandenynams neišvengiamai kinta jūrų gyvybė. Pirmiausia tai pastebima sekliuose vandenyse, bet neabejotinai ilgainiui palies vis gilesnius sluoksnius. Dauguma vandenynų gyventojų gyvena viršutinėje dalyje – toje zonoje, kur temperatūra kyla greičiausiai. Daugelis šių jūrų organizmų jautrūs net nežymiems ar trumpalaikiams temperatūros pokyčiams, todėl jiems kyla milžiniška grėsmė. Kai kurie organizmai sugebės prisitaikyti arba migruoti į tinkamesnes sąlygas išgyventi, kiti – ne. Jau dabar užfiksuota įrodymų, kad medūzų, jūrinių paukščių ir planktoninių organizmų rūšių arealai slenkasi arčiau vėsesnių poliarinių sričių link. Rūšių arealų kaita jūrinėje aplinkoje yra 1,5–5 karto spartesnė, nei stebima sausumoje. Didžiausia grėsmė kyla sėsliems ir nejudantiems organizmams, prisitvirtinusiems prie vandenyno dugno, pavyzdžiui, koralams, austrėms. Prognozuojama, kad iki 2100 m. daugiau nei pusė jūrų gyvybių rūšių atsidurs ant išnykimo slenksčio. Jau dabar apie 60 % rūšių pastebimai susilpnėjusios. Daugiausia nerimo kyla dėl koralinių rifų ir rudadumblių sąžalynų. Klimatui sušilus 1,5 °C, greičiausiai išnyks 70–90 % koralinių rifų, o pasiekus 2 °C ribą jie visiškai išnyks be jokios galimybės atsigauti.

Vandenynų šilimas verčia persiskirstyti ir žuvų populiacijas, o tai turi įtakos pasaulinei žuvininkystei. Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų Pietryčių Azijoje jūrinės žvejybos laimikis sumažės 10–30 %, palyginus su 1970–2000 m.

Grėsmė pakrančių gyventojams

Apie 680 mln. žmonių gyvena itin žemose jūrų pakrantėse, dar apie 2 mlrd. pasaulio gyventojų įsikūrę pakrantėse esančiuose megapoliuose. Visus juos paveiks grėsmingai kylantis jūrų lygis. Pastaraisiais metais pasiektas naujas rekordas, kai nuo 2013 m. jūrų lygis per metus vidutiniškai pakyla net apie 4,5 mm. Tai didina pakrančių eroziją, sukelia pavojingus potvynius ir kėsinasi visiškai pasiglemžti pakrančių gyvenvietes. Ateis laikas, kai jos tiesiog atsidurs po vandeniu. Vandenynų lygį ypač kelia sparčiai tirpstantys ledynai. Apie 95 % seniausio ir storiausio Arkties ledo jau nebėra. Jeigu anglies dioksido emisija nekis, Arktis vasaromis gali visai neturėti ledo jau 2040-aisiais. Dėl to ir kitų su klimato kaita susijusių veiksnių (pavyzdžiui, vandenynų šiluminės plėtros – šiltas vanduo užima daugiau vietos nei šaltas) nuo 1880 m. jūrų lygis jau pakilo 21–24 cm. Jeigu ir toliau taip kils, iki 2100 m. šie skaičiai gali siekti pražūtingus 30–61 cm.

Auganti infekcinių ligų rizika

Apie tai kol kas kalbama nedaug, bet šylantys pasaulio vandenynai didina įvairių infekcinių ligų riziką. Šylančiame vandenyje didėja bakterijų populiacijos ir pirmiausiai paveikiami jūrų organizmai. Ypač tam jautrūs omarai, koralai, jūržolės, jūrų žvaigždės ir ežiai. Paveikiami ir žmonių maistui vartojami jūrų gyventojai, taigi per juos patogeninių mikroorganizmų gali lengviau patekti ir į žmonių organizmus. Dešimtys milijonų žmonių visoje planetoje užsidirba pragyvenimui iš žuvininkystės, net 3 mlrd. pasaulio gyventojų vartoja žuvį ir jūrų gėrybes kaip pagrindinį baltymų šaltinį. Šie skaičiai aiškiai parodo, kokia didelė infekcinių ligų plėtros rizika.

Įdomu

Vandenynai dengia apie 70 % Žemės paviršiaus.

Vandenynuose yra tiek druskos, kad pakaktų padengti visą planetą.

Vos 10 % jų dugno gerai ištyrinėta. Žmonės geriau pažįsta kosmosą nei vandenynus!

Kiek tiksliai gyvybės rūšių gyvena vandenynuose, mokslui nežinoma, bet spėjama, kad apie 2,2 mln.

Pati giliausia vieta visame pasaulyje yra Marianų įduboje, kuri driekiasi Filipinų jūroje, išilgai Marianų salų rytinių krantų. Įdubos ilgis siekia apie 1500 km, o giliausia vieta (Čalendžerio gelmė) – net 11,034 km.