Kartais žiemą atrodo, kad saulė mus paliko iki pat balandžio, o kartu su ja dingo ir normalus miegas bei gera nuotaika. Jei liūdna ir sunku rytais keltis iš lovos, gali būti, kad pasireiškė sezoninis afektinis sindromas („žiemos depresija“), kai organizmui pradeda trūkti saulės. Saulės šviesos trūkumas yra viena pagrindinių prastos sveikatos ir depresinės būsenos priežasčių šaltuoju metų laiku. Mokslininkai teigia, kad šviesos terapija gali padėti įveikti tokio pobūdžio depresiją ir mieguistumą. Kas tai yra ir kaip tai veikia?

 

šviesos terapija

XX amžiaus devintajame dešimtmetyje gydytojai pastebėjo, kad kai kuriems pacientams reguliariai pasireiškia depresijos epizodai. Dažniausiai jie keistai sutampa su rudens ir žiemos pradžia. Paaiškėjo, kad šių žmonių biologinis laikrodis lemia, kad, atėjus šalčiams, jie tampa melancholiški, o, prasidėjus pavasariui, vėl tampa gyvybingi ir linksmi.

 

Paprastai, kai kalbame apie biologinį laikrodį, mes turime omenyje cirkadinius ritmus – miego ir pabudimo ciklus, kurie dienos metu keičiasi, veikiami hormono melatonino. Melatoninas gaminasi tamsoje, įspėdamas kūną, kad laikas miegoti.

 

Tačiau be cirkadinių ritmų, mes taip pat turime ir sezoninius bioritmus. Ir jie priklauso nuo melatonino. Rudenį ir žiemą, kai dienos tampa trumpesnės, saulė rečiau pasirodo danguje, kūne pasigamina daugiau melatonino. Ir tai sukelia ne tik mieguistumą, bet, pasirodo, šis hormonas gali turėti ir depresinį poveikį. Todėl tie žmonės, kurie yra ypač jautrūs tokiems hormoniniams svyravimams, yra pasmerkti liūdėti šaltymečiu.

 

Tai išsiaiškinę gydytojai XX amžiaus devintajame dešimtmetyje pasiūlė sezoninį afektinį sutrikimą gydyti dirbtine šviesa, kuri atkartoja saulės šviesą. Buvo manoma, kad tai padės iš naujo nustatyti biologinį laikrodį ir normalizuoti hormonų kiekį kraujyje ir tai padės pagerinti miego kokybę bei nuotaiką. Matydami gerus pirmuosius rezultatus gydytojai nusprendė šviesos terapiją naudoti ir kitiems sutrikimams (nemigai, nuotaikų sutrikimams, nesusijusiems su sezoniškumu, Alzheimeriui, valgymo sutrikimams ir kt.) gydyti.

 

Norint pasiekti gerų rezultatų, pakanka iškart pabudus dvi valandas pabūti baltoje šviesoje, imituojančioje dienos saulės šviesą, kurios ryškumas yra 2500 liuksų arba 30 min pabūti dienos šviesoje, kurios ryškumas yra 10000 liuksų. Po 16 val. reiktų apriboti šviesos srautą, pavyzdžiui, nešioti akinius gelsvais stiklais, pakeisti apšvietimą nuo dienos šviesos į šiltą vakaro šviesos.

 

Kitas variantas yra įsigyti ir naudoti žadintuvą su šviesa: jis turėtų palaipsniui (per paskutines 4 miego valandas) imituoti saulėtekį, kad pabudimas atrodytų natūralus. Šviesos terapiją geriausia pradėti ryte. Taigi, keltis reikėtų anksti.

 

Galima įsigyti specialią fluorescencinę lempą. Tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurios tokios lempos turi ribotą veikimo lauką. T. y., jeigu būsite toliau nei 20 cm nuo lempos, terapinio poveikio galite ir nepajusti.

 

Nors mokslininkai nepastebėjo rimtų problemų, kurias būtų sukėlusi šviesos terapija žmonėms, tačiau reikėtų būti atidiems ir stebėti savo savijautą. Šalutinis šviesos terapijos poveikis gali būti galvos skausmas, pykinimas, jautrumas šviesai, akių skausmas, padidėjęs dirglumas. Jeigu pasireiškia šalutinis poveikis – šviesos terapiją reikia nutraukti.