Paslapties šydu apgaubtas šventasis gralis – mistinė Eucharistijos taurė arba indas, kuriame per paskutiniąją Jėzaus Kristaus vakarienę buvo ėriena. Tikima, kad šis indas turi stebuklingų galių. Gyvuoja legendos, kad vienas iš Jėzaus mokinių – Juozapas iš Arimatėjos, į kurio kapavietę buvo palaidotas Dievo sūnaus kūnas, prieš prisikėlimo stebuklą, į šį šventą indą surinko nukryžiuoto Jėzaus kraujo lašus.

 

gralis

Gausu teorijų, kur pradingo šventais Gralis. Vienoje iš jų pasakojama, kad Tamplierių ordinas, Viduramžių laikų krikščioniškoji karinė organizacija, gyvavusi ilgiau nei 200 metų, pagrobė jį iš Jeruzalės per Kryžiaus žygius ir kažkur paslėpė.

 

Kitoje teorijoje įrodinėjama, kad Juozapas iš Arimatėjos šv. Gralį atgabeno į Anglijos miestą Glostonburį, kuriame tais laikais buvo karinis stebėjimo postas.

 

Anglijoje iš tiesų buvo rastas indas, kuris galėtų būti šv. Graliu. Šiuos įtarimus dar labiau sustiprino raudona kraujo dėmė ant relikvijos dugno. Tačiau paaiškėjo, kad archeologinis radinys rausvai nusidažė visai ne nuo Kristaus kraujo, o raudono geležies oksido, kuriuo prisotinta kasinėjimų vietovės žemė.

 

Kažkada šv. Lauryno katedroje Italijoje buvo viešai eksponuojama žalsvo stiklo indas. Tikėta, kad relikvija pagaminta iš smaragdo, bet ši teorija pasirodė klaidinga, nes įsiveržus Napoleono kariuomenei, indas buvo sudaužytas. Kaip relikvija atsirado katedroje nėra duomenų, tačiau panašus indas buvo saugomas Cezarėjos mečetėje Izraelyje 1101 metais.

 

Vieni mano, kad tamplieriai pagrobė iš Jeruzalės šventąjį Gralį, kiti įsitikinę, kad bažnytinė relikvija niekada nebuvo pagrobta ir ji visą laiką buvo kažkur Jeruzalės požemiuose. Jeruzalė nuo seniausių laikų būdavo nuolatos puldinėjama, todėl žydai privalėjo relikviją saugiai paslėpti. Toje vietoje, kurioje, kaip spėjama, gali slėptis šventasis Gralis, vyriausybė draudžia bet kokius kasinėjimus, nes tokia veikla gali sugriauti pastatus ir turėti nepataisomos žalos miestui.

 

Sunku patikėti, bet galbūt šventasis Gralis saugomas Naujajame pasaulyje – JAV, Kentukio valstijoje esančioje aukso lydinių saugykloje. Sklando legendos, kad tai saugiausia vieta Žemėje. Ji yra taip labai saugoma, kad į ją neįleidžiamas net Jungtinių Valstijų prezidentas. Kaip jis ten pateko? Pagal konspiracijos teoriją, į saugyklą patenka ne tik aukso lydiniai, bet ir daiktai, kurie dėl kokių nors priežasčių yra slepiami nuo visuomenės. Be minėto šventojo Gralio, čia esą saugoma Pandoros skrynia, satelitų nuotraukos, kad Ararato anomalija yra Nojaus arka ir tikrasis kryžius su sudžiūvusio kraujo dėmėmis, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus. Manoma, kad po DNR ekspertizės paaiškėjo, kad Jėzaus kraujo DNR sudaro trys, o ne dvi, kaip visų kitų žmonių, spiralės.

 

1906 metais neva atsirado įrodymų, kad šv. Gralis yra šioje vietovėje rastas melsvas dubuo, bet paskui buvo rasti dar keturi panašūs indai: du iš jų Anglijoje ir Velse, likę du – Viduriniuosiuose Rytuose. Vis dėlto daugelis istorikų ir archeologų sutinka, kad tai – pasakos.

 

Manoma, kad viskas prasidėjo XII amžiuje, kuomet gyveno ir rašė lakios vaizduotės poetas, prancūzų riterių romanų kūrėjas Chrétienas de Troyes. Jis parašė mistišką, tikrai faktais nepagrįstą istoriją „Persevalis arba pasakojimas apie švientajį Gralį“, kurioje didelį dėmesį skyrė Romos katalikų mišioms. XII amžiuje mišios eiliniams, nekilmingiems gyventojams buvo vienintelė pramoga, savotiškas spektaklis. Keisčiausia, kad šį sąmyšį sukėlė legenda, kurią aprašė tik vienas Viduramžių laikų autorius. Kokią galingą vaizduotę turėjo turėti šis žmogus, kad nuo XII iki XXI amžiaus ši legenda vis dar intriguojanti.

 

Tačiau gali būti, kad klysta ir istorikai. Galbūt vieną dieną kas nors ras stebuklingąjį šventąjį Gralį, bet kaip reikės išsiaiškinti, kad tai tikrai būtent tas indas. Užrašo, kad radinys tikrai yra šv. Gralis, kuris buvo naudojamas per paskutinę Kristaus vakarienę, tikrai nebus.