Norint tinkamai pasirūpinti sveikata, svarbus ne tik subalansuotas gyvenimo būdas, bet ir reguliari sveikatos patikra. Ji leidžia anksti aptikti pakitimus ir užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms. Kokie tyrimai svarbiausi moterims?

 

Bendras kraujo tyrimas (BKT)The,Doctor,Measures,Blood,Pressure,To,The,Patient

 

Jį rekomenduojama atlikti kartą per metus kaip profilaktinę patikrą. Jeigu yra sveikatos sutrikimų – pagal gydytojo rekomendacijas. Įprastai atliekant šį tyrimą imamas nedidelis kiekis kraujo iš venos. Mėginys tiriamas laboratorijoje, kur nustatomi pagrindiniai rodikliai: hemoglobinas, leukocitai, eritrocitai, trombocitai ir kt. Esant galimybei naudinga atlikti išplėstinį mokamą kraujo tyrimą, kuris atskleidžia kur kas daugiau informacijos: parodo vitaminų ir mineralinių medžiagų koncentraciją organizme, cholesterolio ir lipidų profilį, skydliaukės funkcijas, vėžio žymenis ir kt. Kraujo tyrimą geriausia atlikti ryte nevalgius, galima gerti tik vandenį. Pats tyrimas greitas, trunka tik kelias minutes, o rezultatai (BKT) dažniausiai gaunami per 1–2 darbo dienas. Išplėstinio tyrimo atsakymai gali užtrukti kiek ilgiau.

 

Regos patikra

 

20–39 m. amžiaus žmonėms, kurie neturi jokių regos problemų, pas akių gydytoją apsilankyti rekomenduojama ne rečiau kaip kas trejus metus. Turint regos problemų, nešiojant akinius ar lęšius, nueiti derėtų kartą per metus. Sulaukus 40-ies stipriai išauga įvairių akių ligų, ypač glaukomos, rizika, todėl patartina profilaktiškai pasitikrinti tiek nuo jos, tiek nuo kataraktos, geltonosios dėmės degeneracijos. Sulaukus tokio amžiaus prasideda natūralus regos virsmas, dažnai prireikia pirmųjų akinių skaitymui. Dėl visų šių dalykų tokio amžiaus moterims pas akių gydytoją derėtų lankytis bent kas dvejus metus. Nuo 60-ies vizitai pas oftalmologą turėtų tapti kasmetiniu reikalu.

 

Vizitas pas odontologą

 

Odontologinė profilaktinė patikra turėtų būti atliekama kas pusę metų ar bent jau metus. Per patikrą įvertinama dantų, dantenų ir burnos ertmės būklė. Tai padeda anksti nustatyti ir užkirsti kelią dantų ėduoniui, dantenų ligoms bei kitoms burnos sveikatos problemoms. Įprastai odontologas vizualiai įvertina dantų ir burnos ertmės būklę, prireikus atlieka rentgeno tyrimą. Kartu galima užsiregistruoti profesionaliai burnos higienai, kuri taip pat turėtų būti atliekama ne rečiau kaip du kartus per metus. Jos metu šalinamos dantų apnašos ir akmenys, gali būti taikomi įvairūs metodai dantų emaliui stiprinti, suteikiama naudingų patarimų dėl burnos higienos priežiūros namuose.

 

Gimdos kaklelio vėžio ankstyvoji diagnostika

 

Lietuvoje veikia penkios ligų prevencijos programos, kuriose atitinkamos žmonių grupės kviečiamos dalyvauti visiškai nemokamai. Viena iš jų – gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ji skirta 25–59 m. (imtinai) moterims. 25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus nemokamai atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas. 35–59 m. moterims kartą per 5 metus nemokamai atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV). Gavus teigiamą rezultatą (atsakymai dažniausiai ateina per 1–2 savaites), papildomai atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje. Prireikus daroma biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Pabrėžiama, kad dalyvauti šioje prevencijos programoje ypač svarbu, nes laiku nustačius ikivėžinių pakitimų galima išvengti net iki 75 % gimdos kaklelio vėžio atvejų.

 

Mamografinis tyrimas

 

Tai dar viena iš valstybės finansuojamų prevencijos programų. Nemokamai joje kartą per 2 metus gali dalyvauti 50–69 m. moterys. Šis tyrimas itin jautrus, todėl leidžia pastebėti 90 % pakitimų, kurių dar neįmanoma pajusti apčiuopos metu. Pats tyrimas nesudėtingas: krūtys lengvai suspaudžiamos tarp plastikinių plokštelių ir naudojant nedidelę rentgeno spindulių dozę sukuriama rentgeno nuotrauka. Norint dalyvauti nemokomoje mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išduos siuntimą pas gydytoją radiologą, tuomet liks užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, sudariusioje sutartį su Teritorine ligonių kasa. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Ši prevencijos programa leidžia užkirsti kelią krūtų vėžiui arba diagnozuoti jį ankstyvosiose stadijose. Tai itin svarbu sėkmingam gydymui – ankstyvojoje stadijoje galimybė pasveikti siekia 95 %.

 

Širdies ir kraujagyslių būklės patikra

 

Taip pat įeina į valstybės finansuojamų prevencijos programų sąrašą. Nemokamai atliekama 50–65 m. moterims kartą per metus. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pirmaujanti mirčių priežastis Lietuvoje, todėl šis sveikatos tikrinimas – vienas reikšmingiausių. Visų pirma reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris surinks anamnezę, duomenis apie žalingus įpročius, gyvenseną, atliks elektrokardiogramą, cholesterolio tyrimą, nustatys gliukozės kiekį kraujyje. Gavus tyrimų rezultatus vertinama, kokia rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų per artimiausius 10 metų. Jeigu ji didelė, pacientas siunčiamas į specializuotus centrus kardiologų konsultacijai ir išsamesniems tyrimams.

 

Ankstyvoji storosios žarnos vėžio diagnostika

 

Valstybės finansuojama prevencijos programa, skirta 50–74 m. žmonėms. Nemokamai atliekama kartą per dvejus metus. Lietuvoje kasmet nuo šios ligos miršta apie 800 žmonių, mat tai vienas pavojingiausių onkologinių susirgimų. Liga klastinga, ankstyvojoje stadijoje įprastai nepasireiškia jokie simptomai, todėl sunerimstama tik tuomet, kai vėžys jau išplitęs. Profilaktika itin svarbi, nes anksti diagnozavus storosios žarnos vėžį tikimybė pasveikti net penkis kartus didesnė negu vėlyvesnėje ligos stadijoje. Patikra atliekama tiriant išmatas ir nustatant, ar nėra slapto kraujavimo.

 

Autorius Jūratė Survilė