Štai ir sulaukėme paskutinio žiemos mėnesio. Tiesa, šaltukas greičiausiai spaus dar ir prasidėjus pavasariui, tad laukiant šiltesnių orų itin svarbu apsišarvuoti kantrybe. Kad belaukiant nepritrūktų žinių ir entuziazmo, patarimais dalijasi Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė Giedrė Vladičkaitė.

 

Šiltos kojų vonelės – ir profilaktika, ir vaistas

Kojų vonelės gelbsti peršalus, po įtemptos darbo dienos jaučiant kojų nuovargį, taip pat labai naudingos gausiai prakaituojančioms pėdoms. Jos gali padėti gydantis slogą, bronchitą, kitas kvėpavimo sistemos ligas. Be to, šiltos vonelės gali sumažinti galvos skausmus, kylančius dėl kraujagyslių. Druska sustiprina poveikį. Ji gerina medžiagų apykaitą, kraujotaką, lygina ir standina odą, sumažina kojose juntamą įtampą, gydo suskirdusias pėdas ir kulnus. Tyrimai rodo, kad druskų vonios stiprina imunitetą, normalizuoja hormonų veiklą.

Į šias voneles galima įberti žolelių. Vonelės su juodąja arbata puikiai tinka gausiai prakaituojančioms pėdoms. Šiltos melisų lapų vonelės padeda atsikratyti įtampos. Kojų vonelės su 3–4 šaukštais medaus stiprina imunitetą. Tradicinė kinų medicina teigia, kad kojų vonelės žiemą šildo, pavasarį stiprina imunitetą, vasarą gelbėja nuo karščio, o rudenį stiprina kvėpavimo ir virškinimo sistemas.

Vonelėms skirto vandens temperatūra turėtų būti neaukšta, artima kūno temperatūrai, t.y. 39–40°C. Po mirkymo svarbu kojas nuplauti šaltu vandeniu ir sausai nušluostyti.

Domėtis šildančiomis gudrybėmis

Kai už lango taip šalta, kad net nesinori nosies iškišti į lauką, tenka griebtis gudrybių. Viena iš jų – dėvėti šildančių spalvų drabužius. Sušildo visos pastelinės, šviesios, švelnios spalvos. Labiausiai išskiriama saulę simbolizuojanti geltona spalva. Kadangi žiemą ypač jaučiamas saulės trūkumas, geltonos, gelsvos ir visų šviesių atspalvių drabužiai tiesiog būtini.

Išvengti bacilų ypač svarbu nėščiosioms

Per nėštumą ypač susilpnėja imunitetas, virusai gali lengviau patekti į organizmą. Reikėtų vengti kontakto su kitais žmonėmis, ypač sergančiais užkrečiamomis ligomis. Taip pat patartina vengti lankytis viešose vietose. Grįžus į namus naudinga plauti nosį ir skalauti burną. Taip pat reikėtų kuo dažniau plauti rankas, reguliariai vėdinti kambarį, gerti daug skysčių, imtis visų atsargumo priemonių, padedančių išvengti peršalimo.

Žinoti, kuo gąsdina žiemos depresija

Žiemos depresija, dar vadinama žiemos melancholija ir sezoniniu afektiniu sutrikimu – tai viena iš depresijos rūšių, kuria susergama rudenį ir žiemą. Tam įtakos gali turėti paveldimas polinkis sirgti depresija, stresas, amžius ir cheminiai medžiagų pokyčiai organizme. Viena iš sezoninės depresijos priežasčių gali būti įprasto dienos ritmo sutrikdymas. Mažėjant saulės šviesos sutrinka žmogaus biologinis laikrodis, kuris reguliuoja miego rėžimą. Dėl sezoninės depresijos gali būti kaltas su miegu susijęs hormonas melatoninas, kurio ilgomis žiemos naktimis organizmas gamina mažiau. Taip pat depresijai įtakos gali turėti ir serotonino, nuotaiką lemiančio neuromediatoriaus, trūkumas. Šio hormono koncentracija smegenyse priklauso nuo šviesos kiekio ir labai sumažėja  rudens ir žiemos laikotarpiu. Tyrimai rodo, kad žiemos depresija daugiausia vargina Šiaurės Europos gyventojus, ypač moteris.

 

Žiemos depresijos simptomai:

 
  • Nuovargis, mieguistumas, liūdesys, padidėjęs emocingumas, užplūdęs bejėgiškumas.
  • Nuolat juntamas miego trūkumas, nors miegama daugiau nei 10 valandų per parą.
  • Dažnai apimantis pyktis ir susierzinimas.
  • Stiprus apetito padidėjimas ir svorio augimas. Taip organizmas reaguoja į serotonino trūkumą. Reikėtų sunerimti, jei padidėjęs apetitas išlieka ilgiau negu dvi savaites.
  • Depresija sergantys žmonės jaučiasi vienišais, nors tam nėra jokios priežasties.
   

Rūgštaus pieno produktai – gripo priešai

Organizmo ląsteles, ypač raumenis sudaro baltymai. Hormonai, antikūnai – tai irgi baltymai. Jeigu šių elementų su maistu gaunama nepakankamai,  silpsta imunitetas, sutrinka hormonų pusiausvyra ir audinių sintezė. Pagrindiniai baltymų šaltiniai yra pieno, mėsos produktai, ankštinių kultūrų augalai. Pusėje stiklinės pieno yra paros vitamino B2 norma, pusėje litro – paros kalcio norma. Tokie produktai tinka netgi pieno netoleruojantiems žmonėms. Rūgštus pienas ir jo gaminiai yra lengvai virškinami ir padeda palaikyti žarnyno mikroflorą, kuri daro didelę įtaką imuninei sistemai. Jeigu žarnyno mikroflora pakinta, imuninė sistema nusilpsta ir greičiau susergama peršalimo ligomis arba gripu. Kasdienis rūgštaus pieno produktų, pvz., kefyro, varškės, jogurto su gerosiomis bakterijomis vartojimas yra puikus būdas apsisaugoti nuo disbakteriozės.

 

Užkirsti kelią klastingam pelėsiui

Ant būsto sienų ar lubų atsiradęs pelėsis išskiria žmogaus sveikatai ypač pavojingų nuodingų medžiagų. Jo poveikis sveikatai įvairus. Vieniems jis nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kitiems gali smarkiai pabloginti savijautą. Labiausiai jautrūs pelėsiui yra kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys ir žmonės, kurių imunitetas nusilpęs. Kartais gali susirgti netgi visi šeimos nariai. Pelėsis gali tapti alergijos, bronchinės astmos, kvėpavimo takų uždegimo priežastimi. Išsiskiriantis toksinas gali sukelti trumpalaikį ar ilgalaikį poveikį sveikatai. Trumpalaikis poveikis dažniausiai pasireiškia galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alergija, peršalimo simptomais, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu.

 

Šaltis gali būti naudingas sveikatai

Mokslininkai įrodė, kad nuolatinis grūdinimasis net keturis kartus sumažina tikimybę susirgti peršalimo ligomis. Tinkamai parinktos procedūros sustiprina sveikatą, gerina centrinės nervų sistemos veiklą, kraujo apytaką, normalizuoja medžiagų apykaitą ir teigiamai veikia širdies bei kraujagyslių sistemos darbą. Pagrindinės natūralios grūdinimosi priemonės yra saulė, oras ir vanduo. Pradėti stiprinti organizmą galima bet kur – sode, kaime, pajūryje ir, žinoma, vonioje. Tereikia pasiryžti. Grūdintis šalčiu lengviausia pradėti miegant prie atviros orlaidės. Šaltuoju metų laiku galima kasdien eiti pasivaikščioti, mankštintis lauke, kiekvieną rytą ir vakarą keletą minučių pabūti visai nuogiems. Trukmę kiekvienas turi pasirinkti individualiai. Atsargiai elgtis reikėtų širdies ligoniams, sergantiems kraujagyslių sistemos, kvėpavimo organų, skrandžio ir žarnyno ligomis, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams. Grūdintis šalčiu draudžiama sergant ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, sloguojant arba esant galvos skausmui.

   

Grūdinimasis vandeniu:

  • Apsitrynimas. Sudrėkinti rankšluostį kambario temperatūros vandeniu ir patrinti juo kaklą, rankas, krūtinę, nugarą. Paskui – pilvą, juosmenį, kojas. Pastarąsias pradėti trinti nuo pėdų kylant aukštyn. Ši „šalčio treniruotė“ turi trukti penkias minutes. Paskui patrintas kūno vietas sausai nusišluostyti ir stipriai, iki raudonumo ištrinti sausu rankšluosčiu.
  • Maudynės duše. Pradėti grūdintis galima ir maudantis po dušu. Nusiprausus šiltu vandeniu, reikėtų po truputį mažinti jo temperatūrą. Po visai šaltu vandeniu pabūti bent minutę.
  • Šaltos vonelės galūnėms. Tereikia pakišti kojas po šalto vandens srove. Tai paprasta, bet labai efektyvi procedūra. Kojos itin jautrios šalčiui, todėl iš pradžių patartina jas apsipilti vėsiu vandeniu kiekvieną vakarą, o po savaitės taip pradėti grūdintis ir ryte. Jei procedūra kartojama kasdien, šalčio teikiama nauda pajuntama jau po dviejų savaičių. Tokiu pat principu pradėti grūdintis galima ir apsipilant šaltu vandeniu rankas. Ranką nuo alkūnės iki pirštų galiukų aplieti šaltu vandeniu arba į jį panardinti. Ši procedūra padeda atsikratyti nerimo bei susierzinimo.
  • Apsiliejimas šaltu vandeniu. Pusės arba viso kūno apliejimas šaltu vandeniu ne tik grūdina organizmą, bet ir veikia kaip masažas, nes odos paviršių dirgina vandens srovelės. Ši procedūra ypač smagi būnant pirtyje, tačiau galima apsipilti ir ežero ar upės vandeniu, arba vonioje. Pirmą kartą vandens temperatūra turi būti ne žemesnė nei 30°C. Vėliau ją reikėtų po truputį mažinti. Svarbu pilti vandenį pamažu, kad jis aplietų visą kūną. Po apsipylimo energingai apsitrinti rankšluosčiu arba pasimankštinti, kad kūnas greičiau sušiltų.

Svarbu! Negalima pamiršti, kad grūdintis reikia reguliariai, nes net po trumpos pertraukos reiks pradėti viską iš naujo. Procedūrų intensyvumą ir trukmę reikia didinti palaipsniui.

     

Irmina Žukauskaitė